Kelionės slidėmis
Trečiadienis, 14 kovo 2007
PASIRUOŠIMAS

Kelionės slidėmis daug kuo skiriasi nuo kitų keliavimo būdų. Turistui tenka keliauti, esant storai ir puriai sniego dangai, dideliems šalčiams, siaučiant pūgoms, smarkiai raižytose vietovėse, neretai kalnuose, dažniausiai pačiam minant vėžes. Jei pėsčiomis gali keliauti kiekvienas sveikas žmogus, tai sudėtingesnėse kelionėse slidėmis nepakanka net paprastų slidinėjimo sugebėjimų. Būtini įgūdžiai slidinėti su kuprine. Priešingu atveju — net ir gerą slidininką valdo kuprinė. Tokių kelionių melu ilgą laiką beveik visos žmogaus kūno raumenų grupės gauna didelį krūvį. Tai padidina medžiagų apykaitą organizme, širdies ir plaučių darbą, organizmo atsparumą ne tik peršalimui, bet ir kitoms ligoms.
Grupės subūrimas. Parenkant grupę, reikia žiūrėti, kad jos nariai būtų vienodo pajėgumo, nes priešingu atveju šąla pajėgesnieji, laukdami silpnesniųjų, arba sušilę nuvargsta silpnesnieji, stengdamiesi neatsilikti nuo pajėgesniųjų.


Kiekvienam grupės kandidatui keliami šie reikalavimai:


1) kvalifikacinė teisė dalyvauti tokio sudėtingumo kelionėse (žr. kvalifikacinę atskyrių lentelę);


2) bendras fizinis pasiruošimas;

3) drausmingumas;


4) turėti kelionei reikalingą inventorių ir lėšas. Kai tos pačios sudėties grupė keliauja I, II, III ir kitų sudėtingumo kategorijų maršrutais, tuomet kelionės draugai susigyvena, gerai pažįsta vienas kitą.


Į I—II sudėtingumo kategorijų keliones geriausia vykti ne mažiau kaip keturiese, o į III—V sudėtingumo kategorijų keliones— grupei iš 8—10 žmonių.

Kiekvienas grupės dalyvis, dar prieš išvykdamas j kelionę, turi žinoti, kokios gamtinės sąlygos jo laukia kelionės rajone, kokie galimi sunkumai ir pavojai, ką naujo ir įdomaus galės pamatyti.

MARŠRUTO PARINKIMAS ŽIEMOS ŽYGIAMS

 

Maršrutas ruošiamas kaip ir kelionėms pėsčiomis. Rengiantis keliauti žiemą, reikia atsižvelgti į keletą aplinkybių:


1) gali nebūti gerai skiriamų orientyrų (taigoje, tundroje), todėl geriau maršrutą ilginti, nukreipti jį pro orientyrus, o neatsisakyti jų, trumpinant kelią;


2) atkreipti dėmesį į vyraujančius vėjus, kad maršrutas eitų ne prieš juos;

3) žiemą trumpos dienos;


4) turi būti pakankamai kuro;


5) dalį laiko numatyti blogam orui (stiprūs vėjai, pūgos): 200 km maršrutui— 1—2 dienos, 300 km — 3—4 dienos;

6) inventorius turi būti stiprus, apranga lengva, patogi ir šilta;

7) apskaičiuojant numatomą nušliuožti per dieną atstumą, atsižvelgti į pakilimus, uolėtus kalnų šlaitus, sniego dangos stovį ir kitas kliūtis;

8) kelionės krūvis turi laipsniškai didėti, nes mažėja kuprines svoris, gerėja dalyvių įgudimas. Būtina planuoti poilsio dienas;

9) numatyti atsarginius kelionės variantus. Esant pūgoms, apeiti perėjas, stipriai šąlant, trumpinti maršrutą ir kt.

 

INVENTORIUS IR APRANGA


Svarbiausias žiemos kelionių inventorius yra slidės, todėl jas reikia ypač kruopščiai parinkti. Poilsio išvykoms, taip pat nesudėtingoms kelionėms, kur maršrutas eina keliukais, takais ar paruoštomis vėžėmis mažai raižytoje ir lygioje vietovėje, tinka lengvos, dažniausiai iš beržo pagamintos klijuotos daugiasluoksnės slidės. Jos platesnės priekyje (66 — 76 mm) ir gale (64—72 mm), o per vidurį siauresnės (56—64 mm). Užrietimas būna 240—280 mm ilgio (arba 1/7 visos slidės) ir 95—100 mm aukščio. Išlenkimas padeda įveikti neaukštas kliūtis, o platesnis priekis nuvalo sniegą. Šiam tipui priklauso Kauno, Piarnu, Rygos „Dinamo", Talino ,,Dinamo" ir kitos slidės.
Sudėtingesnėms kelionėms slidės turi būti platesnės. Patogiausios yra 90—110 mm pločio slidės su 12—14 cm aukščio ir 28 cm ilgio išlenkimu. Mažai riestos slidės užsiverčia puriu sniegu, o per daug riestos turi didelį pasipriešinimą. Miškingoje vietovėje nepakeičiamos yra Kauno „Šatrijos" slidės, o bemiškėje — „Beskidų" tipo apkaustytais kraštais slidės.
Slidžių išlenkimas per vidurį priklauso nuo turisto ir jo kuprinės svorio, todėl išlenkimo laipsnį, užsidėjus kuprinę, reikia matuoti. Jei važiuojant tepalas nuo slidės nusitrina galuose, tai slidė per daug išlenkta, o jei nuo vidurio — per mažai. Išlenkimo tarpas, sudėjus dvi slides, priklauso nuo slidės elastingumo bei ilgio ir turi būti 5—7 cm.
Slalominės slidės turistinėms kelionėms netinka, nes yra sunkios. Miškinguose, taigos ir kalnų rajonuose patogiausios yra trumpesnės slidės. Su jomis lengviau daryti posūkius, jos nesikabina už šakų. Geriausios yra išilginiais sluoksniais klijuotos ir standžios slidės. Svarbu, kad jos nebūtų persisukusios, kreivos, per daug arba per mažai išlenktos. Nedidelius trūkumus galima pašalinti, pamirkius slidę verdančiame vandenyje ir stipriai užspaudus kaladėlėmis (nuo persisukimo). Galą užriesti galima, įspraudus tarpduryje, pakabinus sandėliuke po balkiu ir t. t.
Turistinėms kelionėms geriausiai tinka puskiečiai ir kieti apkaustai. Kurie iš jų geresni — sunku pasakyti. Didesnėms grupėms taigos maršrutuose geriau tinka puskiečiai apkaustai, kurių dirželiai susiūti iš dviejų odos sluoksnių (vienas jų iš žalios odos). Tokiems apkaustams nereikia specialių batų, nutrūkę dirželiai ar kitos sugedusios apkaustų dalys nesunkiai pakeičiamos.
Kalnuotuose ir šiaurės rajonuose praktiškiausi yra kieti apkaustai su spyruoklėmis: lengva užsidėti slidę (tai ypač svarbu šaltyje), be to, nėra diržų, kurie dažnai nuspaudžia kojas, gresia nušalimas. Slides su tokiais apkaustais patogu vairuoti raižytoje vietovėje, o esant sniego plutai, galima statyti briauna: tai beveik neįmanoma su puskiečiais apkaustais.
Kieti apkaustai ("rotofelai") sudėtingesnėse kelionėse nenaudotini, nes gerai pritvirtinti batus, esant dideliam svoriui ir dar su batmaišiais, yra sunku. Apkaustai prie slidžių tvirtinami slidės pusiausvyros zonoje taip, kad padėta ant piršto slidė kiek svirtų į priekį. Per šią liniją turi eiti skersinė apkaustų ašis, kitaip tariant, paėmus slidę už dirželių ar troso, jos priekis turi kiek nusvirti žemyn.
Kelionėms geriausiai tinka diuraliuminės lazdos su mediniais lankeliais, nes jie platesni, ir lazda mažiau klimpsta. Kai sniegas labai purus, patartina lankelių stipinus skersai perrišti tvarsčiu arba izoliacine juosta. Kelionėje grupė privalo turėti 3—4 atsarginius lankelius. Sulūžus lankeliui, jį greitai galima pasigaminti iš apvalios žalio beržo ar eglės šakelės. Netinka lankeliai iš plastmasės.

 

SLIDŽIŲ IMPREGNAVIMAS, ĮTEMPIMAS IR REMONTAS

 

Naujas slides impregnuoti specialia smala arba atlydžiui skirtu skystu tepalu. Prieš smaluojant jas reikia pašildyti dujine lempa, lietlempe arba ant laužo, saugant, kad neapdegtų, paskui su skudurėliu plonu sluoksniu smalą arba tepalą išlyginti ir po to vėl kaitinti tol, kol tepalas susigers į paviršių. Šią procedūrą kartoti 2—3 kartus, po to į slides nesusigėrusią smalą skudurėliu nušluostyti.
Impregnuoti slides prieš kelionę geriausia namuose. Tik atskirais atvejais, kai, važiuojant apledėjusiu sniegu, smaluotas paviršius nudyla, jas reikia dar kartą smaluoti ir lauko sąlygomis. Prie neimpregnuotų slidžių tepalai nesilaiko.
Daugelis turistų nemėgsta tepti slidžių ir, joms blogai slystant, išeikvoja daug jėgų. Paprasčiausias tepalas yra parafinas (žvakė). Specialiai slidėms gaminami tepalai yra pritaikyti įvairioms temperatūroms ir sniego struktūrai. Iš parduotuvėse esančių geriausi yra estiški arba „Temp" tepalų komplektai.
Slides lauke geriausia tepti pašildytas, bet šiltoje patalpoje galima tepti ir nešildytas. Kokiam orui kokį tepalą parinkti, nurodyta tepalų reklamacijoje. Slidės tepamos lygiu plonu sluoksniu nuo viršaus į apačią. Tepalas išlyginamas kempine arba delnu. Jei ruošiamasi keliauti ar slidinėti visą dieną, geriau įtepti 2—4 plonus sluoksnius, nei vieną storą.
Jei slidės gerai slysta ir priekin, ir atgal, patartina vidurinę slidės dalį (apie 30 cm po padu) įtepti vienu numeriu mažesniu (šiltesniam orui skirtu) tepalu ir jį gerai įtrinti.
Įteptas slides būtina atšaldyti. Ar slidės gerai įteptos, galima įsitikinti, tik pavažiavus 1—2 km, kai įtepimas pats išsilygina.
Pasikeitus oro temperatūrai, reikia tepalą keisti. Seną tepalą nugramdyti faneros plokštele, peilio ašmenų antra puse ar kitu kietu, bet neaštriu daiktu. Skysti tepalai geriausiai nusiima skudurėliu, prieš tai slidę pašildžius.
Užbaigus dienos kelionę, vakare patikrinti slides ir lazdas.
Jei slidė įlaužta ar smarkiai perbrėžta, įbrėžimą reikia švelniai nuskusti peiliu ir nušlifuoti, nes vėliau per tą vietą ji gali skilti. Nedidelius įskilimus sukalti smulkiom vinutėm (geriausiai varinėm) taip, kad vinučių galvutės būtų slidės viršuje, o per apačią išlindę jų galiukai užlenkti pagal slydimo kryptį.
Dažniausiai lūžta užlenktoji priekinė slidės dalis ir 10—30 cm nuo slidės galo. Lūžus priekyje, taisome, apkaldami "iš apačios konservų dėžutės skarda. Jei slidė lūžo tiesiai skersai, tai ant slidės viršaus reikia uždėti faneros plokštelę (8—12 cm ilgio) ir taip pat apkalti skarda; priekinį skardos kraštą (pagal slidės važiavimo kryptį) įleisti į medieną, apie milimetrą įpjaunant slidę, ir atidžiai apkalti, kad netrukdytų slysti. Įžambiai lūžusią slidę galima patikimai suklijuoti epoksidine derva, bet tam reikalingas laikas dervai sustingti.
Slides laikyti ir transportuoti tik surištais galais, su įsprausta ties apkaustais plaštakos pločio kaladėle.

 

ASMENINIS INVENTORIUS

 

1) Baltiniai apatiniai, patogiausi trikotažiniai, su pūku iš vidaus (dveji);

2) šilti flaneliniai baltiniai (dveji);

3) slidžių kostiumas (geriausiai vilnonis ir neankštas) arba nailoninės kelnės ir vilnoniai getrai;

4) vilnonis aukšta apykakle megztukas;

5) kostiumas iš tankios, lengvos, neperpučiamos medžiagos su prisiūtu galvos gaubtu;


6) pūkinė palaidinė, ne plonesnė kaip 4 cm, gali būti iš vilnonio vatino. Ji nepakeičiama bemiškėje zonoje;


7) vilnonės kojinės (2—4 poros);


8) medvilninės kojinės, geriau su gumele (3—4 poros). Pirmiausia aunamos medvilninės, po to vilnonės kojinės, ant pastarųjų patartina apsiauti kapronines arba nailonines, nes jos sulaiko šilumą, nepraleidžia drėgmės, be to, mažiau susidėvi vilnonės kojinės. Kojines laikyti polietileniniame maišelyje kuprinės kišenėje;


9) ausinė kepurė užsidedama, ruošiant stovyklą nakvynei, esant šaltam ar vėjuotam orui. Kelionės metu geriausia ją laikyti po kuprinės dangteliu;

10) slidininko kepuraitė, vilnonė, užtraukiama ant ausų;


11) kaukė; ji siuvama iš dvigubos flanelinės medžiagos, išpjaunant skyles akims, burnai. Naudojama esant šalčiams ir stipriems vėjams;

12) vilnonis šalikas;


13) slidiniai batai. Patogiausi odiniais padais, dviem numeriais didesni, negu paprastai nešiojami;


14) veltinio įdėklai į batus, apie 0,5 cm storio (dvi poros);


15) antbačiai siuvami iš plono brezento, kitos plonos ir tankios medžiagos. Tai puiki priemonė apsaugoti kojas nuo sudrėkimo ir nušalimo. Siuvami maišo formos, užlenkiant dvigubą kraštą, 50 cm aukščio. Maišelis turi būti 5—6 cm ilgesnis už bato ilgį. Praplyšę antbačiai gali būti apversti. Keturios 40—50 cm ilgio virvutės (viršutiniosios gali būti įveriamos) pritvirtina antbačius prie kojų. Patekę į vandenį, antbačiai iš karto apšąla ir, jei nėra kiauri, vandens nepraleidžia. Einant į palapinę, antbačius reikia nuimti lauke. Juos nedžiovinti, bet saugoti, kad ne-sudrėktų prie laužo;


16) pirštinės, geriausios kumštinės kailinės, iš viršaus apsiūtos brezentu, gilios, su gumutėmis galuose. Daugelis žymių Šiaurės tyrinėtojų nesigėdindavo surišti jas per pečius permesta ilga virvele;


17) pirštuotos vilnonės arba trikotažinės pirštinės, patogios fotografuojant, filmuojant, rašant, užsimovus ant jų brezentines, tinka kelionėje, kai nešalta;


18) brezentinės kumštinės pirštinės; jas nesunku pasisiūti pagal pridedamą brėžinį. Patogios naudoti su pirštuotomis, kai nėra labai šalta. Brezentinės pirštinės, apsiūtos neperšlampama medžiaga, naudojamos statant sniego namelius;


19) tualeto reikmenys;


20) akiniai. Esant šalčiui, saulei ar stipriam vėjui, juos užsidedame ant pošalmio ar kaukės. Patartina turėti motociklininkų akinius su nedūžtamais stiklais. Geriausia juos laikyti parištus gumele visą laiką ant kaklo (net naktį), taip jiems saugiausia.


21) žibintuvėlis; jis būtinas trumpos žiemos dienos sąlygomis;

22) katiliukas, du šaukštai, peilis, kuprinė.






 

GRUPINIS INVENTORIUS

 

1. Palapinė turi būti tokia, kad joje tilptų visa grupė ir būtų galima įrengti šildymo krosnelę. Specialių palapinių žiemos kelionėms negaminama. Tokioms kelionėms gerinusiai tinka stovyklinės ar kilos didesnės palapinės. Specialią palapinę nesunku pasigaminti patiems.
Ji sveria 8—12 kg, o su izoliaciniu sluoksniu viduje— 12—15 kg. Anga stoge krosnelės kaminui aptaisoma asbestu arba skarda. Taigoje dar galima statyti dvi mažas palapines, sujungiant jas ir įtaisant pakabinamą krosnelę arba kūrenant tarp jų laužą (žr. „Nakvynės įrengimas").
Kelionėse bemiškėje zonoje palapinėms keliami didesni reikalavimai. Ruošiant palapinę kelionei, svarbu apskaičiuoti jos dydį, parinkti racionalią formą, numatyti, kaip bus įrengti ramsčiai ir atotampos, žiūrėti, kad ji būtų lengva, praleistų orą ir nerasotų, joje būtų šilta. Vienam žmogui palapinėje reikia 0,4—0,5 m pločio ir 2,3—2,5 m ilgio. Jei ji kvadratinė, tai gali tilpti 6 žmonės, bet grupiniuose miegmaišiuose. Jei palapinės dugnas prisiūtas, geriau kai dugno kraštai atlenkti į lauko pusę, nes juos galima prispausti sniego blokais. Kai dugnas transportuojamas atskirai, geriau kai užlenkimai į vidų. Palapinę siūti iš plono brezento, lavsano audinio arba nailono. Palapinės viduje turi būti antras medžiagos sluoksnis, pasiūtas iš satino arba perkelio, kuris raišteliais ar kilpelėmis kampuose jungiamas su viršutiniuoju. Šoninės palapinės sienelės turi būti 0,4—0,5 m aukščio nuo žemės, o stogo viršutinė briauna — apie 2,5 m aukštyje. Įėjimui patartina siūti „rankovę" (tubusą), kurios skersmuo — apie vieną metrą. Ventiliacijai patogu stoge iš medžiagos padaryti 10—15 cm skersmens „rankovę" (su „uodegėlėm" į abi puses). Viršutinę galima pakreipti pavėjui, kad nepripūstų sniego. Abiejuose rankoves galuose patartina įnerti plonos vielos lankelius, kurie išlaikytų vamzdžio formą.
Kad palapinės siūlės atlaikytų stiprius šiaurės vėjus, jos viduje turi būti siuvimo mašina prisiūtas stiprių juostelių tinklas. Čia netinka elastingos kaproninės juostos ar virvelės. Nailoninės 2—3 m ilgio virvės tinka palapinės atotampoms lauke.

2. Miegmaišis. Sudėtingesnėse žiemos kelionėse patogiausi yra grupiniai miegmaišiai (3—4 žmonėms): du-tris kartus sumažėja jų svoris. Jie padaromi, vienvietį miegmaišį praardžius ir prisiuvus ant viso išskleisto jo ploto storą vilnonę antklodę. Susiūtas su antklode miegmaišis sveria apie 6 kg (3 žmonėms), o susiūti du miegmaišiai — 7—8 kg. Jei yra galimybė, patogu pasisiūti miegmaišį iš 4—5 sluoksnių kvadratais po 15—20 cm persiūtu vilnoniu vatinu ir tankia vandeniui nelaidžia medžiaga arba plonu brezentu. Labai lengvą miegmaišį galima pasisiūti ir iš pūkų. Jį reikia persiūti 10—12 cm dydžio kvadratais. Siuvamame miegmaišyje nereikia siaurinti kojų dalies. Miegmaišis bemiškei zonai turi būti prailgintu galu, kad užtektų jį užlenkti nuo vėjų galvoms apsaugoti. Dvisluoksniai miegmaišiai, kokius naudojo Šiaurės tyrinėtojai, apsaugo nuo apšarmojimo viduje.


3. Slidžių tepalo rinkinys.


4. Batų tepalas. Geriausiai tinka žuvies taukai, ricinos aliejus arba specialus tepalas sportiniams batams. 2—3 kartus prieš kelionę batus gerai įtepus, kelionės metu tepti jų beveik nereikia.


5. Krosnelė gaminama iš lakštinio plieno 0,3— 0,5 mm storio skardos, su išardomu ir sudedamu į vidų 8—12 cm skersmens kaminėliu. Gali būti pastatoma ant kojelių ir pakabinama. Patogiausia — plokščios formos: geriau telpa į kuprinę, be to, didesnis paviršiaus plotas. Pateikiamas Lietuvos turistų sukurtas, daugelį kartų išbandytas krosnelės pavyzdys. Krosnelė į kuprinę dedama vertikali, suvyniota į miegmaišį.

6. Remonto rinkinėlis. Turėti įvairaus dydžio adatų, kelių spalvų ir įvairaus storio medvilninių, vilnonių, kaproninių siūlų, medžiagos ir brezento atraižų lopiniams, atsarginių batų raiščių, 10—12 m lininių siūlų, sagų; turistinį kirvuką, atsuktuvą (7 mm skersmens), reples, ylą, įvairaus dydžio vinių (apie 200 g), antgalių lazdoms, 20—30 vienetų medvaržčių, atsarginių apkaustų (2 komplektus), žalios odos diržų (vieną komplektą); varinės vielos; lazdų žiedų (2); slidės pločio faneros gabalų; slidės antgalį; epoksidinių klijų.
Kitas kelionėse slidėmis būtinas inventorius: porinis pjūklas (keliaujant taigos rajonuose); kirviai (vienas 3 žmonėms), pravartu turėti atsarginį kirvakotį; alpinistinė virvė (reikalinga, pereinant upes, ežerus, kalnų perėjas); veltiniai (didžiausio numerio, reikalingi budinčiajam, kai visa avalynė džiūsta); termosas (2—2,5 1 talpos). Visas kitas inventorius — kaip kelionėse pėsčiomis.

7. Šliūžės (nartos). Gaminamos iš slidžių ir išardomų metalinių konstrukcijų. Kelionėse naudojamos labai retai.
Geriau parinkti lengvesnį ir šiltesnį individualų ir kolektyvinį inventorių, kaloringesnį bei lengvesnį maistą ir šliūžių nenaudoti. Kartais jas gali tekti pasigaminti ir naudoti, prireikus gabenti susirgusįjį ar susižeidusįjį. Dviese eiti greta taip, kad viena vėžė būtų bendra, o kraštinėmis vėžėmis važiuotų šliūžės.8. Plastmasinės rogutės — naujausias, lengvas ir nepakeičiamas keliautojo pagalbininkas bemiškėje zonoje. Jei vietovė nežymiai raižyta, tokias rogutes tempia kiekvienas dalyvis. Raižytoje vietovėje patogiau vienas rogutes transportuoti dviese: vienas su diržais eina iš priekio, kitas diržais prilaiko iš paskos. Tokiose rogutėse galima vežti 25—30 kg krovinio, paliekant kuprinėje 15—18 kg; jos gaminamos Estijoje.



Komentarų (10)
1. 2007-07-12 13:40
 
Apie slides tai gana savotiškai čia parašyta :), ypač apie išlinkimą. Slidės išlenktos, kad paskirstyti vienodžiau slėgį išilgai slidės, o svarbiausia, kad atsiskirtų kabinimo ir slydimo zonos. Viduryje yra kabinimo zona, kuri tepama kabinimo tepalu, arba daroma su dantukais, kad galima būtų atsispirti. Apkrovus slidę viena koja kabinimo zona spaudžiama į sniegą ir tokiu būdu galima atsispirti. Slidės mediniu slydimo paviršiumi yra atgyvena jau senokai, tik kad Lietuvoje turistai vis dar žavisi legendiniais beskidais, kurie buvo pritaikyti turizmui iš vargo, kad nieko geresnio nebuvo. Ir šiuolaikines turistines slides kebloka nusipirkti, brangios, bet nepalyginamai geresnės už Beskidus. www.madshus.com www.karhu.com www.fischer-ski.com žiūrėti reikia back country slides- taip angliškai vadinamos turistinės. 
 
Dažnai žmonės baidosi plastikinių slidžių sakydami, kad jos praslysta atgal. Žinoma praslysta, jei nepateptos, ar be specialių dantukų kabinimo zonoje. Taip per nežinojimą ir paskleidžiami visokie gandai apie plastikinių slidžių netinkamumą. 
 
Beje paminėtas keistas terminas apkaustai "Rotefelai". Įdomu, ką tuo norėta pasakyti. Yra tokia kompanija Rotefella, kuri gamina apkaustus, bet jie gamina apkaustus nuo paprastų universalių karinių, bėgimo slidžių, turistinius iki telemarko.  
Dabar turizmui ko gero labiausiai tiktų BC arba telemarkiniai apkaustai, priklausomai nuo vietovės raižytumo.
 
Sapnas
2. 2007-07-18 19:00
 
Cia straipsnis is turisto zinyno kuris yra tikrai pasenes ypac inventoreiaus atzvilgiu, bet principai islieka tie patys, ir tikrai daugelis aprasytu dalyku tinka dabartinemis salygomi
 
Linas
3. 2008-01-02 18:21
 
Tiek slides , tiek apkaustai, tiek batai , kaip ir viskas, yra labai stipriai suprogresave.Taip, negalima nesutikti su tuo kas cia parasyta- tai istrija, pries ja reiktu lenkti galva. O siandien, slides - Alpine Touring skis. arba galima naudoti ir Telemark tipa.Alpine touring apkaustai tobuli ir skirti butent tam.Batai alpine touring slidems, tai pat specialus (alipine touring boots, arba mountaineering boots), galima rasti visa tai ir dar kitokiu pavadinimu- Randonee. 
Visa tai labai ydomus dalykeliai, retam lietuviui pazystami. :)
 
Datius
4. 2008-01-04 20:14
 
Gal kas gali pasidalinti savo mintimis apie slides ir aplamai apie ziemini inventoriu, manau cia daug kam aktuali info butu.
 
Linas
5. 2008-01-07 09:19
 
tai jau tikrai kad nekaikas isikabines i tuos "legendinius" beskidus:) pernai austrijoje maciau kaip ishtikro atrodo dabartines turistines plastiko slides su gerais apkaustais ir truputi pabandziau galimybes. i statu statu kalna kopi ir dainas dainuoji...lipi per visokias kaldajobinas ir vargo nematai..kokie dar ten beskidai...tik kaina shtai atitinkama tu naujoviu:)
 
stabdis
6. 2008-01-08 17:11
 
Šiandien bediskutuodami apie slides su Robke iš http://www.montismagia.lt išsiaiškinau, kad jis ir skiturinius apkaustus ir kailiukus turi pardavime, slides atveža pagal pageidavimus, skundėsi kad niekas neperka. O aš sakau kad niekas ir nežino kad galima nusipirkti, taigi pasirodo čia ir Lietuvoje galima įsigyti.
 
Linas
7. 2008-01-08 19:20
 
Straipsnis rusų kalba apie slides. 
 
http://www.tourclub.kiev.ua/biblioteka/stati/plastik.html
 
Linas
8. 2010-02-26 15:30
 
uz tokius parasymus galva reik nuraut XXXXX kas seisi laikais su medinem vazineja tam plastikas yra kai perskaiciau sukalt vinukais tai wos nuo kedes nenukritau
 
stormnaga
9. 2010-02-26 15:26
 
PRAŠOME PAISYTI LIETUVIŲ KALBOS GRAMATIKOS IR RAŠYTI MŪSŲ FORUME TAISYKLINGAI. NEPAMIRŠKITE, KAD EGZISTUOJA SKYRYBOS ŽENKLAI. 
 
stormnaga - komentuokite aiškiai ir cenzūruotai. šį kartą pasisakymą tik išvalysiu, o kitą kartą trinsiu be perspėjimo. 
 
piktas adminas pb
 
Pb
10. 2011-12-18 18:41
 
Nuo kada e su dešininiu kirčiu tampa ė :)
 
OPS

Parašykite komentarą
Jūsų vardas:
Komentaras:



Apsaugos nuo spamo kodas:* Code

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.4.3

Atnaujinta ( Antradienis, 06 lapkričio 2007 )