2015 04 08 – 19 Levadomis per Madeirą.
Trečiadienis, 08 spalio 2014
Žalia ir pastoviai žydinti sala randasi Atlanto vandenyne, 500 km nuo Maroko. Nėra didelė, ilgis 60 km, o plotis 22 km. Priklauso Portugalijai. Per visą salą nusitęsė kalnynas su aukščiausia 1860 m viršūne.



Ištisus metus čia švelnus ir šiltas klimatas. Jį formuoja šilta Golfstrimo srovė. Žiema vandens temperatūra apie 18 C, oro 16 C, vasarą 22C, oro 26C. Čia nebūna labai karšta arba šalta. Čia visa laiką pavasaris.
Levada – arba kitaip akvadukas, vandens kanalas. Jų paskirtis teikti vandenį į daržus, laukus, terasas. Jais išraizgyta visa sala. Bendras levadų ilgis apie 2500 km, iš jų 50 km teka tuneliu. Kažkur nuo septyniasdešimtų metų juos pradėjo naudoti kaip pasivaikščiojimo takus turistai.

 


Rolo nuotraukos čia :



Dalyviai: Mindaugas, Modestas, Simona, Asta, Jūratė, Ramunė, Rolas



Komentarų (7)
1. 2014-10-17 00:16
 
Kokia planuojama kaina? :)
 
Aurelija
2. 2015-04-09 18:27
 
Pasiekėm Madeira. Įšeinam į 5 dienu žygį. Oras puikus, bent kolkas.
 
Rolas
3. 2015-04-13 08:16
 
Vakar aplankėm pico Areeiro. Šiandien keliausim tolyn nuo pico Ruivo. Ora\'s puikus.
 
Rolas
4. 2015-04-22 11:34
 
Gražu... O kai kur Bolivijos Andus primena. Tik lamų, alpakų trūksta ;)
 
Ina
5. 2015-04-22 12:49
 
Praktiškai Andai. Tik aukštis nekankina. Tau ten patiks.
 
Rolas
6. 2015-04-22 14:44
 
Net neabejoju :)
 
Ina
7. 2015-04-24 22:45
 
Peržvelgiu nuotraukas ir vis dar negaliu patikėti, kad aš Lietuvoje. O taip norėtųsi atgal... Atgal į gėlių rojų, kur kalijos auga laukuose, nasturtos - pievų piktžolės, strelicijos "dairosi" ne tik gėlių darželiuose, bet ir pakelėse, o prabangi Lietuvos gėlių parduotuvių gėlė - ornitugalum - auga kuokštais ant šlaitų. Ir dar daugelis kitų gėlių, kurių pavadinimų net nežinau. Eukaliptų giraitės, žaliai pūkuoti kalnai, primenantys meškučio tedžio kailiuką, "pražilę" sidabro spalvos medžiai, bananų sodai kiemuose, papajos daržuose, žmogaus ūgio mėlynių krūmai. Ir tai tik augalai. O dar maistas - vaisiai, daržovės, žuvis, mėsa. Vakariniai vizitai į supermarketą priminė apsilankymą muziejuje, kur įspūdžių pakanka vien pasižiūrėjus, į kurį gali eiti kiekvieną vakarą ir pamatyti vis ką nors naujo - nematytų vaisių negirdėtais pavadinimais, žuvų - įvairių formų, su didelėmis ir mažomis akimis bei iškištais liežuviais, jūros gėrybių - nuo krevečių iki moliuskų įvairių formų ir dydžių, mėsos įvairovė taip pat stulbinanti. Visa tai - Madeiros stebuklai. O kur dar nereali Rolando košė - ryte gardinta pienu ir trupučiu cukraus (niekada nebūčiau patikėjusi, kad miežinių kruopų košė gali būti tokia skani), o vakare - su mėsa ir daržovėmis - jos galima paragauti tik Xgenomo žygiuose. Kadangi apie šią košę legendą jau buvau girdėjusi, tai patvirtinu - legendinės košės ragavau ir aš. Legenda tikra, neišgalvota. O ir kompanija buvo puiki. Tai kelionei suteikė papildomo gero "prieskonio". Ačiū Rolandui už puikiai praleistą laiką, neišdildomus įspūdžius ir kantrybę. Norisi palinkėti kuo ilgiau nepavargti organizuojant tokius žygius.
 
Asta

Parašykite komentarą
Jūsų vardas:
Komentaras:



Apsaugos nuo spamo kodas:* Code

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.4.3

Atnaujinta ( Trečiadienis, 25 lapkričio 2015 )