2014 08 2 kaip mes su dviračiais plaukėm Nerimi
Antradienis, 05 rugpjūčio 2014

Karštasis savaitgalis genomiškai (kaip mes su dviračiais plaukėm Nerimi)

Brasta per Neri

Nusprendžiau, kad aš dar visgi nevisiškai subrendęs ir žilas ne pagal
poelgius. Penktadienį vakare  prisiminęs dar vieną tokį panašų
nesubrendėlį brukštelėju žinutę ką darom savaitgalį. Po minutės skambutis:
„ką siūlai“, aišku aš jau turiu paruošęs nesamanę. Sakau varom su
dviračiais ieškoti brastos per Nerį (čia jau sena mano idėja, kelis metus
neduodanti ramybės), be to jau Gintaras per Šventąją brido po vandeniu tik
dviratį virš vandens iškėlęs.

     


Rolas visai pasiutęs sako varom dviem dienom. Taip ir sutarėm. Pradžia pas
mane kieme, pabaiga irgi.
Taigi komanda aiški Rolas, Tanka, Rokas, Lena ir Linas.
Iki upės netoli gal 2 km į pakalnę, paskui per brūzgynus pakrantėmis iki
tariamos brastos per Sidaronių rėvą. Čia turbūt srauniausia Neries vieta
vanduo net ūžia, aš bandau vis gylį, per rėvos vidurį neįmanoma, nes kai
vandens virš kelių srovė jau apverčia mane ir nebegaliu tenka plaukti.
Taip pabraidžiojęs gal valandą randu rėvos pradžioje vietą kur dar galima
išsilaikyti, tiesa pora metrų tenka plaukti nes virš galvos.
Pirma transportuojam Roką, Tanka visą aplipdo pripučiamais plaukimo
reikalais. Rolas neša Roką Tanka prilaiko Rolą aš prilaikau Tanka, Lena
nebespėja paskui, taip ir brendam, jau netoli ano kranto akies krašteliu
pastebiu, kad Lena neša upės sraunuma į pačią rėva, ji sušunka
„NEIŠPLAUKSIU“ gylis jau pas mus mažesnis tai dar stumtelėju link kranto
Rolą su Tanka, pats šoku plaukti paskui Lena, ji supanikavusi perplaukia
visą upę atgal ir tupi atsitūpus vandenyje iki kaklo išsigandus ir
pasimetus, nesuprantu kodėl nesistoja.
Pati jau sako neplauks per baisu, nes srovė baisi, tai tenka pasikišus po
pažastimi kaip kokią tašę nešti per upę.
Toliau Lena saloje saugo Roką o mes su Rolu ir Tanka per upę keliame
tašes, dviračius, na visą mantą, na pirmyn atgal plaukiojome po kokį 10 ar
daugiau kartų, sunkiausia perkelti dviračius jis sunkus ir kai dar su juo
plauki tai nieko bet kai jau rėva tai jį varto kaip nori ir kartu patį
verčia iš kojų. Tai dar vargom kokią tris valandas. Bet diena karšta ir
mes visi nusikalę ir laimingi.
Toliau gražus takas, Rykantai, ledai. Upė mums patiko nusprendžiam
keliauti palei ją link Vievio tilto, Važiuojam Tiškevičiaus keliu prieš
Lazdėnus sukame palei neri pažintiniu taku pakeliui maudomės, džiūstam vėl
maudomės, apžiūrim visokius akmenis, rėvas kalnelius. Rokas bevažiuodamas
ant savo sėdynės užminga stojame prie „užkeiktos veselios“ geriamo vandens
nėra, tik buteliuose. Na ir kas viriname Neries vandenį, dar nemirėme jei
ką. Aišku miegmaišiai šlapi, o Rolas su Tanka tik Rokui ir paėmę ir dar be
kilimėlių, patys pradrebėjo pusę nakties, nieko nesakė būčiau nors
megztinį ir vieną kilimėlį davęs.



Ryte vėl karštis maudynės Vievio tiltas, Dūkštelė, maudynės, Karmazinų
akmuo labai įsiminė Velniakampio kalnas į kurį laiptais reikėjo užtemti
dviračius su daiktais, jei kas nebandėt būtinai pamėginkit tikrai
nepatiks. Tada jau nuvarom iki Dumbliuko, o ten ramybė ir mirkimas
vandenyje. Nuo Dumbliuko iki manęs tik 4,1 km keliukais, mes jau ir namie.
Atstumas buvo nedidelis tingiu matuot, ir manau , kad pėsčiomis jis daug
lengviau ir greičiau įveikiamas. Na bet mes kaip Saulius sako lengvų kelių
neieškom.



Dar nėra nė vieno komentaro

Parašykite komentarą
Jūsų vardas:
Komentaras:



Apsaugos nuo spamo kodas:* Code

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.4.3

Atnaujinta ( Antradienis, 05 rugpjūčio 2014 )