2012 09 15- 30 Gruzija. Dviračiais po Chevsuretiją ir Kachetiją.
Pirmadienis, 08 spalio 2012

Gruzija 2012 rugsėjis
Dvi savaitės dviračiais po Chevsuretiją ir Kachetiją.

 


Nuotraukos iš kelionės:

 https://picasaweb.google.com/admode/Gruzija2012


 Pakilom prie Džvari vienuolyno

Įtarimas, kad gresia neeilinė kelionė, pasitvirtino nuo pirmų minučių Gruzijoje - muitinėje ir pasų kontrolėje alkoholį ne atiminėjo, bet davė po buteliuką vyno :). Tbilisyje buvom užsisakę privatų viešbutėlį. Pas močiutę, bet centre. Susirinkom dviračius, susipakavom daiktus, pasivaikščiojom po miestą, vakare  - Tsinandali vyno degustacija ir miegot, rytoj ryte su mašina išvažiuojam į Chevsuretiją. Pakeliui dar užsukom į Mchetą, aplankėm ir Džvari šventyklą - ir į kalnus. Ant perėjos persėdom ant dviračių, prasidėjo tikrosios atostogos. Gražu, šilta, spalvota, ir svarbiausia - žemyn. Pirmi sutikti piemenys pro šalį pravažiuoti, aišku, neleido. Pasikvietė į svečius :), pirma - čača iš rago, po to - avienos šašlykas. Šiaip taip išvažiavom, nors ir labai nenorėjo išleisti, toliau - dar smagiau, maudymasis kriokliuose ir upeliuose, Šatili tvirtovė, nereali vieta, išlandžiojom visą ir dar nakvot gavom bokštą su terasa :), o kur dar vietiniai chinkali ir mūsų konjakas. Nakvynė, aišku, nereali,  nors Giedrė ir prisibijojo (bet tik truputi). Ryte dar pavažiavom link sienos (nakvojom 2 km nuo Čečėnijos sienos), aplankėm tokius namelius, į kuriuos chevsurai ateidavo mirti, kai siautė maras, keli namukai pilni žmonių kaulų. Tada vėl į perėją mus užvežė mašina, ant perėjos atsisveikinom - toliau jokių mašinų, keliausim su dviračiais. Ant perėjos - tik 7 laipsniai šilumos. Bet tai buvo vienintelės kelios valandos vėsesnės, po to buvo arba šilta, arba karšta. Pradžia ir vėl smagiausia, ir kalnai tikri, ir nepavargę, bet į dienos pabaigą atsirado nuovargis, prasidėjo "aukštyn - žemyn", o Ananuri tvirtovė - apie 80 km nuo perėjos, tai paskutinius 10 km susitranzavom "Tranzitą", užvežė mus į kalniuką, prie Ananuri buvom temstant, vandens saugykla nusekus, truputi šiukšlynas, tai nakvot stojam pas močiute kaime, nakvynė nieko įpatingo, bet už tai vynuogės  sode - ypatingai skanios. Ryte auštant išlandžiojau pylį ir šventyklą, tik šeimininkas ryte pasigedo vieno dviračio - į mašiną ir ieškot, žiūriu atvažiuoja prie pilies - kieno dviratis klausia? Pamatęs, kad be reikalo išsigando, nusiramino :). Šiandien laukia sunkiausia diena - persiversti per kalnus į Kachetiją. Važiavom, stumėm, stenėjom, visa laiką labai prastu keliu, ir taip kokias keturias valandas, bet kai jau buvom visai nusikalę - sustojo mašinėla, uždėjo dviračius ant stogo, ir užvežė į viršų. Vienu žodžiu - Gruzija. Tik pasirodo labai nedaug jau mums buvo belikę, gal pora kilometrų. Na bet kad taip jau sekasi - gal varom iki Kveteros tvirtovės? Paklausėm gal trijų ar keturių vietinių - ar bus toliau į kalną, visi kaip vienas - tik žemyn. O žemėlapis rodo, kad dar bus visko :). Na, bet jei vietniai sako - patikėsim. Aišku, žemyn greit baigėsi, vėl į kalną, guodžia tik tai, kad nelabai aštru, dažniausiai galima važiuoti.   O diena jau į pabaigą, tai kai vėl prasidėjo žemyn - pasileidau greičiau, paskubėjau, pramušiau kamerą. Sustojom klijuoti, važiuoja gruzinai pro šalį, pagalbą siūlo, bet kadangi jos nereikia - tai bent jau vynuogių prikrauna. O tvirtovė - vėl kilometrą į kalną. Jau temstant sustumdžiau dviračius į kalną, aišku pavargę kaip šuniukai - bet nakvojam Kveteros tvirtovėje. Pasistatėm palapinę, išsivirėm arbatos - gyvensim. O už visus vargus - nerealus prizas. Pabandysiu išvardint jo sudedamasias dalis, gal ir jūs sugebėsit įvertinti:
Kaukazas, Gruzija, Dviračiai, Tvirovė su šventykla, Palapinė, Naminių mėtų arbata, Giedrės kepta duona, o ant duonos - medus iš Šatili !

 Rytinis svečias

Ryte - dar pora siurprizų. Truputi Giedrę išgąsdino piemuo, atjojęs paryčiais ant arklio, gerai bent kad aš jau buvau išlindęs iš palapinės (švintant nuotraukos gražiausios :) ), ypač kai pasisveikino musulmoniškai. Na, čia aišku viskas baigėsi gerai - žmogus paklydusio arklio ieško. Antras siurprizas smagesnis. Prisivirėm makaronų, pasirodo neturim druskos, nueinam prie cerkvės durų - stovi druskos puskilis, dar ir pomidoras padėtas :). Kuo ne fantastika, kuo ne Gruzija.

 

Na, bet, o, tačiau, jei kartais atpratot skaityt tarp eilučių, trumpai paminėsiu - iš vakaro ir ašarų buvo, ir ratą aš pramušiau ne vieną, o du kartus, ir vandens beveik neturėjom. Tik kad ne aš juk sugalvojau - geriausia tai, kas sunkiai pasiekiama.
Sekanti diena - nauji iššūkiai, nauji ir smagūs įvykiai. Nusileidom nuo kalno, maudomės pirmoje upėje, valgome vynuoges įmerkę kojas į vandenį - ateina žmogus su dideliu plaktuku. Pasirodo, gruzinai žvejoja su plaktukais, kerta per akmenį upėje ir susirenka žuvytes, kurios po akmeniu tunojo. Susipažinom, pasikalbėjom, parodė kaip žvejoja , o viskas baigėsi tuo, kad jis primygtinai kvietė, o mes kaip ir prižadėjom - šiandien nakvosime pas jį. Ir viskas dėl to, kad aš papasakojau, kad šiandien važiuosime į Pankisi slėnį ir neatsargiai užklausiau, gal jis žino apie galimybę gaut nakvynę šitame slėnyje. Slėnis įdomus tuo, kad čia gyvena čečėnai, ir aš turėjau mažiuką įtarimą, kad Giedrės į palapinę neįprašysiu. O jis pasirodo gyvena slėnio pradžioje, taigi mes ir sutarėme, kad vakare grįšime iki jo namų. Taigi, vėl graži diena, pasivažinėjom, pasimaudėm Alazani upėje, pavakare grįžom iki Timūro, o jis pagalvojo, kad pas jį mums bus ankšta, ir sutarė su kaimyne čečėne, kad mes nakvosime pas ją. Aišku, stalai greitai buvo nukrauti, nors ir biednai gyvena, bet stalas turi būt pilnas. Timūras nuspręndė, kad šiandien ragausime slyvų degtinę. Balius, tostai, nakvynė, kažkaip ryte mums pavyko įrodyti, kad vis tik važiuosime su dviračiais, o ne su jo "Volga", o dviračiai ant stogo. Ir vakare dar skambino, rūpinosi ar pas mus viskas gerai, ar turim kur gyvent :). Ir jis buvo ne paskutinis, kuris siūlė savo mašiną. Vienu žodžiu - Gruzija.
Vėl nauja, vėl kitokia diena. Prieš piet aplankėm Alaverdi vienuolyną, po to pasukom link Gremi, senosios Kachetijos sostinės. Kol Giedrė pabuvo prie Gremi, aš dar įvariau desetką kilometrų į kalną - sugalvojau užsukti prie Sabue Pikalebi sugriautos tvirtovės, kažkadą saugojusios Kachetiją iš šiaurės. Visa laimė, kad nesitempiau Giedrės su savim, nes greičiausiai nebūčiau sugebėjęs jai paaiškinti, kad tikrai apsimoka dėl kelių akmenų varyt iki pažaliavimo pora valandų į kalną :). Na, o dienos puošmena - nakvynė "Dzveli marani" (Senuosiuose vyno rūsiuose). Kaip pasakytų klasikas, sunkus turistų gyvenimas tęsiasi. Vyno, prieš pora mėnesių laimėjusio aukso medalį, degustacija, vištiena, paruošta gruziniškai - chachochbili (jei neklystu), antras patiekalas - šašlykas (mes nieko nesirinkom, viską nusprendė šeimininkas), ekskursija, atskleidžianti vyno gamybos Kachetijoje subtilumus, puiki nakvynė, ir šeimininkas, siūlęs savo mašiną - turbūt, kad nedarytumėm jam gėdos su savo dviračiais.
Naujas rytas - nauji keliai, važiuojam į Telavį, pasivažinėjom po miestą, vėl pilna statybų, restauruojamas senamiestis, gal ir gerai, bet mes sukam link Kisischevi kaimo. Vėl turim įdomų variantėlį - ryte susiskambinom su Vytu, lietuviu, turinčiu trobelę Kisischevi kaimę, ir jis leido pernakvoti pas jį. Vyto šiandien nebus, teks mums vieniems verstis. Gruzinas Vano parodo kelią, aišku minam į kalną, bet tikslas pranoksta visus lūkesčius - trobelė ant kalno, sena cerkvė vos ne kieme, didysis Kaukazo kalnagubris panoramoje - vienu žodžiu šventa vieta. O ir gamta dar prisideda - vėjas, audros debesys, raudonas saulėlydis - tik spėk fotografuoti :).

 

Ryte vėl minam pedalus, užsukam į Tsinandali kaimą, toliau kelias veda į Kvareli - Kindzmarauli vyno sostinę (Tsinandali gėrėm, Kidzmarauli gėrėm, o vat Mynascali niekur negavom :) ). Taigi, pedalus minam, kelias pilnas kamazų, kažko trūksta - ar nenukirtus mums kampo. Tuo labiau, kad kitoje slėnio pusėje ant kalniuko matosi Nekresi vienuolynas. Aišku, žinom, kad teks kirsti Alazani upę - bet gal rasim brastą :). Taigi, sukam į vynuoginus, kratomės per bekelę, smagu tik kad žemyn. Išvažinėjam vynuoginus, randam keliuką po geležinkeliu, tiltą per Alazani kanalą, dasimušam iki upės - o ten džiunglės, iki upės nedasigaunam, sukam link asfalto ir tilto, ir iš turėjusios būt lengvos dienos žiūrėk jau ir nebe tokia lengva gaunasi. Kvareli pasiekiam pavarge, tai Nekresi vienuolynas lieka kitam kartui, o mes bandom ilsėtis Kindzmarauli  vyno degustacijose. Užsukam ir į vyno tunelį - muziejų, ir pakilę į miestą aplankom Kindzmarauli fabriką. Susiradę nakvynę dar išeinam pasivaikščiot iki ežero - užtvankė upę ir pavadino ežeru, įrengė parką aplink, net ir dviračių takas yra. Išsimaudau ir varom miegot, ryt minsim į Lagodekhi.
Į Lagodekhi atminam beveik be nuotykių, jei neskaityti, kad vėl pabandom kirsti kampą, vėl prisvilam, dvylika kilometrų nereikalingų, bet po 56 km mes vis dėlto Lagodekhi, prie nacionalinio parko direkcijos parkelyje pasistatom palapinę, tik šį kartą - dviem dienom, ryt diena be dviračių, eisim į kalnus prie krioklio. Vėl viskas kitaip, vakarojam prie laužo, prisijungia reindžeris, aptariam ir politinius klausimus, kaip ne kaip Gruzijoje rinkimai už poros dienų, truputi neramu žinant jų sugebėjimus kariauti. Ryte išėjom prie krioklio, kelių valandų pasivaikščiojimas, oras geras, gražu, vanduo šiltas, žmonių nesutinkam, pasimaudom kriokly, pabunam vieni prie krioklio, ir tik mums susiruošus atgal pradeda rinktis turistai. Labai laiku diena be dviračių. Vėl "pasiseka" Giedrei - užmina ant gyvatės. Tiesa, ne iš pirmo karto. Jei eidama pirmyn gyvatę pamatė prieš žengiant žingsnį, tai eidama atgal tokios "klaidos" nepadaro, pirma užmina, po to pamato. Visa laimė, kad gyvatės čia nepiktos :). Naktis gavosi sunki, ant savo galvos pašėrėm vietinį šunį (liko košės), tai tas sugalvojo atidirbti, lojo pusę nakties, tame tarpe ir ant mėnulio.
Ryte išvažiuojam link Sighnagio, gražiai sutvarkyto miestuko kalnuose, daug kilometrų į pakalnę pradžioje ir keli, bet serpantinais į kalną pabaigoje. Vėl tenka pažaliavus minti į kalną, o dar karštis trisdešimt laipsnių. Na, bet vėl Gruzija primena apie save - pamatęs kaip mes vargstam, už vieno iš posukių mūsų palaukia autobusiuko vairuotojas, ir pačiu laiku, labai dar daug mums buvo likę serpantinų. Ir paleidžia mus prie miesto sienos, prie restorano su vaizdu į Alazani slėnį, tik kalnų nesimato, turbūt todėl kad karšta. Čia pailsėjom, užkandom, tik padarėm klaidą - daug negalvodami užsisakėm chašlama, o gavom virtos jautienos šmotą :). Sighnagyje nakvynei pasirinkome Vyto rekomenduojamą Guramo, Mananos, jų sūnaus Davido šeimininį viešbutį. Ir šį kart tikrai neapsirikom, dar vienas didelis dėkui Vytui. Palikom daiktus, su dviračiais pasivažinėjom po miestelį, europietiškai tvarkinga, gal ir gražu, bet mes Gruzijoje ieškom  ne visai tokių dalykų. Važiuojam link Bodbe vienuolyno, lėkdami į pakalnę pralėkėm posūkį, pasileidom žemyn prastu keliu link šventojo šaltinio, paklausėm sutiktų vietinių, jie nuramino, kad netoli, galim drąsiai leistis į šaltinį dviračiais, bet vėl įsitikinom, kad skiriasi mūsų ir jų supratimas, ką reiškia netoli, ypač kai reik užminti dviračiu į kalną. Pavargom leistis, ypač nuo minties, kad reiks ir į viršų dviračius tempt. Kiekvienas posūkis žemyn šiaušė plaukus, o visai be reikalo - mes juk Gruzijoje. Išsimaudėm šventame šaltinyje, eilinį kartą sudėjom dviračius "Žiguliui" ant stogo, užvežė mus tiesiai prie vienuolyno, o ten vėl smagus susitikimas - mus pamatė vairuotojas, ryte mus vežęs į kalną, pasirodo jis čia dirba ir kviečia mus alaus. Pavaišino tikrai geru alum, smagiai paplepėjom, ypač kai prisijungė žilabarzdis gruzinas, šiuo metu prižiurintis automobilių parkavimą prie vienuolyno, o vat jaunystėje - buvęs turistas, karatistas, keliavęs po Lietuvą su vokišku dviračiu, o jau kaip jį merginos mylėjusios, ir lietuvės, ir baltarusės, ir Trakuose, ir Šiauliuose gyvenęs, ir adresus, ir vardus-pavardęs kaip žirnius žėrė, ir svarbiausia kaip jau jis pergyveno, kad mes jau turim kur gyvent ir nestatysim palapinės jo sode :). Žodžiu - Gruzija visame gražume. O juk mūsų dar laukia Mananos suruošta vakarienė. Ir vėl trūksta žodžių nupasakot, ką reiškia teisinga gruziniška užstalė. Susirinko turistų pilnas namas (pasirodo ne mes vieni geras vietas žinom), o šeimininkas dar ir vynuoges šiandien spaudžia, tai ir giminaičių pilna. Šeimininkės nuklojo stalus, ir pavalgėm, ir naminis vynas liejasi laisvai, ir išėjom pasivaikščiot po naktinį miestą, o ir grįžus sužinojome, kad viskas tik prasideda, kad iškepė šašlykas, o mums ir vėl (eilinį kartą) pasisekė - prisėdom prie gruzinų stalo. Tostai, dainos, ir gruziniška a la gitara, ir turistai su tikra gitara - vėl smagu, vėl kitaip.

 Ir kaip mane merginos mylėjo

Aišku, mūsų ir tai nesulaikė, ir ryte mes jau ant dviračių, vėl pasiruošę į trasą :). Kaip pasakytų Giedrė - važiuosim vėl šiukšlynų lankyt. Šiandien diena ne iš lengvųjų, vėl kalnai ir kloniai, varom link Dedoplistskaro, mūsų laukia nesulaukia Vašlovani nacionalinis parkas. Diena ne iš lengvųjų, įkalnių galėjo būt ir mažiau, aišku karšta, o jau ir nuovargis jaučiasi, vis tik už nugaros 500 km po kalnuotąją Gruziją. Į Dedoplistskaro atvažiavom, švelniai tariant, be nuotaikos, aš dar eilinį kartą nubludijau ieškodamas parko direkcijos, nors įvažiuojant į miestą moteriškė ir nupasakojo kelią, vis tiek sugebėjau kokį kilometrą-pusantro į nereikalingą  eilinį kalniuką įmint, o ir miestas vien šiukšlynai - net baisu į Giedrę atsisukt, jau nekalbant apie tai, kad reikia triolint kaip čia šaunu ir kaip viskas bus gerai :). Ir vėl, jau net nežinau kelintą kartą, ir mane išgelbėja, ir visus reikalus sutvarko, ir nuotaiką pakelia  nuotykis, gal netgi ne visai eilinis. Juk mes Gruzijoje ! Taigi, stovim mes prie sankryžos, dairomės kur važiuot, ogi staiga mus apsupa juodų džipų kolona, iš pradžių iššoka apsauginiai, po to žurnalistai su kameromis - na ir ko gi iš mūsų norit? Bet iš džipo išlipa Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, mes apsikeičiam mandagumo frazėm, pasikalbame apie turizmą ir jo plėtrą, mat jis tik planuoja Dedoplistskaro paversti turizmo traukos centru, o mes jau atvažiavom :), aišku, labai neišsiplečiam, jis vis tik užsiėmęs žmogus, jo jau laukia malunsparnis, bet, svarbiausia,  mūsų nuotaika vėl puiki, Giedrės šypsena iki ausų - būna ir iš prezidentų naudos :). Ir toliau viskas kaip sviestu patepta - lankytojų centre pigi ir tvarkinga nakvynė, sutarėme su vairuotoju dėl rytojaus (nuveš ir paliks mus reindžerių stoty nacionaliniam parke), nusipirkom maisto ir degalų (taip pat ir benzino) dviems dienoms Vašlovani parke, dviračius sumetėm į sandėliuką, jų mums nebeprireiks, dviratinė programa įgyvendinta, lauksime naujų iššūkių.

 

Sekančios dvi dienos - vėl įsimintinos, vėl smagios, vėl kitokios. Iš pradžių per prerijas ir pusdykumes kratomės su "Žiguliuku" pora valandų iki parko, vaizdai gražūs, kelias nelabai, užsukam pas piemenis paklaust kelio - tai gaunam ir kavos, ir reindžeriui paskambina, šis atvažiuoja mūsų pasitikti. Įsikūrėm stotį, aišku, tik mes ir vienas parko prižiūrėtojas - reindžeris, jokių žmonių ar miestų, pasiėmėm vandens ir užkast - ir į žygelį, šiandien pasivaikščiosim po kanjoną. Vėl labai gražu, laukinė gamta, ramybė, nusileidom žemyn į kanjoną, tik spėk fotografuot, ir vaizdai už kiekvieno posūkio vis kitokie, ir vietinės faunos pilna. Ir driežai, ir vėžliai, ir skėriai, o grįžtant sutikom ir vieną iš svarbiausių parko šeimininkų. Ir gerai, kad grįžtant, kad nedaug buvo likę iki reindžerių stoties, nes po to, kai vos neužlipom ant trijų viena po kitos gyvačių giurza, ėjom kaip per minų lauką, lėtai ir atsargiai. Viskas baigėsi gerai, o ir fotoreportažas apie Vašlovani nacionalinį parką be giurzų vis tik būtų buvęs nepilnaverčiu. Aišku, dar smagiau būtų ir leopardą nufotkint, tik kad jo jau nuo 2004 niekas nebematė (po teisybei, jo ir tada niekas nematė, tik fotolavuška buvo nufotografavusi). Kitą rytą išėjom į kitą pusę, bet žygelis nesigavo - labai jau sunkiai ėjosi, turbūt dėl karščio (juokauju, tikroji priežastis - gyvatės), nepadėjo nei tai, kad ir lazdas pasiėmėm, ir batus apsiavėm -  po poros valandų grįžom, pailsėjom, pasideginom :), pavakare mūsų atvažiuos parsivešt. Bet ir vėl teko prisiminti, kad mes ne kur kitur, o Gruzijoje. Maža to, kad taksistas atvažiavo pora valandų anksčiau, jis dar ir penkis litrus vyno atsivežė (kaip gamtoje be vyno - čia jo pasiaiškinimas), ir vaišių, mes privirėm makaronų - vėl tostai, balius, šventė tęsiasi. Viskas baigėsi tuo, kad "Žiguliuką" atgal vairavau aš.
Žygis į pabaigą, liko tik su mašina grįžt į Tbilisį, pakeliui užsukant į Davit-Garedži vienuolynus oluose. Punktas tik eilės tvarka paskutinis, o šiaip tai tikrai neeilinis. Susikrovėm daiktus į autobusiuką, tik spėjome išvažiuoti iš miesto - vairuotojas jau stabdo mašiną, traukia vyną ir vaišes - reik atšvęsti susitikimą. Vėl rinktinis vynas, tostai, šposai - kelionė į Davit-Garedži neprailgo. Pasukom į dykumą, vėl neįprasti lietuvio akiai vaizdai, vienuolyne išėjom į viršų (būtent viršuje visas grožis), ir vėl Gruzija užsidėjo riebų pliusą, net nebežinau kelintą. Taigi, pakeliui prisivijom du žmogelius, kopdami į viršų išsišnekėjom, ir ką jus manot - vienas iš jų čia dirba, žino visas gražiausias olas, ir net neprašomas mums viską aprodė, papasakojo, užvedė į sunkiai pasiekiamas, todėl geriausiai išsilaikiusias cerkves, apžiūrėjom gražiausias ir seniausias freskas, ir žvakutę davė, ir ugnies turėjo. Ir nevažiuok, žmogau, į Gruziją!

 

Ir pabaigai, dar keli pastebėjimai. Gruzijoje sutikom daug gerų žmonių, bet nei karto nematėm, kad mašina praleistų pėstyjį, gali tai būt pati raudoniausia perėja, ir netgi jei jau tu eini - apsuks, bet nesustos. Vynas totaliai laimėjo prieš alų, alaus paragavau gal tik dešimtą dieną. Dviračiai atlaikė puikiai, aš tik pora kartų pramušiau kamerą, o Giedrė grįžo be vieno stipino, o ir išlaužė ne ji pati, o lėktuve krovikai. Ir dar - Giedrė prašė paminėti (trumpai), kad viskas buvo gerokai baisiau, nei aš čia prikeverzojau :).
Gintaras



Komentarų (3)
1. 2012-10-08 22:16
 
Reikia į Gruziją važiuoti po tokių skaitalų. :eek
 
Rolandas
2. 2012-10-09 18:44
 
Na Gintarai, labai gera rašliava, net seilių burnoje prisirinko
 
linas
3. 2012-10-09 22:26
 
Super!!! Baisiai smagi kelionė! :)
 
Povilas

Parašykite komentarą
Jūsų vardas:
Komentaras:



Apsaugos nuo spamo kodas:* Code

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.4.3

Atnaujinta ( Antradienis, 09 spalio 2012 )