2011 03 05 - 20 Jordanija. Šaltas pavasaris Jordanijoje.
Penktadienis, 25 vasario 2011


                Jordan                    


Dvylikos žmonių grupė sugrįžo iš Jordanijos. Tiesą sakan - pavasaris buvo šaltas. Bet viskas ten gerai. Dalyviai: Rolas, Tomas, Inga, Inga, Dalius, Darius, Simas, Loreta, Viktoras, Ilona, Vida, Jurgita.
Dienoraštis iš kelionės jau įdėtas.


                                              WELCOME TO JORDAN
                                             2011-03-05 / 2011-03-20

 


2011 m. kovo 5 d. VLN oro uostas. Atiduodam bagažą. Oras drėgnas ir šaltas. Greičiau ten, kur šilta. Mano kuprinė sveria 14,5 kg! Lengvutė. Skrendam į Rygą, kur turim šešias valandas iki kito reiso, todėl varom i Čiliaką užkąsti. Pagaliau vakaras. Grupė susijungia, nes kiti atskrenda vėlesniu reisu. Mūsų keliauja dvylika žmonių, 6 vyrai ir 6 moterys.
Kovo 6 d. Vilnius – Riga – Beirutas, Libano sostinė, čia lėktuvas išleidžia keleivius ir paima skrendančius į Amaną. Iš Amano išvažiuojam naktį. Ir judam link Raudonosios jūros. Akaboje esam ~5h ryto. Jordanija, ir ypač jos pakrantė, palieka ne tokių jau ir biednų arabų valdomos šalies įspūdį. Yra musulmoniško bardakėlio as well. Miegam po atviru dangum, kempinge, loung‘e tokiam, ant čiužinių. Prabangiai. 9h ryto keliamės, pusryčiaujam. Einam į pliažą. Snorklin‘am Raudonojoj jūroj. Koralai, jūros ežiai, spalvotos žuvytės. Vanduo permatomas. Jordaniečiai – labai gražūs vyrai. Moterų dar nematėm. Dieną karšta, kokie +28 laipsniai šilumos. Čia, kur esame, yra kurortas, atskira ekonominė zona. Skaniai pavalgom lauko kavinėje. Didelės porcijos ir skanus maistas, pagamintas ant atviros ugnies. Ne per daug aštrių prieskonių. Pavalgėm už 4-5 dinarus. 1 dinaras = 1 euras. Ir dar saldumynų pirkom! Rytietiški saldumynai, tirpstantys burnoje. Naktį buvo uodų. Paryčiais pakyla vėjas.

 Jordan

Kovo 7 d. Pirmad. Pajudam link dykumos.

 



Užsipirkom geriamo vandens. Važiuojam į Wadi Rum nacionalinį parką. Veža mus arabas, į autobusiuką dar įlipa jo draugelis, išsitepęs plaukus pomada kaip koks frantas. Jordaniečiai nėra įkyrūs, kaip būna arabai kartais iki koktumo lendantys į akis. Rytas. Stirpus vėjas. Gaivu ir kol kas nekaršta. Saulutė kaitri, pavasarinė, kanda. Vakar truputį įdegėm pajūryje. O vakare, Akabos centre, pavakarieniavę dar ir pasivaikščiojom promenada palei jūrą. Wadi Rum dykumos kaimelyje, pas vietinius arabus namuose, išsivirėm pusryčius – košę ir arbatos. Apie 12h dienos džipais varom į dykumą. Wadi Rum dykuma – tai smėlio plotai ir uolos – kalnai. Akį džiugina smulkių violetinių gėlyčių kilimai, yra paukščių, žolynų ir krūmokšnių. Paslėpę kuprines prie kalno, lipam iki tilto, kuris eina per tarpeklį. Po truputį uolomis užsiropštėm į viršų, buvo keletas įdomesnių, t.y., sunkesnių atbrailų. Smagu. Sutikom prancūzų turistų. Po to – pietūs ant akmens, pavėsyje, visi gerai nusiteikę, skaldo anekdotus. Vidurdienį karštis kaip reikiant, gerai kad pučia gaivinantis vėjas. O rytais ir vakarais – maloniai vėsu. Nuėjom apie 5km. Pasiekiam nakvynės vietą. Tai įstabaus grožio vieta – tarpeklis, iš glotnių gulsčių akmenų ir smėlio. Yra augalijos: medžių, krūmų, žolynų. Tarp uolų – vandens rezervuaras. Gerti netinkamas, na ir praustis nė vienas neišdrįsta. Iš krūmokšnių sutemus susikuriam laužiuką. Dangus nusėtas milijonais žvaigždžių. Išlendam iš tarpeklio naktį – įspūdingai atrodo laužo liepsna nušviesti akmenys ir aido išskaidyti balsai skamba kaip egiptietika fantasmagorija. Mūsų nakvynė ne šiaip sau – tūkstančio žvaigždučių “viešbutyje” po atviru dangumi, didelėje teritorijoje su “restoranu”, “miegamaisiais” ir “tualetais”. Naktį pučia šioks toks vėjukas, bet miegoti nešalta.

   Jordan

Kovo 8 d. antrad. Diena pilna saulės ir vėjo, ir laisvės pojūčio. Mūsų grupės vyrukai pasveikino moteris su kovo 8-ąja, Klaros Cetkin švente, atnešdami kavą į lovą, t.y., į miegmaišius. Pusryčiams – ryžių manų košė su pieno milteliais. Paliekam draugiškąjį tarpeklį, kiek paeinam, tada sustojam, slepiam bag‘us prie uolos ir einam pasivaikščioti, pafotkinti. Iš pradžių tarpeklis, kur yra visai balto smėlio, kaip kreida. “Dangiškoji mana”. Vėjas, saulė ir temperatūrų kaita išraižė kalnus nuostabia ornamentika. Gal iš čia musulmonai ir sėmėsi idėjų savo menui – nevaizduoti Dievo paveikslo? Ornamentai gamtoje stulbinančiai įmantrūs. Toliau – pasivaikščiojimas po dykumą. Raudona spalva, mėlynuoja violetinių gėlyčių kilimai. Sutinkam vietinį beduiną su ožkų banda ir kupranugariais, jis pasisveikina salam- a-leikum. Aleikum salam, atsakome jam. Fotkinamės. Uolose – kiaurymės, išgraužtos vėjo, saulės ir temperatūrų kaitos. Keliaujam toliau su kuprinėmis. Pas beduinus užsukam išgerti arbatos.

 Jordan

Mainais paliekam šokolado ir saldainių. Pratinam prie natūrinių mainų. Tegu ir ateities kartos neskuba pinigų mokėti, o pasitelkę vaizduotę, atsiskaito kitokiais būdais, kitokia energijos forma. Pakeliui praeinam sieną, kur nupiešti kupranugariai. Klausimas, koks čia amžius, greičiausiai XX a. pb. Dar prisipilam vandens iš vietinių beduinų rezervuaro. Bus košei ir arbatai išsivirti. Visgi esame dykumoje ir geriamo vandens atsargos po biškį mažėja. Tokia ramybė ir tyla aplinkui. Net spengia ausyse. Ir dykumos spalvos: visi ochros atspalviai, prislopinta raudona, geltona, pilka. Saulė leidžiasi, tuoj vakarienė. Centrinis klausimas, kurį gvildenam, ar seksas kalnuose būna? Ir atsakymas būtų: taip, yra, bet tik su pačiu kalnu. Saulė nusileido, spalvos prislopo, o pavasario grožis jaudina.

   Jordan  Jordan

Kovo 9 d. Šiandien stiprus vėjas, pučia kaip reikiant. Ir debesėlių atpūtė. Raudonas kopų smėlis ir violetinių gėlyčių kilimai. Architekto Gaudi stiliumi išraižyti kalnai. Vėjas, žeriantis smėlį į akis, nosį, ausis. Klampojam per kopas, tai kylam, tai leidžiamės. Taip po truputį ateinam iki tarpeklio, kur pilna turistų ir kur vietiniai parduoda skareles, papuošalus, akmenis – suvenyrus. Pardavėjas tuoj aprengia vieną iš mūsų merginų musulmoniškais apdarais – apriša skarelę, uždengia veidą, palikdamas akis. Vaizdas kaip iš rytietiškos pasakos. Paskutinė raudona kopa lieka už mūsų, judam per dykumą, vėjas pučia šuorais, sukeldamas dulkes ir nešdamas smėlį. Dykumoj palieka įspūdį baltai žydintys krūmai, kurie dar ir skleidžia malonų kvapą. Visa augalija minimalistinė, o kalnų ir smėlio fone atrodo dar trapesnė, dar gležnesnė. Visų nuotaika puiki, esam kaime, laukiam eilės į dušą. Dar graužiam sausainius su sezamu ir geriam arbatą. Vakarienė buvo šventinė, su pomidorų - agurkų – svogūnų salotomis. Miegot sugulam 8pm.

  Jordan

Kovo 10 d. Ryte pažadina muedzino kvietimas maldai 4:30am. Keliasi budintieji, kaičia puodus. Dar tamsu. O gaidžiai užgieda dar prieš muedzino maldą, pirmieji naujos dienos šaukliai. Pavalgę sulipam į džipus, vieną – atvirą, kitą – tik su vienu išdaužtu langu. Čia jau kaip kam pasisekė. Šian pradedam kopti į kalną. Gan statokas šlaitas. Gaivi ryto vėsa ir stiprokas vėjas maloniai vėsina. Po to kažkurį laiką leidžiamės. Atpūškuojam iki balto smėliuko su baltai žydinčiais krūmais. Patys kalnai raudoni, geltoni – vėl visa ochros paletė. Pirmą kartą šioje kelionėje lipam virvėmis. Kopiam nuo šiaurinės kalno pusės, kiaurai košia ledinis vėjas. Kalnai primena Kapadokijos kraštovaizdį kažkiek, ypatingai grybo formos uolos. Pats akmuo šiurkštus, kaip švitrinis popierius. Po pietų užlipam į aukštą Wadi Rum vietą. Ten nupiešta Jordanijos vėliava dažais ant akmens. Horizonte, kiek akis užmato, kalnų masyvai plyti. Vakarieniaujam ant smėliuko, užsikuriam laužą ir sugulam miegoti arčiau vienas kito. Nes naktis šaltoka. Apie 0 laipsnių.

  Jordan

Kovo 11 d. Ryte randam apšeršknijusius šalmus, kažkam ir miegmaišiai pasidengę šerkšnu. Užkandę dumiam žemyn, link saulės ir šilumos. Nusileidimai virvėmis, iš viso – šešios iš jų. Ilgiausias nusileidimas – apie 45 metrai, trumpiausias – apie 20 metrų. Leidžiamės į kaimą, pakeliui jau atsiranda vandens telkinių, šalia jų – kvepia mėtos. Civilizacija! Pietaujam. Vištiena, žuvis, ryžiai, pagaminti arabiškai, pomidorų ir agurkų salotos. Skanaujam šviežiai spaustas citrinų sultis. Tai mojito kokteilis, tik be alkoholio: spaustos geltonosios ir laimo citrinos ir grūsti mėtos lapeliai. Gurkšnojam turkišką kavą. Susirenkam šmutkes ir šokam i autobusiuką. Važiuojam link Petros. Apsistojam Wadi Musa viešbutuke. Karštas vanduo, lovos su patalais – rojus žemėje. Geriam saldžią stiprią juodą arbatą. Šis sirupas gerai tonizuoja. Ateinam į miestelio centrą. Alkio jausmas – geriausias prieskonis. Vakarienė restorane, didelės porcijos. Mėtų arbata iš žalių lapelių, lęšių sriuba, šiš kebabai ir pepsi. Einam į kitą kavinukę rūkyti kaljano – šišos ir gerti arbatos. O vakare miegas nusmeigia visus.

 Jordan

Kovo 12 d. Šeštad. Keliamės 6 am. Po pusryčių – į Petrą, UNESCO saugomą pasaulio paveldą. Vaikštom po senovinį miestą. Raudonam smiltainyje išskaptuotos mirusiųjų laidojimo vietos. Per 15 min užbėgam į Manastir – aukšta vieta, kur buvo vienuolynas ir nuo kur atsiveria graži panorama. Nors asiliukų prižiūrėtojai gąsdina mus, kad pakilti į kalną užtruks apie 1 val., mes įveikiam per minėtas 15 min. Laukiam vairuotojų. Ieškom sutartos vietos – magic bazar. Aplakstom visą kvartalą: nei vairuotojų, nei mašinų, nei magic bazar. Vostok – delo tonkoje. Vairuotojas pats mus susiranda ir iš Petros grįžtam į viešbutį. Gyvenam kalnuose, apie 850 m aukštyje, todėl oras maloniai vėsus ir tyras, pučia gaivus stirpokas vėjas. Šišo rūkymas – vienas smagiausių kelionės užsiėmimų. Atpalaiduoja kūną ir liežuvį, taigi ir juoko daug. Prisimenam rusiškų multikų ir filmų ištraukas, kertines frazes ir kvatojam iki ašarų.

 Jordan

Kovo 13 d. Sekmad. Ryte autobusiuku atvažiuojam į starto vietą. Apie 9 h pradedam leistis iki krioklių.

   


Einam išdžiūvusios upės vaga. Kol prieinam upeliuką ir netrukus – pirmąjį krioklį. Nusileidžiam virve – pirmas nusileidimas sausas, t.y., ant sausumos. Čia ir pietaujam. Kitas krioklys su vandens atrakcionu. Tenka bristi, kai kam ir išsimaudyti. Dabar jau prasideda ir šlapi nusileidimai per pačius krioklius. Paskutinis šios dienos krioklys – palindimas po “dušu“. Sušlampam. O stovyklavietėj dega laužas, kur iš karto galima sušilti. Budintieji jau verda vakarienę. Esame ovalo formos kalnų aikštelėje, apsuptoje magminės kilmės uolų. Tamsūs uolų atspalviai savotiškai žvilga. Vakarieniaujam po žvaigždėmis. Mėnulis kaip lempa šviečia iš dangaus.

  Jordan

Kovo 14 d. Pirmad. Ryte visa grupė keliasi anksti. Pusryčiams – kukurūzų košė su pienu. Nebesulaukiam, kol saulė pakils aukščiau. Visus apėmęs jaudulys ir nuotykių troškimas. Dumiam prie krioklio, braunamės per brūzgynus, švendres, brendam upeliuku iki kelių, panašiai kaip ir vakar. Leidžiamės kriokliais toliau. Kiekvieną kartą vis kitoks nusileidimas, trasoje pasikartojimų nerasi. Gamta mėgsta įvairovę. Sėkmingai įveikiam šios dienos krioklius, ir saulutė pašildė ant uolos. Kai kas iš mūsų visai nesušlapo, kai kas – tik kojas, kai kas – murktelėjo į vandenį. Pietaujam. Krioklių ruožas baigėsi. Kaip kokie robinzonai kabarojamės ant uolų, vėl brendam upeliu, maurojam per krūmynus. Kas dar kojų nebuvo sušlapęs, tą miško dvasios įverčia upelin ir išmaudo. Šios dienos paskutinysis nulipimas uola ne toks sėkmingas. Vienas iš mūsų laikosi įsitvėręs akmens, iki žemės – keli metrai. Akmuo plyšta, žmogus ant nugaros krenta žemyn į balą – keberiokšt! Akmuo skyla į smulkius gabalus, pakyla raudonos dulkės. Juokas, išgąstis, o uolos atplėšėjas šaukia: „Man viskas gerai!” Šitą frazę kartojam kasdien. Galima sakyti, nuotykis baigiasi gerai, tik sutrenkimu ir mėlyne ant kojos. Prieinam stovyklavietę. Maudynės šaltam upelyje atgaivina. Vieni gamina vakarienę, kiti neša malkas, dar kiti tepasi žaizdas. Šurmulys ir juokas.

  Jordan

Kovo 15 d. Antrad. Ryte atsikeliam ir po pusryčių – avižinės košės su šviežiais apelsinais ir arbata – apie pora valandų einam asfaltuoto kelio link. Nuo kalnų upelio nusukam link dykumos. Čia ji akmenuota. Einam pro vietinių palapines. Prasideda krūmokšniai ir maži medeliai. Prie kelio laukiam savo balto autobusiuko. Šioks toks nedidelis judėjimas, pravažiuoja keletas mašinų, dauguma jų – baltos spalvos. Aplink mus plyti pusdykumė ir tolumoj – kalnai. Trumpai stabtelim parduotuvėj. Visi puola pirkti skanėstų: guavos sulčių, datulių, bananų, čipsų. Ragaujam arabo susuktą į lavašą sumuštinį su daržovėmis po vieną dinarą. Kainų niekur nėr, o mes net ir derėtis tingim – atostogos! Pasiekiam Negyvąją jūrą. Turškiamės vandenyje – nors ir labai sūru, ir degina, kai vanduo pakliūna į akis ar burną. Pats vanduo kelia aukštyn - su niekuo nepalyginama nesvarumo būsena. Jūra kasmet nusenka po vieną metrą, todėl iki jos einam druskos klodais. Vanduo skaisčiai mėlynas, net žalsvas. Pakelėje perkam pomidorų vakarienei. Važiuojam į  Hidaną. Štai mūsų grupė ir vėl viena kartu su gamta. Leidžiamės prie krioklio. Užteka mėnulis, ir naujas tūkstančio žvaigždučių viešbutis prieš mus. Su vaizdu į kalnus. Grikių košė su tušonke ir pomidorais, laužas ir arbatos gėrimas. Įsitaisom miegoti kas ant uolos, kas ant akmenukų. Įspūdžių gausa kiekvieną nugramzdina į miegą.

 Jordan

Kovo 16 d. Trečiad. Šiandien – maudynių diena.

  


Kiek paėję su visom kuprinėm pūkštelim į upę. Kitaip tarp uolų netilpsi ir plauki pasroviui tokiu koridoriumi, kojom žemės nesiekdamas iki sausumos. Kas suskaičiuos, kiek tokių baseinų įveikiam per pusdienį? Įvairovės dėlei vėl kopiam aukštyn į kalną. Šįkart mūsų laukia turėklas. Vada pririša dvi virves prie uolų, o mes prisisegę čiuptukus, preinam laimingai bei saugiai ir šią trasą, po mumis – status šlaitas ir bedugnė. Tada vėl leidžiamės pro palmes, akmenis ir švendrių kilimus. Virve - žemyn ir esam saloj. Aplink uolos, apaugusios palmėm, ir tekantys šaltinėliai nuo jų. O kokios spalvos! Žalia, oranžinė – vaizdas neapsakomas, tropinis. Paskubom pietaujam, narsuoliai dar nuplaukia pažiūrėt krioklio. Graži vieta, didelis aukštis. Nieko nelaukę, plukdom kuprines į vandenį ir iriamės pirmyn. Visąlaik vandenyje, vietoj baidarės kiekvienas įsikibęs kuprinės. Kriokliai, karšto vandens šaltiniai, uolėti šlaitai ir štai pasiekiam tikslą. Prieš mus – sausuma. Pirmieji kuria laužą. Imam traukti daiktus: kažkam sušlapo rūbai, kažkam – miegmaišis. Kai kam pasisekė išsaugoti sausus daiktus kuprinėje. Pavalgom, laužas šildo. Ir siurprizas, vertas ilgos maudynių dienos – kondensuotas pienas, sumaišytas su degtine. Mmmm, kaip skanu! Upelis šniokščia, varlės kurkia, krabai laksto, naktį jie išlipa prie kranto. Sugulam ant akmenukų. Virš mūsų – žvaigždės ir mėnulis.

 Jordan

Kovo 17 d. Ketv. Pusryčiams – sorų košė su pienu ir cukrum. Pakuojamės daiktus į maišus ir maišelius – kaip čia nesušlapus, kai viskas turės vandenyje mirkti?!

 


Kol kas brendam upeliu iki pusės, einam pro švendrių sąžalynus. Indėnų žaidimas: ar mes ką nors vejamės, ar patys nuo kažko bėgam? Palikę kuprines, einam apžiūrėti tarpeklio. Sutinkam arabų apžėlusiom barzdom. Pasistatę palapinę – nelabai aišku, ką jie čia veikia. Žygiuojam tolyn – upės krantai susiaurėja ir mes vėl plaukiam vandenyje, arba brendam – kaip išeina. Keli nusileidimai virve, plaukimas pasroviui, žemyn upe. Vanduo vis šiltėja. Apie pietus pasiekiam stovyklavietę. Saulutė kaitriai kepina. Traukiam daiktus ir skubam džiovintis. Turškiamės vandenyje, plaunam galvas, maudomės. Kažkas eina žvejoti. O kiek žuvų - knibždėte knibžda!  Ir kokios didelės! Vakarienei bus žuvienė  Taip, žuvienė ir košė. Pateka mėnulis, beveik pilnatis be kelių naktų. Naktį, kai stovyklavietė nurimsta, girdžiu, kaip upėj akmenys tarpusavyje kalbasi: gurgžt gurrrrgžt. Apie 2 val. nakties išeinam iš Hidano. Klampojam upe ir pakrante, per akmenis. Štai ir paskutinis draustinio tarpeklis. Kylam į kalną. Nuo jo atsiveria stulbinanti panorama: mėnesienos nušviesta Negyvoji jūra ir Izraelio žiburiai. Keletą minučių grožimės vaizdu. Tada leidžiamės žemyn ir nakvojam pajūryje.

  Jordan Jordan

Kovo 18 d. Penktad. Atvykom į Amaną, į viešbutį. Einam ieškoti, kur nors pavalgyti. Šian penktadienis, turgaus diena. Pamaldos, todėl dalis krautuvių ir kavinių uždaryta. Kiniečiai filmuoja gatvėse. Sukam ratus, besiblaškydami prieinam turistų informacijos centrą. Ten mums paaiškina, kur eiti. Gaunam žemėlapių. Bet atsargumo dėlei klausinėjam praeivių. Einam nurodyta kryptimi. Vienas iš mūsų skersgatvyje pamato iškabą. Užkandinė ką tik atsidariusi. Meniu nėra. Padavėjas prie krosnies parodo, koks maistas. Tai kofta – kotletas, t.y., mėsos faršas su pomidorais ir bulvėmis. Tokia užkepėlė, kepama metaliniuose induose. Gaunam ir salotų ir coca-colos. Šviežias siltas maistas visus atgaivina. Nors iš pradžių vieta nekėlė pasitikėjimo. Rytuose geriausia viską palikti likimo valiai, svarbu tik išreikšti norą garsiai. O kaip tai įvyks – tesižino šios šalies šeimininkai. Mes – jų svečiai. Po to kėblinam į amfiteatrą. Jau po dvylikos, todėl saulė kepina. Dalis mūsų po kultūrinės programos eina į viešbutį pietų miego, kiti - po miestą paklaidžioti. Vakare randam šaunią vietelę, restoraną, kur valgom šiš kebabus ir po pusę viščiuko grilyje. Skanu dieviškai. Vakarinis šišo rūkymas kavinėje, kur vietiniai lošia kortomis ir biliardą. Aimane kainos mažesnės nei Petroje. Na, ir rajonas, kuriame gyvenam, ne iš brangiųjų.
Kovo 19 d. Šeštad. Ryte užlipam ant kalno apžiūrėti citadelės: romėnų, bizantiečių ir musulmonų palikimo. Einam į vaisių turgų, perkam žalias datules, apelsinus, bananus, braškes. Surandam Rainbow street – turistams skirtą gatvę, kur kava kainuoja net 2.25 dinaro! Kvanklinėjam po miestą neskubėdami, žioplinėdami, užkąsdami, pirkinėdami lauktuves. Vakare einam į tą patį puikųjį restoraną pavalgyti. Dar lieka laiko šišai parūkyti. Grįžtam į viešbutį, susikraunam daiktus ir taksi važiuojam į oro uostą. Skrydis vėlai, pusę dviejų nakties.

   Jordan  Jordan

Kovo 20 d. Sekmad. Lėktuve visi miega, pavargę nuo įspūdžių. Rygoj laukiam kokias šešias valandas. Pasitinka mus sniegas, nors ir aptirpęs, ir kovo saulė. Vilniuj būnam po pietų. Atsisveikinam. Kelionė baigėsi. Iki naujų susitikimų!
Užrašė Jurga D.



Komentarų (38)
1. 2011-03-04 10:51
 
Rytoj išvykstam. Paliekam jau šlapią Vilnių. Tikėtina, kad mūsų laukia saulė ir šiluma. Kaip ir viskas gerai. :)
 
Rolas
2. 2011-03-04 11:18
 
Sėkmės, o mes į Šiaurę dumsim.
 
Linas
3. 2011-03-04 12:24
 
Sėkmės ir gerų įspūdžių, linkėjimai, Vida, šaunuolė
 
Alma
4. 2011-03-06 13:44
 
Mes Akaboje. Visi 12 :). Programa Raudonoji jūra. Ieškosim žuviuko Nemo. Oras geras. Viskas gerai.
 
Rolas
5. 2011-03-07 11:31
 
Rum kaime. Išeiname į dykumą. Oras atvėso. Nuotaikos geros. Viskas tvarkoj.
 
Rolas
7. 2011-03-08 11:24
 
(Visi čia jėga be jokių išimčių :P) 
Gera žinoti, kad nei vieno nepametėt; nesipykit ir keliaukit saugiai, o taip pat netingėkit įspūdžiais pasidalinti su mumis!
 
:)
8. 2011-03-08 11:45
 
Oras atvėso, bet dieną gerai. Ir tokios žydinčios dykumos dar nemačiau. Viskas puiku.
 
Rolas
9. 2011-03-08 14:03
 
Gal dykumos žydėjimas sutapo su kovo 8 - ąja?  
Pas mus žiedų šiandien irgi netrūksta.
 
:)
10. 2011-03-08 18:00
 
Rolai, ačiū, kad komentuoji ;)  
Labai laukiu kasdieninių trumpų įrašų. Šauniuoliai, laikykitės kaip vienas kumštis :). Ir tegul gamta jums padeda :)
 
Sabina
11. 2011-03-09 13:14
 
Mes kaime. Dar nematytai gražiai žydi dykuma. Visa žydra. Paskutine dieną gavom gero vėjo.
 
Rolas
12. 2011-03-09 19:27
 
Geru ispudziu. Nepamirskit ir mum truputi ju atvezt (nuotraukas darykit). O vėjas neprošal, atsivesinsit. Kaip gyvena tie, kurie nepasieme pirstiniu??? Daug tokiu? Labai šaunu kad komentuojat. Ačiū
 
:)
13. 2011-03-09 19:52
 
Man labiausiai įdomu kokios mintys ir jausmai apima dykumoje? Aišku gal per sunku dabar apibendrinti, reikia laiko ir atstumo, o gal tiesiog normalaus pasakojimo o ne trumpo įrašo :) Gal kada su Vida, Ilona ir Viktoru (pernai keliavom į Norvegijos kalnus) palyginsim pojūčius kalnuose ir dykumoje :roll . Linkėjimai
 
Mantas
14. 2011-03-09 21:29
 
Na, aišku viena, jei jau buvai Wadi Rum dykumoj, ir dabar skaitai Rolo žodžius apie tą dykumą paskendusią žieduose, tai galvoji tik viena: "Velnias, o kažin, ką aš čia ofise veikiu?" :? Ir sprogsti iš pavydo. 
 
Toje dykumoje apima tik puikūs jausmai
 
Rasa
15. 2011-03-10 14:22
 
o Vilniuje šiandien vėl snigo... :(  
Jei bus liūdna, paprašykit Ilonos ir Viktoro padainuoti - nuostabus duetas:) Gražių įspūdžių ir ištvermės! 
Linkėjimai
 
Jovita ir Marius
16. 2011-03-10 17:07
 
Užlipom visi. Dar taip šalta nebuvo. Vėjas šaltas, viską susirengėm ką turim. Laukia naktis. Bet viskas gerai.
 
Rolas
17. 2011-03-10 23:41
 
Šaunu, kad viskas gerai. Taip ir tuoliau!!! :grin
 
:)
18. 2011-03-11 08:28
 
Noriu keliauninkus paguost, kad Lietuvoj ne tik šalta, gūsingas vėjas, bet dar ir šlapdriba :eek  
Tikiuos, išmiegojot ramiai, jaukiai ir pusėtinai šiltai :)
 
Sabina
19. 2011-03-11 10:56
 
Ačiū Rasai už komentarą.  
Iš pradžių :( pykau nes gal nelabai supratau o gal kad ne keliaujantis atsakė, kitą dieną pamąsčiau :? , o šiandien jau apytikriai supratau pajutau ką reiškia dykuma :) , nors joje nebuvau, o noris jau bent 1,5 metų.  
Dykuma man asocijuojas su tokiu vaizdu (smėliu, uolom) kaip nuotraukoje šio puslapio viršuje ir dar karščiu (nors žinau apie stiprią temperatūrų kaitą paros metu), bet daugiau jos atspalvių (šaltis, vėjas, žydėjimas, puikūs jausmai) pažįstu iš jūsų žinučių. 
Nors namuose jauku, dukryte šalia, pasišnekučiuojam, tačiau man irgi pavydas pakunkuliuoja :zzz tiems kurie kelyje 
Geros kloties!
 
Mantas
20. 2011-03-11 21:44
 
Atsiprašau, jei mano komentaras supykdė. Bet kad esu buvusi toje dykumoje tai ir leptelėjau savo nuomonę :-). Per klaidą net du kartus, bet nežinau, kaip antrąjį komentarą ištrinti.  
O nepabuvus ten, jokie pasakojimai nepadės. Linkiu tą dykumą aplankyti!
 
Rasa
21. 2011-03-12 12:41
 
Kazi, o koks ten dangus ??? Ar Gryzulo Ratai matosi :) ?
 
Ausra
22. 2011-03-12 16:52
 
03.11 Sėkmingai nusileidom nuo kalno. Vis dar šalta, naktį buvo šalna. Nuotaikos geros. Vykstam į Petrą.
 
Rolas
23. 2011-03-12 16:55
 
Rytoj lendam į Feidą. Bandysim apsieit be didesniu maudynių. Kažkaip ieškosim šilumos.
 
Rolas
24. 2011-03-13 18:26
 
Siunčiam biški šilumos į šaltąją Jordaniją!!! :zzz :zzz Sėkmės jum ir nepraraskit geros nuotaikos! :grin
 
Rasa
25. 2011-03-15 10:44
 
Išlindom iš Feid. Šlapi, bet be didesnių maudynių. Nusileidus lyg ir karšta. Važiuojame prie Negyvosios jūros.
 
Rolas
26. 2011-03-15 19:20
 
Negyvąja jūrą paėmė. Vykstam prie Hidan vartų. Tikiuosi priims.
 
Rolas
27. 2011-03-17 17:57
 
Kaip sekasi? Ar visi sveiki? Nesušalę? Neperšlapę? Neapsirgę? Wadi Hidan sėkmingai priėmė? Kažkaip skurdokai iš jūsų žinių paskutiniu metu :(
 
:)
28. 2011-03-17 19:40
 
neramu, kažkur paklydot tarp beduinų?
 
Alma kita
29. 2011-03-17 20:22
 
Jie dar neišlindę iš Hidano. Tai 2 dienų maršrutas, o ten ryšio nėra. Rytoj turėtu būti žynių. Kantrybės :)
 
tania
30. 2011-03-18 10:18
 
6.30 Išlindom naktį iš Hidano. Gulim prie jūros. Laukiam ryto. Važiuosim į Amaną.
 
Rolas
31. 2011-03-19 09:59
 
Laukiame Jusu Ilona ir Viktorai! :roll :)
 
Halina ir Migle
32. 2011-03-20 06:44
 
Laukiam nesulaukiam Lietuvos žemelėj :)
 
Loreta ir Mantas
33. 2011-03-20 16:24
 
Mes jau namie. Visi dvylika. Kažkiek šalom ir plaukėm. Vėlyvas pavasaris. Bet vis gi tai neblogiausia. Gerai, kad nelijo. O kažkada ir lietaus bus. Bet tai jau kada nors. O dabar viskas puiku. :)
 
Rolas
34. 2011-03-21 12:28
 
Rolandai, dėkui už Jordaniją :zzz
 
Vida R.
35. 2011-03-22 23:16
 
Aciu Jurgai uz operatyvia ivykiu kronika :)
 
Natasha
36. 2011-03-23 08:28
 
Ner uz ka. skaitykit ir permanykit :))
 
Jurga
37. 2011-03-23 10:06
 
Ech, ir vel uzsimaniau kalnu, virviu, nuovargio, akmenuku, smagios kompanijos..Rolai, kada ir kur toliau???
 
Vida ("alpiniste")
38. 2011-03-25 21:57
 
Ką čia ir besakyti - gera :) bent skaitant, t.y. neakivaizdiniu būdu pabūti tokioje kelionėje, o ir Vidos nuostabios nuotraukos perteikė dalį įspūdžių
 
Mantas

Parašykite komentarą
Jūsų vardas:
Komentaras:



Apsaugos nuo spamo kodas:* Code

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.4.3

Atnaujinta ( Antradienis, 20 gruodžio 2011 )