2008 04 25 - 05 05 Elbrusas
Penktadienis, 09 gegužės 2008
Į Elbrusą neužlipom, nes pakeliui į viršūnę, 3700 m aukšty Pauliaus kuprinę nušvilpė :( Galima sakyt, kad mes patys žiopli, nes palikom kuprinę be priežiūros 3 val. Bet nei į galvą neatėjo, kad kalnuose kas nors vogtų visą kuprinę. Jau ąžuolų konfoj visaip išdurnino - sako, reikia daiktus saugot, o durną ir bažnyčioj muša. Bet juk ne turgus, ne stotis ir ne troleibusas, o kalnai...

Sample Image


Šiaip nesisekė viskas nuo pat pradžių - lėktuvas iš Maskvos vėlavo 6 val., tai tą dieną nespėjom pasidaryt registracijos ir nuvažiuot į vietą. Nakvojom Nalčike, o kita diena - sekmadienis, niekas nedaro registracijos. Nuvažiavom į Terskolą, ten žadėjo užregistruot pašte, bet paskui supratom, kad paštas vis tik nedirbs - nors visi aiškino, kad sekmadieniais dirba ir tuoj tuoj atidarys. Tada per 3 val. be daiktų sulakstėm iki Mir stoties (3500) ir nusileidom keltuvu. Kitą dieną tik po pietų sutvarkė registraciją, užsiregistravom MČS ir apie 15 val. išėjom su daiktais. Iki 3000m kėlėmės keltuvu, toliau iki Mir - pėsčiom. Su daiktais užlipom per 3 val., nusimetėm daiktus ir be daiktų subėgiojom iki 3700m.

Mir stotyje yra toks kambariukas, apie kurį mums papasakojo vienas keltuvininkas - telpa du paklotukai ir yra plyta, kurią naudoji arba šiaip pasišildyt, arba sniegui tirpdyt ir net vandeniui virint. Viskas atrodė puiku, bet apie 21:30 atvažiavo vagonėlis vyrukų sniego nuo trasų valyt - išvarė mus iš ten. Žodžiu, galima puikiai pernakvot, tik reikia ciklopus užsigesint :) Teoriškai stotyje negalima nakvot, bet praktiškai ji naktį ištuštėja ir jei kas nakvoja, tai stato palapines pačioj stoty, po stogu, o ne ant sniego. Jei ant sniego, tai yra pavojus, kad naktį traktorius palapinę "nuvalys" kartu su sniegu - mes kadangi nemiegojom, kai valė sniegą, tai rankom mosikavom, kad mūsų "nenuvalytų". Ir šiaip vietelė ne iš maloniųjų - lauko wc kvepia iš toli, švaraus sniego vandeniui teko vos ne nuo stoties stogo krapštyt.

Rodės, pagaliau išėjom į kalnus, kitą dieną nuo ryto kabliuosim viršun. Bet tą vakarą pastebėjom, kad mūsų primusas su benzu neveikia. Per pompą viskas lauk tekėjo, ar kokia dalis pamesta, ar šiaip brokas - pirmą kartą naudojom. Kadangi turėjom mažą dujų balionėlį nuo lempos, pabandėm su dujom - viskas ok. Ryte nusprendėm pakilt iki bočkų (3700), ten Paulius paliko kuprinę ir su keltuvu nusileido pirkt dujų, o aš su savo daiktais išėjau į prijut 11 (4200). Užbėgau per nepilnai 2 val. ir išsikrovus daiktus nubėgau žemyn - atseit, padėt užnešt daiktus. Grįžus kuprinės neradau - pamaniau, prasilenkėm. Vėl bėgte į viršų... Ir gaunu Pauliaus sms, kad jis atėjo į susitikimo vietą. Maniau, gal kur į šoną panėšėjo tą kuprinę, bet nusileidžiu - o Paulius irgi nieko nežino. Visus toj stovykloj apklausinėjom, manėm, kad "kto-to prijutil", daug kas sakė, kad gal kas iš geros širdies paslėpė, kad nedingtų - pradžioj tikrai atrodė lyg nesusipratimas. Bet po kelių valandų blaškymosi tapo aišku, kad kuprinė dingo ir neatsiras. Nors suvokt tą buvo dar sunku. Kol bėgiojau ir visus kamantinėjau, viskas buvo ok. Bet paskui staiga tokia isterija apėmė - niekad negalvojau, kad taip sureaguosiu, bet tiesiog sėdėjau ant sniego ir žliumbiau visa gerkle, net eit jėgų nebeliko. Paskui ukrainiečiai net išgert davė, nes negalėjau apsiramint. Pirmą kartą taip šlykščiai pasijutau - rodos, kažko tokio asmeniško netekom, čia gi mūsų visas gyvenimas, lyg ne daiktus būtų pavogę, o dalį tavęs. Bet aš nors žliumbiau, galva veikt nenustojo. O Paulių tai visai neviltis apėmė, todėl tą dieną net iki apačios nenusileidom, vėl teko nakvot prie Mir. Tuo metu galėjom tik miegot ir atsibust nesinorėjo. Kai pradėjom skaičiuot kuprinės vertę, išėjo apie 6000 Lt - buvom visiškai pasiruošę Chanui, daug daiktų visai nauji buvo: palapinė, primusas, pūkė, miegmaišis, net paklotukas. Laimei, dokumentus su savim turėjo.

Leisdamiesi dar klausinėjom visų kitose stotyje, ar kas ko nematė, ar negirdėjo. Bet dingo kaip į vandenį. Kvailiausia, kad visi kuo nuoširdžiausiai aiškina, kad jei tik ką sužinos, praneš, svarsto, kas galėjo paimt. Daug kas sakė, kad slidininkai, bet slidininkai su tokia kuprine iškart dribtų, o galų gale, jiems tai ir nerūpi - pakyla su keltuvu ir čiuožia sau. Ta kuprinė buvo numesta šalia traktorių tako, kur tik traktoriai ir važinėja arba pėsti alpinistai vaikšto - o alpinistų su daiktais tą dieną nei vieno nesutikom. Daug kas sakė, kad tie traktoristai galėjo paimt, bet lygiai taip daug kas sakė, kad traktoristai tikrai to nedarytų. Žodžiu, iš pradžių bandėm vaidint seklius morkas, kabinom skelbimus, bet paskui pasijutom lyg kokie sumaustyti kūdikiai, nes imi nesuprast, ar žmogus nuoširdžiai kalba, ar meluoja į akis ir patyliukais iš tavęs juokiasi, o gal visi viską žino, išskyrus tave patį. Jausmas labai kvailas. O dar kvailiau su milicija. Bandėm parašyt pareiškimą, bet pas mus atvažiavo milicininkas ir išaiškino, kad geriau pareiškimo nerašyt, nes mus tąsys iš vieno miesto į kitą ir apklausinės šimtą kartų. Žadėjo, kad padarys viską, ką gali,ir be pareiškimo. Tik kitą dieną kažkaip nei nepaskambino, nei telefonu neatsakė. Dar kitą dieną nustebo, kad mes vis dar neišvažiavę ir telefonu nieko nepasakė - žadėjo vakare užsukt. Aišku, neužsuko. Vilties ir taip nebuvo, tik pradžioj dar save kažkaip guodi, apgaudinėji. Tai va. Ir viskas.

Dar apie patį Elbrusą. Tokio komercinio kalno dar nebuvau mačius. Net nelabai norėčiau ten sugrįžt. Nuo apačios su kuprinėm išvis niekas neina - daro aklimatizaciją gudresniu būdu: užvažiuoja su keltuvais, tada truputį pasileidžia ir nakvoja žemiau. Toliau būna, kad važiuoja su traktoriais, būna, kad patys lipa. Bet į žmones su didelėm kuprinėm iki pat Prijut 11 žiūri lyg į kosmonautus. Ten kažkoks slidininkų rojus. Tu lipi, o į tave žiūri lyg teatre, kartais dar pro kokį kavinės langą keltuvo stoty. Iš pradžių eini tiesiog traktoriaus išvažinėtu keliu po keltuvais, o nuo 3000m eini pačia slidinėjimo trasa - na, ji ten per visą kalną. Vienas slidininkas ekstremalas vos nenutūpė ant galvos, nušokęs nuo kelių m karnizo. Ir šiaip važinėja ne tik per karnizus, bet ir plyšių pakraščiais. Kažkaip mums tie slidininkai šiek tiek alergiją kėlė. 3000 m matėm dar ir paną su špilkiniais kulnais - ją ten ant rankų per sniegą nešiojo :D Žodžiu, jokios ramybės, jokios dvasios, jokio kalnų pojūčio. Jis gal ir prasideda virš prijut 11, bet ten mes jau nebelipom, nes neturėjom nei palapinės, nei nei miegmaišio, nei vienų kačių, nei ledo įrankių. Į Elbrusą siūlyčiau važiuot nebent komercinėms grupėms arba vien sportiniais sumetimais. Šįkart mes ir darėm sportą, dėl to bent aš stengiausi nekreipt dėmesio į aplinką. Bet paskui, kai dingsta tikslas, tada visa ta aplinka pradeda nelabai patikt. Čia gal kiek subjektyvus požiūris vien dėl to, kad šiaip labai nelaimingi buvom.

 Kai tik atvažiavom, prisiklausėm, kaip ant to Elbruso baisu - pasakojo, kaip žmonės veidus ir galūnes nušąla ir dėl to būtinai reikia instruktoriaus. Tik įdomu, kaip instruktorius apsaugo nuo nušalimų... Normaliai, rimtai į mus pažiūrėjo tik MČSe. O šiaip - visur kietiakai komerciniai prancūzai, kurie į mus, truputį pavargusius ir apskretusius, irgi žiūrėjo kreivokai. Vietiniai, kaip suprantu, ten irgi pagadinti komercijos - žiūri į tave lyg į pinigų maišą, lyg į turtuolį vakarietį. Už 10km taksi ploji 200 RUB už žmogų, nors autobusas kainuoja 10 RUB. Maisto kainos kavinėse - panašios kaip pas mus. Žodžiu, išėjom į visišką minusą. Turėjom prastumt apačioj kokias 5 d., bet Paulius nenorėjo niekur eit - gal liūdesys taip veikė. Tik vieną dieną pavyko išsitempt jį į Adylsu slėnį, tai ten pasivaikščiojom tiesiog keliu, bet buvo turbūt pati gražiausia diena su žydru dangum, daug saulės ir dviem turistais šunim, kurie su mumis visą dieną lakstė. Svarbiausia - nebuvo gaujų komercinių turistų, ramu, kažkuo priminė Bezengi pievas.

 Žadu surašyt, kur nakvojom Nalčike, Min.Vody, Terskole, Maskvoj - kad žinotų, jei kam prireiktų. O šiaip mes finansiškai į baisų minusą nuėjom, begyvendami vietinės reikšmės viešbutukuose ir valgydami ne savo gamybos maistą. Nekalbant jau apie tai, kad neužlipom į viršūnę ir negavom tokios aklimatizacijos, kaip norėjom. Na ir šiaip - iš kalnų grįžti ne su euforija, o su sunkumu... Nors į viršūnę gal ir taip nebūtume užlipę, nes kai nusileidinėjom, pradėjo labai snigt, paskui visas dienas apačioj popiet lydavo ir taip viską užtraukdavo, kad vaizdo visai nelikdavo. O viršuj smarkiai snigo. Virš Pastuchovo uolų matėsi daug ledo - sako, daugiau nei įprasta. Ir sakė, kad pavojinga labai, nes labai stiprus vėjas - gali sau nučiuožt ir susistabdyt neišeis. Rodos, viską išpasakojau.

Dovilė



Komentarų (4)
1. 2008-05-09 17:24
 
uf... jo, nepati smagiausia patirtis... 
kita vertus, gali guostis bent kad gryzot gyvi ir nenusale galuniu  
;] 
 
dabar skubiai reikia "teisingu" kalnu - reabilitacijai.. 
 
8)
 
pb
2. 2008-05-10 10:40
 
Elbruso komercija pajautem jau 2003 metais. Labai gaila, kad jums taip nepasiseke su ikopimu ir su inventoriumi. Mano galva i Elbrusa teisingiausia kopti lavavij potok ketera arba is siaurines puses. Ten jokios komercijos nera. Bent 2003m nebuvo. Seni rusu turistai tuos marsrutus irgi renkasi. Taciau ten nera nei keltuvo, nei prijut 11, nei kt. 'malonumu' :o) 
 
Irmantas
 
Irmantas
3. 2008-05-11 22:35
 
2007 duomenys: komercijos nulis startuojant is Elbruso gyvenvietes Iriko sleniu, pro Irik-Cato pereja iki Rytinio lavos tako slaito, ten dar ir civilizacijos minimaliai. Siaurineje puseje nuo Dzilisu yra MCS stovykla, galima isigyti alaus (butelis 100Rb), cigareciu ar saslyku, beigi susioraganizuoti transporta, gida. IMHO sie marsrutai dar gyvi. Anot vieno alpinisto, ikopusio i virsune nuo Terskolo, vasara per diena uzvaro ~150 ir nuo tokio kiekio sniegas net pratryptas iki akmenu :)
 
Rasius
4. 2008-05-12 16:40
 
Jo gaila, kai nesiseka, tai nesiseka. na policija apgavo, jie pagasdino tik tam, kad uzregistruotas didesnis nusikaltimu skaicius rodo, kad jie nedirba savo darbo. o seip reikia lipti ne sezonu, tada viskas rimciau. na ir susitarti su virsininkais patartina...
 
Saras

Parašykite komentarą
Jūsų vardas:
Komentaras:



Apsaugos nuo spamo kodas:* Code

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.4.3

Atnaujinta ( Penktadienis, 13 kovo 2015 )