Gamtos apsauga ir turistinė etika
Pirmadienis, 05 lapkričio 2007

Žmogui, bent kartą patyrusiam turistinių kelionių džiaugsmus ir sunkumus, laikas nuo laiko ir vėl kyla nenumaldomas noras išsiveržti iš mus supančio miestų triukšmo į nuošalius gamtos kampelius: pasiklausyti įstabaus miško šlamėjimo, pasigėrėti nuošalaus upokšnio čiurlenimu ar turistinio laužo alsavimu, pasigrožėti saulėlydžio žaromis ar rasotu dienos budimu, pagaliau visa krūtine įkvėpti tyro oro. Visa tai — be galo gera! Tačiau tą gėrį, kurį mums teikia gamta, reikia mokėti išsaugoti.

Kelionės, išvykos į gamtą pamažu virsta masiniu, sunkiai aprėpiamu ir suvaldomu socialiniu reiškiniu. Šiandien jau ne vis vien, kaip toje gamtoje elgiasi išvykusi grupė ar atskiras visuomenės narys, nes elementarių gamtosaugos ar turistinės etikos normų nesilaikymas gali būti pražūtingas gamtai, kuri ir taip nuo neapgalvotos žmogaus ūkinės veiklos yra labai nukentėjusi.

Nors tai atrodo kurioziška, tačiau jau dabar į Tokiją atvykstantiems turistams, kad neapalptų nuo oro užteršimo, siūlomos švaraus oro ar deguonies kaukės, o kai kuriose išsivysčiusiose Vakarų Europos kapitalistinėse šalyse sėkmingai prekiaujama Skandinavijos ar Alpių gėlu vandeniu. Žmogus neapgalvotai ėmė naudoti gausybę cheminių medžiagų (DDT, heksachloraną ir kt.) piktžolėms ir kenksmingiems vabzdžiams naikinti, galutinai neišsiaiškinęs, jog tos medžiagos žudo paukščius ir net žvėris, pavojingai kaupiasi žmogaus organizme, net persiduoda ateities kartoms. Kapitalistinėje visuomenėje, vaikantis pelnų, nežiūrima, kas bus po 10 ar 20 metų. Apskaičiuota, kad jau dabar kasmet kiekvienam mūsų planetos gyventojui vidutiniškai tenka po 2—3 tonas įvairių atliekų. Didelė dalis jų nesuyra. Nesuyrančiomis medžiagomis teršia gamtą ir nevalyvi turistai. Polietileno maišeliai, konservų dėžutės, buteliai ir kitos lėtai yrančios medžiagos vis dažniau ,,puošia" poilsiavietes, o pastaraisiais metais ir tolimųjų kelionių takus. Su nesutvarkytais maisto likučiais jos sudaro palankią dirvą įvairioms nepageidautinoms bakterijoms plisti.

O kiek gamta nukenčia nuo gaisrų! Per 10 tūkst. metų Žemėje išnaikinta ir išdeginta du trečdaliai jos miškų plotų! Išnyko daugybė augalų. Šiandien apie 600 rūšių gyvių yra ties išnaikinimo riba. Mokslininkai apskaičiavo, kad per porą metų, nustojus žaliuoti žaliajam žemės rūbui, mūsų planetoje išnyktų gyvybė, taip pat ir žmogus.

Štai kodėl vieną brangiausių žmonijos turtų — natūralią gamtą — privalo tausoti ir saugoti visi, o visų pirma — keliautojai. Kaip tik todėl kritiškai reikia vertinti ne tik savo ir draugų elgesį gamtoje, bet ir kitų sutiktų grupių veiklą ar tos veiklos pasekmes.

Mūsų šalyje dedama daug pastangų ir skiriama nemažai lėšų gamtos apsaugai. Apie tai byloja ir tai, kad tarp pirmųjų Tarybų valstybės įstatymų sunkiais pilietinio karo metais buvo priimti dekretai apie Astrachanės (1919) ir Urale esantį Ilmenio (1920) draustinius. Pastaraisiais metais mūsų šalyje priimti TSRS ir sąjunginių respublikų žemės, sveikatos apsaugos ir vandens įstatymų pagrindai, TSRS Aukščiausiosios Tarybos ir TSKP CK nutarimai gamtos apsaugai pagerinti ir gamtos resursams racionaliai naudoti. Priimti nutarimai Volgos ir Karnos upių, Juodosios, Baltijos ir Kaspijos jūrų baseinų apsaugai nuo užteršimo užtikrinti bei Baikalo turtams išsaugoti. Nemažai nutarimų gamtosaugos klausimais priimta ir mūsų respublikoje. Jų vykdymą efektyviai kontroliuojant, galima užtikrinti gamtinės aplinkos apsaugą. Tačiau dažnai dar girdime apie grubius jų pažeidimus. Visi keliautojai privalo žinoti ir vykdyti gamtosaugos įstatymus ir taisykles. Antrame priede pateikiame Gamtos apsaugos komiteto prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1975 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 40 patvirtintus „Stovyklavimo gamtoje Lietuvos TSR teritorijoje nuostatus". Planuojant turistines keliones po respubliką, reikia nepamiršti, kad dabar Lietuvoje yra 169 draustiniai, Žuvinto ir Čepkelių rezervatai, nacionalinis parkas, 194 saugomi senieji parkai, apie 550 medžių — gamtos paminklų, 111 geologinių gamtos paminklų. įrengti juose arba prie jų stovyklavietes draudžiama. Keliaujant per draustinio teritoriją, reikia griežtai laikytis specialių nuostatų, o patekti į rezervatus galima, tik gavus jų vadovybės leidimą. Nacionalinio parko teritorijoje stovyklauti galima tik tam tikslui skirtose vietose.

Ypatingas režimas nustatytas Minijos ir Žeimenos upių baseinų teritorijoms. Ten stovyklavietes leidžiama įkurti ne arčiau kaip 25 m nuo vandens.

Apie didžiausius respublikos miestus yra žaliosios zonos trumpalaikiam poilsiui. Ši zona apie Vilnių ir Kauną yra 30 km, apie Šiaulius ir Klaipėdą — 20 km, apie Panevėžį—15 km, apie rajonų centrus — 10 km spinduliu. Stovyklauti ir statyti transportą šiose zonose galima tik specialiai skirtose vietose. Turistai gali rinkti grybus, miško uogas. vaistažoles, tik jiems pilnai subrendus. Grybaujant reikia stengtis nepažeisti požeminės grybienos. Neteisėtai surinktos miško gėrybės gali būti konfiskuotos, o pažeidėjai—nubausti.

Keliaujant per kitus TSRS rajonus, reikia vietinėse kontrolės — gelbėjimo tarnybose išsiaiškinti tame rajone esamus turistinės veiklos apribojimus. Tačiau bendros turistų elgesio taisyklės apibrėžtos gamtos apsaugos įstatymo reikalavimuose. Be kita ko, įstatymu draudžiama kirsti ar gadinti medžius, liesti skruzdėlynus, kasti žemę, gaudyti ir naikinti bet kokią gyvūniją (išskyrus savisaugos atvejus).

Visi keliautojai turi saugoti istorijos, architektūros ir gamtos paminklus. Įstatymu draudžiama gadinti juos, tepti, piešti ir rašyti ant jų bei juose, savarankiškai keisti jų aplinką.

Kiekvienas keliaujantysis turi žinoti ir vykdyti pagrindines turistinės etikos taisykles. Turistinės stovyklos įrengimui reikia parinkti atviras aikšteles, nekertant tam tikslui medžių nei jaunų daigų. Negalima patiesimui po palapine kapoti medelius, išskabyti paparčius, sukaupti dideles samanų krūvas. Tam reikalui šiuo metu naudojami pripučiami čiužiniai, paralono lakštai ir kt. Palapinėms statyti geriausiai turėti suneriamas medines ar metalines lazdeles bei trumpus kuolelius, o jų neturint, naudoti menkaverčius krūmokšnius.

Ypač atidžiai reikia parinkti vietas laužams. Negalima laužo kurti tankumyne, arti medžių kamienų ir kelmų, samanose ir durpynuose net ir tuo atveju, jei po to šie laužai užpilami žemėmis ar smėliu. Žinomi atsitikimai, kai panašiai įkurti laužai, nors ir būdavo užgesinami, įsidegdavo po daugelio valandų. Todėl turistams patariama aplink būsimą laužavietę iki mineralinio grunto iškasti vieno metro pločio juostą, o pasinaudojus visas laužavietes gerai užlieti vandeniu ir tik įsitikinus, kad laužas tikrai užgesintas, stovyklos vietą palikti.

Kiekvienos grupės garbės reikalas — prieš išvykstant sutvarkyti stovyklos vietą. Likusias malkas ir lazdas tvarkingai sukrauti vienoje vietoje, popierius ir kitas šiukšles sukūrenti, konservų dėžutes, polietileno plėvelės atliekas ir stiklainius užkasti, kad kuo mažiau liktų žymių, jog čia kažkas stovyklavo. Patiems juk nemalonu apsistoti netvarkingai paliktoje stovyklavietėje. Saugoti vandens lelijas — kiekvieno turisto pareiga.

Kaimuose, gyvenvietėse, prie turistinių objektų turistai turi būti tvarkingai apsirengę, susitvarkę. Kokiuose rajonuose jie bekeliautų, visur turi tinkamai elgtis su vietos gyventojais, gerbti jų papročius. Nusižengiantiems pravartu priminti liaudies išmintį: negerbdamas kito, negerbi ir pats savęs.

Visos turistinės grupės turėtų jausti pareigą sudrausti netinkamai besielgiančias keliautojų grupes, o jei sudraudimas nepadeda, išaiškinus, kokiai organizacijai atstovauja konkreti grupė, pranešti jos vadovybei, gamtos ar vandens apsaugos inspekcijoms, girininkijoms, kontrolės — gelbėjimo tarnybai.

Didelę paramą gamtos apsaugos darbuotojams, miškininkams, vandens apsaugos inspekcijoms galėtų suteikti grupės, keliaujančios po nuošalesnius rajonus.

Atkreipti dėmesį į labai didelius miškų iškirtimus vienoje vietoje, miško naikinimą gražiuose gamtos kampeliuose: prie upių, ežerų, gamtos, istorijos ar architektūros paminklų. Neretai smulkių žinybų ar kolūkių vadovai savo iniciatyva nuleidžia užtvenktus ežerus ar tvenkinius. Apie tokius kėslus ar darbus būtų labai pravartu pranešti gamtos apsaugos darbuotojams. Juos reikėtų informuoti ir apie medžioklės bei žvejybos brakonierius.

Neretai keliautojai būna vandens užteršimo liudininkais. Jeigu prie vandens telkinių plaunamos mašinos, traktoriai, kiti įrengimai, pilstomas benzinas ar tepalai, reikia, užsirašius mašinų numerį, pranešti Gamtos apsaugos komitetui.

Vandenų apsaugos inspekcijoms didelę paramą suteiktų turistinės grupės, pranešdamos apie kuro, naftos ar amoniakinio vandens bazes, įrengtas arti upelių, ežerų ir kitų vandens telkinių. Atskiri kolūkiai ir organizacijos dar nevykdo nurodymų tokioms bazėms perkelti toliau nuo vandens.

Kelionės metu turistai gali pastebėti dažais, mechaninėmis, cheminėmis ar organinėmis medžiagomis užterštų ežerų ar upių. Apie tai pravartu telefonu ar laišku pranešti Respublikinei vandens apsaugos inspekcijai.

Turistai turi gesinti pastebėtus miško gaisrus, apie juos pranešti miškininkams.

Tik saugodami gamtą ir sudrausdami kitus, galėsime save laikyti tikrais gamtos bičiuliais.



Komentarų (19)
1. 2008-02-03 15:16
   
koo
2. 2008-02-21 20:24
 
saugogime gamta ir ginkime pasauli nuo globalinio atsilimo :) ;)
 
tomas
3. 2008-02-26 22:31
 
saugokime gamta ir ginkime pasauli nuo zmoniu :grin
 
Saras
4. 2008-03-03 13:32
   
vita
5. 2008-03-14 23:10
 
Mielas autoriau. siame straipsnyje radau daug geru minciu ir protingu patarimu, bet... Arjus pats ji atidziai perskaitete? Cia isdestytos mintys siekia komunizmo statymo laikus - minima LIetuvos Auksciausia Taryba, TSRS, \"blogasis vakaru Europos kapitalizmas sunaikines gamta, ir kaip Sovietu Rusija saugo Kaspija ir Baikala... JUOKAS. Tai va, kai ka siame straipsnyje reikia pakeisti... 44
 
elena
6. 2008-03-15 08:57
 
Gerb Elena, nezinau kuriam is knygos (isleistos Vilniuje 1978 m., Autorių kolektyvas: R. GOGELIS, A. DEMBINSKAS, V. JANUŠKIS, A. JUCEVIČIUS, E KAREVIČIUS, K KAUŠYLA, A. KNAŠAS, V. NAUJIKAS, J. VAITKUS) autorių Jus taikot savo priekaistus ar kritika, bet noreciau priminti, kad tai originalus knygos tekstas nuskanuotas ir patalpintas visu musu patogumui...  
Tekstas nei redaguotas, nei taisytas nei tobulintas...  
Knyga sena - mintys apie sviesu komunizmo rytoju - taip pat.  
Skaitant straipsnius galima rasti svarbios informacijos, nekreipiant demesio i teksto politizavima. :)
 
pb
7. 2008-04-14 15:49
 
gal zinote kam pranesti apie tersiama "AŠVOS" upe? 
kuri randasi klaipedos aps. Šilutes raj. Švekšnos sen. "vilku kampo kaime"  
y sia upe yra leidziama kanalizacija beje tie zmones zino kad tersia upe ir jie tai toliau sekmingai daro jau keleta metu, niekieno netrugdomi. jei turite pasiulimu kreipkites. 
mano skype "nr1djtiesto1"
 
raimundas
8. 2008-04-14 18:28
 
sveiki Raimundai, Jusu vietoje meginciau kreiptis arba i Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija (Adresas Žalgirio g. 11A, 93251 Klaipėda Telefonas (46) 367034) arba pameginti kontruoliuojancias strukturas surasti per Aplinkos apsaugos agentura (Aplinkos apsaugos  
UPIŲ BASEINŲ VALDYMO DEPARTAMENTAS 
Direktorius Mindaugas Gudas 2662814  
Upių baseinų valdymo skyrius 
Vedėja Kristina Kibildytė 2662815 
Vyriausioji specialistė Lina Simonavičiūtė 2662815 - http://aaa.am.lt/VI/index.php) 
o zulikus ir gamta tersiancius reikia baust!
 
pb
9. 2008-06-17 13:34
 
dekui
 
raimundas
10. 2008-12-16 23:04
 
:cry gelbekite gamta
 
bevarde
11. 2009-01-25 15:37
 
Na, del konservu dezuciu, gal dar puse bedos - galima sudeti i lauza - nusilydis apsaugisnis alavo sluoksnis ir per pora metu likusi gelezis greitai surudys. Bet del buteliu uzkasimo.... hm. nezinau ar pati geriausia mintis.  
siap reiketu stilka ishsineshti. Keliaujant toli nuo civilizacijos tada jau geriau imti platikine tara (aishku 87 m jos dar netiek daug budavo).  
Na, bet vienas ish variantu- butelius irgi deti i lauza, o kai stilkas smarkiai ikaista - apipilti vandeniu. Jis kaipmat sutrukineja smulkiais gabaliukais. va toki galima ir uzhkasti. stiklas gi juk tas pats smelis.
 
Martis
12. 2009-02-02 16:03
 
reikia saugoti gamta nes ji išnyks tai kas tada liks tuščias pasaulis kurios mes gyvename be paukšteliu be žvereliu kas gi liks :cry :sigh :sigh kodėl teršet :sigh :sigh :cry :cry :cry :cry :cry :cry :cry :cry :cry :cry :cry :cry :cry :cry :cry :cry :cry
 
gabriele
13. 2009-02-03 18:13
 
jei gamta isnyks, tai gyvenimas tusciu nepasidarys, nes jo nebus, nes isnyksime ir mes. :sigh
 
Saras
14. 2009-03-16 17:10
 
SAUGOKIME GAMTA !! :)
 
GABIJA
15. 2009-05-17 12:27
   
lala
16. 2009-08-23 13:56
 
saugokime gamta ir viskas bus gerai :grin :)
 
PlayBoy ;D
17. 2009-08-23 14:01
 
Neterškit gamtos DuHai :grin :) :)
 
mINI cROSs
18. 2009-10-24 16:50
 
gal zinot kokia bauda uz tepalu isliejima ant eksfalto ???? :cry 
gal galit man parasyt i emaila This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it
 
as
19. 2010-05-24 20:24
 
geras straipsnis, man buvo tikrai naudingas. aciu lb :)
 
Fredas

Parašykite komentarą
Jūsų vardas:
Komentaras:



Apsaugos nuo spamo kodas:* Code

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.4.3