Keliavimo slidėmis technika
Pirmadienis, 05 lapkričio 2007
Keliauti tenka įvairaus raižytumo vietove, įvairiu oru, esant įvairiai sniego dangos struktūrai, todėl reikia mokėti prie tų visų aplinkybių prisitaikyti, šliuožti taip, kad kuo mažiausiai nuvargtam. Kai kuprinė sunki, o šliuožiama šviežiu sniegu be vėžių, neįmanoma taikyti sportinio slidinėjimo technikos elementų, todėl geri slidininkai ir slalomistai turistinėje kelionėje kartais pavargsta greičiau už prityrusi keliautoją.
Ėjimo technika. Šliuožiant visada reikia stengtis kiek galima ilgiau išnaudoti įgautą judėjimo į priekį inerciją. Dažniausiai šliuožiama pakaitiniu žingsniu, kai pakaitom dirba kairė ranka ir dešinė koja, dešinė ranka ir kairė koja. Žingsnis neturi būti tankus, o pakankamai ilgas ir leidžiąs kaip galima toliau nuslysti. Atsispirti lazdomis reikia stiprokai, pilnu mostu.

Panašus yra ir keturtaktis pakaitinis žingsnis. Tai dvigubas pakaitinis, po ko atsispiriama abiem lazdom kartu. Pasispyrimo metu nereikia smarkiai pasilenkti, nes tai vargina, be to, galima netekti pusiausvyros ir pargriūti. Šliuožti šiuo būdu patogu puriame sniege, kur lazdos neranda tvirtos atramos.

Du minėti būdai geriausiai tinka, keliaujant lygia vieta, į nestatų pakilimą, vėžėmis, nuožulnioje nuokalnėje.

Slydimo būdus kelionės metu reikia keisti. Tai leidžia pakaitom ilsėtis atskiroms raumenų grupėms.

Posūkiai stovint. Praktiškiausi yra posūkiai, perstatant slidžių priekį („vėduoklė"). Geriau įgudus ir išmokus laikyti pusiausvyrą, apsisukama, perkeliant koją 180° kampu.

Kopimas. Į kalną su kuprine kopti reikia nuožulniausiu keliu: pralaimėsime kiek kelio, bet sutaupysime laiko ir jėgų, o tai mums svarbiau. Todėl patartina kopti šlaitu įstrižai arba serpentinais. Tik šlaituose, kur gali susidaryti lavinos, tenka kopti stačiai. Kopiant šlaitu įstrižai, patogiausias yra pakaitinis žingsnis: galima patikimai atsiremti lazdomis. Jei yra pavojus, kad slidės gali slysti atgal, kas žingsnis jas reikia įmušti į sniegą iš viršaus, o ne šliuožti.

Mažas nestataus šlaito atkarpas patartina įveikti „pusiau eglute". Kopiant šiuo būdu, išorinė slidė statoma išilgai šlaito, o vidinė — stačiai. Jei šlaitas yra gan status ir slidės praslysta atgal, kopiame „eglute". Abu šie būdai reikalauja ištvermės, energingo rankų darbo ir greitai nuvargina. Jei šlaitas ilgas ir slidės siauruose praėjimuose ar ilgose griovose praslysta atgal, patartina jas apibintuoti. Kietai bintuojamos 15—20 cm juostos slidžių galuose priekinėje ir užpakalinėje dalyje. Užkopus bintai nuvyniojami arba slidės grioveliu perpjaunami.

Keleto metrų aukščio stačius šlaitus patogu įveikti „laipteliais". Tai lėtas, bet nelabai varginantis ir nesunkus būdas. Svarbu tik laikyti slides lygiagrečiai šlaitui, horizontaliai, kad neslysčiotų nei j priekį, nei atgal.

Leistis nuo šlaitų truputį pritūpus, slides laikant lygiagrečiai, 10—12 cm vieną nuo kitos, vieną truputį išstumtą į priekį. Kuo sniego danga kietesnė, tuo slides reikia laikyti plačiau. Didėjant greičiui ir statėjant šlaitui arba stiprėjant vėjui, reikia visu kūnu daugiau palinkti į priekį. Sumažėjus greičiui, slidėmis giliau įklimpus iš kieto sniego į purų, reikia atsilošti, vieną slidę išstumti dar daugiau į priekį, smarkiau pritūpti, kad būtų galima išlaikyti pusiausvyrą. Važiuojant nuo šlaito per daubą ir į kitą šlaitą, kad būtų išlaikyta pusiausvyra, tenka pradžioje susilenkti, o po to palaipsniui atsilošti.

Kalvotuose ir kalnuotuose rajonuose, kur nusileidimai būna ilgi ir su posūkiais, reikia mokėti stabdyti, nes kitaip galima įgauti pavojingą greitį. Paprasčiausias ir patogiausias yra stabdymas „plūgu". Kojos ties keliais suartinamos, praskečiant slidžių galus ir suartinant priekius. Slidės šliuožia vidine savo briauna. Kuo daugiau skėsime slidžių galus, tuo judėjimo greitis mažės. Svarbu, kad slidžių priekiai nesusikryžiuotų, nes kitaip teks griūti. „Plūgavimas" tinka vidutinio kietumo ir puraus sniego šlaituose.

Kieto ir pusiau kieto sniego šlaituose galima stabdyti lygiagrečiu nuslydimu, šonais, pasukant slidžių priekius aukštyn ir nuspaudžiant slidžių galą batų kulnimis. Šiuo būdu stabdant, būtina labiau pritūpti ir mokėti labai gerai laikyti pusiausvyrą. Jį naudoti patartina tik patyrusiems turistams, kuomet kuprinės nėra labai sunkios.

Mažiau prityrę turistai minkštame ir kietame sniege gali stabdyti lazdomis. Jas abi reikia sunerti žiedais, laikyti abiem rankom iš vieno šono ir rėžti šlaitą; kuo daugiau svorio centrą perkelsim ant lazdų, tuo slidės lėčiau slys.

Slalomininkų posūkių elementų turistams neleidžia naudoti kuprinė, kuri svorio centrą perkelia aukštyn ir tuomet sunkiau išlaikyti pusiausvyrą.


Leidžiantis nedideliu greičiu, pasisukti galima, perstatant slidžių priekius kita kryptimi. Nelabai giliame sniege geriausia naudoti vienašalį „plūgą". Viena slidė pastatyta kampu, antrosios vidine briauna rėžiant sniegą, pasisukama ta kryptimi, kuria buvo pastatyta rėžiančioj į slidė.

Puraus ir gilaus sniego šlaituose naudojamas „posūkis jėga". Šiuo būdu suglaustos kojos spaudžiamos į priešingą posūkio krypčiai pusę. Kūną būtina palenkti į posūkio pusę.

Visus posūkius reikia atlikti tolygiai ir palaipsniui, vienos slidės pastatytu kampu su antrąja, vidine briauna rėžiant sniegą, pasisukama ta kryptimi, kuria buvo pastatyta rėžiančioj i slidė.

Norint išsaugoti sveikas slides, pačiam nesusižeistų labai svarbu mokėti teisingai nugriūti. Tiesa, kiekvienas atsikėlimas atima nemažai jėgų, bet griuvimas dažnai apsaugo nuo nemalonių pasekmių. Geriausiai griūti į purų sniegą kiek atsilošus ir ant šono į šlaito pusę. Kadangi važiuojama vorele, reikia tuojau pat atsikelti arba pasitraukti į šoną, užleidžiant kelią draugams. Važiuojantiems iš paskos visada reikia sekti prieš save važiuojančius ir įsidėmėti jų griuvimo vietą. Artėjant prie vėžėse išmuštos duobės, vienu iš stabdymo būdų („plūgavimu") reikia sumažinti greitį, pasukti kiek į šoną arba, truputį daugiau pritūpus, įveikti duobę.




Komentarų (5)
1. 2009-01-19 15:27
 
Iš kur jūs čia ta medžiagą imat? Jokių nuorodų į šaltinius nematau.
 
rips
2. 2009-01-19 15:36
 
Žiūrėk turinį čia tik vienas straipsnis. Medžiaga skanuota ir su programos pagalba paversta į tekstą, kad būtu patogiau naudotis. Knyga Turisto žinynas. Pakabinta internete atsiklausus autorių. Skaitant ją būtina įvertinti jos išleidimo laiką, bet nežiūrint to ji labai aktuali.
 
Linas
3. 2009-01-19 15:41
 
O internetinis šaltinis tai www.xgenomas.lt taip galit ir nurodyt, gražu būtu kad nurodytumėt autorius kurie kažkada daug druskos suvalgė kol tokį žinyną sukūrė. 
:)
 
Linas
4. 2009-01-19 16:35
 
http://www.xgenomas.lt/index.php?option=com_content&task=blogcategory&id=43&Itemid=70 
va cia visa info...
 
pb
5. 2011-01-27 21:47
 
Kaip tik to ir reikejo :) :grin :grin :grin :grin
 
Rokas

Parašykite komentarą
Jūsų vardas:
Komentaras:



Apsaugos nuo spamo kodas:* Code

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.4.3

Atnaujinta ( Pirmadienis, 05 lapkričio 2007 )