Nakvynės įrengimas žiemą
Pirmadienis, 05 lapkričio 2007
Mokėdama įvairiomis aplinkybėmis įrengti nakvynę žiemos sąlygomis, visa grupė gerai pailsi. Nakvynės lauko sąlygomis būna: palapinėje su krosnele, palapinėje prie laužo, užuovėjoje prie laužo, sniego nameliuose, sniego duobėse, medžiotojų trobelėse ir negyvenamose patalpose. Kiekvienu atveju reikia didelio sumanumo, pastangų, organizuotumo ir 1,5— 2,0 vai. laiko.

Įrengiant žiemos stovyklas, labai svarbus vaidmuo tenka grupės vadovui. Jau pusvalandį prieš sustojant, būtina sumažinti judėjimo greitį, kad dalyviai atvėstų. Pasirenkant nakvynei vietą, reikia apžiūrėti, kad ji būtų toliau nuo lavinų ar griūčių zonos, užstota nuo vėjo, greta būtų pakankamai sausų medžių malkoms. Jei surasta tinkama vieta, tai reikia sustoti, nors dar ir liko 2—3 km iki „normos".

Sustojus kuprinės sudedamos slidėmis sutryptoje aikštelėje, šalia tos vietos, kur bus statoma palapinė. Jeigu drabužiai šlapi, tai persirengti sausais. Jokiu būdu neleisti dalyviams ilsėtis, nes, staiga atvėsus, galima persišaldyti. Ilsimasi tik įrengus stovyklą.

Jau prieš sustojant kiekvienam dalyviui paskiriamos pareigos stovyklai įrengti. Įruošiant nakvynę su palapine, patartina darbą paskirstyti taip:

1) medžiams pjauti, malkoms paruošti (du pjovė-jai);

2) medžių šakoms genėti, malkoms skaldyti (du kirtėjai);

3) palapinės vietai paruošti ir palapinei statyti;

4) viryklos vietai paruošti ir valgiui virti.

Vidutinio dydžio grupėse kiekvienam išvardintam darbui pakanka skirti po du turistus. Esant didesniam keliautojų skaičiui, pirmiausia reikia papildyti palapinės statytojų, po to — kirtėjų grandis. Prieš pradedant darbus, nesišildyti prie laužo, nes atšilę batai įmirksta ir kojos dar labiau šąla.

Nakvynė palapinėje su krosnele. Šis nakvynės būdas šiuo metu yra populiariausias ir geriausias.

Parinkus vietą nakvynei ir sudėjus kuprines, pjovėjų ir kirtėjų grandys nupjauna 2—3 skarotas egles (38 pav.), pargriaudami jas į transportavimui patogiausią pusę. Pjaunant reikia žiūrėti, kad medžiai neužgriūtų ant draugų ar ruošiamos stovyklai aikštelės. Kirtėjai nugenėja šakas ir surūšiuoja jas į smulkias, vidutines, stambias.


Tuo pačiu metu statytojai slidėmis suplūkia palapinei aikštelę, tarp dviejų medžių (jei palapinė namelio tipo) arba, iškėlę ant rąsto, centre (jei palapinė stovyklinė) palapinę įtempia, jos kraštus palikdami pakeltus, suneša šakas, kloja jas lyg stogo čerpes taip, kad sekanti eilė pridengtų apatinę. Pradžioje sukioja stambias, toliau — vidutines, o ant viršaus — minkščiausias smulkias šakas. Iš viso sukioja 50—60 cm storio šakų sluoksnį. Paskui palapinės kraštai nuleidžiami ir iš lauko pusės prispaudžiami žalių eglių rąsteliais bei užpilami sniegu. Palapinės atotampos pritvirtinamos prie medžių kamienų, kuolų, slidžių lazdų.

Tuo metu pjovėjai ir kirtėjai suranda sausuolių medžių malkoms. Geriausiai tinka pušis, kedras, jei jų nėra — eglė. Išvartos malkoms netinka, nes būna šlapios arba papuvusios. Pjovėjai pripjauna krosnelei tinkančio ilgio kaladžių, o kirtėjai jas suskaldo ir suneša. Mūsų siūlomai krosnelei kūrenti per naktį ir pusryčiams paruošti reikia 18—30 ne mažesnių kaip 25 cm skersmens kaladžių.

Virėjai nuo vėjo apsaugotoje vietoje iki kieto grunto nuvalo kokių 4—6 m2 aikštelę. Jei sniego daug, tai užtenka skersai duobės permesti kartį ir ant jos galima kabinti puodus, jei ne — pritaisomi dvišakiai. Vandens dažniausiai reikia prisišildyti iš sniego arba ledo, tokį tirpytą vandenį truputį pasūdyti. Kibirai ar puodai kabinami ant kablių. Krosnelė pakabinama arba pastatoma kampe, arčiau įėjimo, paklotų eglišakių sluoksnio aukštyje. Tame kampe sniegas iškasamas arba sutrypiamas. Krosnelė įleidžiama tarp šakų taip giliai, kad skleidžiama šiluma skverbtųsi pro šakas ir sudarytų šiltą izoliuojantį oro sluoksnį. Pastoviai kūrenant krosnelę, palapinėje galima palaikyti 18—20° temperatūrą.

Kad palapinės stogas iš vidaus nerasotų ir neapšarmotų, galima ant jos viršaus įtempti brezente Sausos palapinės ir brezento svoris bus mažesnis negu vienos apšalusios palapinės.

Nakvynė palapinėje prie laužo. Aikštelėje, kurioje numatome statyti palapinę, iki kieto grunto nukasti sniegą ir pakloti 0,5 m storio eglišakių sluoksnį. Palapines pastačius, įėjimo angas kiek tik galima praskleisti. Tarp palapinių iš stambių skaldytų malkų sukuriamas laužas. Palapinėse bus žymiai šilčiau, kai duobės kraštuose iš sniego sukasime užuovėją sudarančias sienas. Tačiau net miegant miegamuosiuose maišuose būtina šilčiau apsirengti.

Pirmu ir antru būdu įrengtose nakvynėse pamainomis reikia skirti budėtojus, kurie turi kūrenti laužą ar krosnelę ir sekti, kad nesudegtų džiovinami drabužiai, batai.

Nakvoti galima ir be palapinės. Nors tai nepatartina, tačiau kiekvienas turistas privalo žinoti, kad ir neturint palapinės galima pailsėti.

Nakvynė prie laužo. Iš sniego ir šakų paruošiama užuovėja, palei ją paklojamas storas eglišakių sluoksnis. Kitoje pusėje sukuriamas iš trijų (3 m ilgio, 30—40 cm storio) rąstų laužas. Dviejuose rąstuose iškertami grioveliai, į kuriuos pridedama sausų samanų ar žievių. Paskui, pripylus į vieną griovelį lauže paruoštų anglių, rąstai suvožiami. Trečiu rąstu reguliuojamas liepsnos stiprumas (priartinant traukimas didėja, tolinant — mažėja). Toks laužas pamažu dega visą naktį. Tačiau, miegant prie laužo, būtina turėti daug šiltų drabužių.

Neturint šiltų drabužių, nakvynė įrengiama tarp laužų. Ant iki kieto grunto išvalytos aikštelės sukuriame ne mažesnį kaip 2 m skersmens laužą. Kai atsiranda daug anglių, jas nužeriame į dvi priešingas puses, per 3 m viena nuo kitos. Ten sukuriame laužus, o į buvusią laužavietę paklojame eglišakių. Įkaitusi po laužu žemė 4—6 vai. spinduliuos šilumą, o šoniniai laužai sudarys uždangas nuo šalčio. Sis nakvynės būdas tinka tik esant nedideliems šalčiams.

Nakvynė palapinėje bemiškėje zonoje turi savų ypatumų. Jei pučia stiprus vėjas, pirmiausia iš sniego blokų pastatome apsauginę sienelę, o po to įrengiame palapinę. Priklausomai nuo vyraujančių vėjų kaitos, sienelė gali būti lanko ir net „C" raidės formos. Be apsauginės sienelės nakvoti nepatartina. Negalima palapinės statyti duobėje, iš kurios imtas sniegas blokams.

Kvadratinėje palapinėje centrinė atrama įrengiama iš dviejų surištų ilgų slidžių arba į jų tarpą įstatoma slidžių lazda (smaigaliu į viršų), pranerta rankenėlė kilpele pro slidžių apačią ir surišta dirželiu ties apkaustais bei viršuje. Atotampoms įtempti geriausiai tinka slidės.

Guoliui paruošti palapinėje klojami į polietileno maišus įdėti paralono lakštai (3—5 cm storio) arba pripučiami čiužiniai. Geriausia gulti galva į įėjimo pusę: patogiau valgyti, miegoti, išlįsti iš maišo. Virtuvei įrengti greta įėjimo palapinėje reikia išpjauti vieną sniego bloką. Jei benzoidai įrengti ant rogučių, jas įstatyti į duobę. Benziną ar dujas laikyti panašioje duobėje kitapus įėjimo. Palapinė džiovinama saulėtą vidurdienį, atskiromis dalimis.

Nakvynė sniego nameliuose. Padažnėjus kelionėms žiemą po Tolimosios Siaurės tundras, kur sniego dangos paviršiuje susidaro kieta pluta, verta plačiau pakalbėti apie eskimų statomus sniego namelius iglu (39 pav.).

Iglu — labai patvarūs ir stiprūs sferinės formos sniego nameliai. Kai per žvarbią pūgą palapinėje nejauku ir atrodo, kad vėjas gali tave su visa palapine pakelti, iglu namelyje — ramu. Ne vienas poliarinių sričių tyrinėtojas, kilus pūgai, išsigelbėjo, mokėdamas suręsti iglu. R. Amundsenas savo kelionėse po Arktiką yra nakvojęs iglu, esant —62°. Vienas eskimas 3—4 žmonėms iglu pastato per gerą pusvalandį. Prityrę turistai, įsisavinę sniego namelių statybą, keliauja be palapinės, kuri apšarmojusi ir apšalusi žymiai pasunkėja. Turistų grupė, vadovaujama prityrusio Šiaurės keliautojo I. Zemlianskio, jau atliko tris keliones be palapinių, nakvynei statydama tik iglu. Bet tam būtina sukaupti patyrimą.

Statant iglu svarbu, kad sniegas nebūtų nei per minkštas, nei per kietas — peilis turi lįsti laisvai ir netrupinti sniego. Jei sniego pluta per kieta, minkštesnio sniego visada galima rasti kalnų šlaituose, griovių kraštuose, prie uolų.



Pasirinkus iglu statybai aikštelę, nereikia vaikščioti toje vietoje, kur bus pjaunami blokai. Statant iglu, gerai turėti neperšlampama medžiaga apsiūtas pirštines. Dideliu virtuviniu peiliu, vienrankiu pjūklu ar specialiu peiliu paruošiami 30X50X60 arba 30X30X50 cm sniego blokai. Vienam žmogui nakvynei reikia 1,2—2,0 m2 paviršiaus ploto, todėl grupei, ne didesnei kaip 6 žmonės, pakanka vieno 3 m skersmens iglu. Didesnėms grupėms patartina statyti du iglu namelius ir juos sujungti. Patogiausia, kada trys žmonės ruošia blokus, du juos nešioja, o vienas stato. Taip namelį galima pastatyti greičiau nei per 1,5 valandos.

Blokai dedami spirale, paviršine sniego pluta į namelio vidų. Pirmoji eilė klojama vertikali, o sekančios — laipsniškai palinkę. Čia labai svarbu jausti polinkio kampą, kad, pastačius ne žemesnį kaip 1,5 m namelį, skliautas būtų sferinis. Labai svarbu, kad blokai būtų neaplaužyti, nesutrupėję. Juos reikia krauti kruopščiai ir sekti, kad iš lauko paviršius būtų lygus, nes palikus skyles ar išsikišimus, stiprus vėjas pradeda tas vietas „graužti". Įėjimui žemiau paviršiaus reikia kelis sniego blokus išpjauti, iš jų padaryti nedidelę arką. Tokiomis arkomis galime sujungti du greta pastatytus namelius.

Sniego namelio pranašumas prieš palapinę didelis. Sniego plytos blogai praleidžia orą ir jo viduje būna pakankamai šilta. Be to, sniegas gerai sugeria drėgmę, o palapinė apšąla, apšarmoja. Kad sniegas namelio viduje nebyrėtų, reikia 15—20 min. pašildyti primusą, o po to kloti guolį. Primusams prie įėjimo pastatyti patogu įrengti stačiakampį pagilėjimą. Kad, verdant valgį, namelyje nesusidarytų tiršti garai, verta prisiminti žinomo keliautojo F. Nanseno virdulį. Virš puodo, stovinčio ant primuso, uždedame kitą platesnį puodą su sniegu vandeniui (arbatai) paruošti.

Uždarytame namelyje žvakė nedega, bet primusai — puikiai. Kad degtų žvakė, geriausia padaryti dvi angas: vieną prie namelio pagrindo, o kitą — priešingoje pusėje viršuje. Jos turi būti slidžių lazdų dviejų vamzdelių arba slidės galo storio. Tokios angos užtikrina ventiliaciją. Naktį primusų kurti nereikia, nes temperatūra namelyje niekada nenukrinta žemiau 0°.

Pastatytą sniego namelį galima naudoti ir pakartotinai: per kelias dienas jis beveik nepasikeičia. Saulėtu oru namelis po savaitės kiek susmenga.

Nakvynei sniego urvus galima įsirengti kalnų šlaituose ar grioviuose, kur supustytas storesnis sniego sluoksnis. Reikia žiūrėti, kad toje vietoje, kur kasamas urvas, negrėstų lavinų pavojus. Sniego namelių ir urvų įėjimai uždaromi sniego plytomis arba kuprinėmis. Įėjimo angos daromos žemos, kad tik galima būtų įlįsti.

Visose žiemos nakvynėse miegama ankštai susispaudus, kad nebūtų tarpų šaltam orui prasiskverbti. Miegantiems iš kraštų visada bus šalčiau, tad jiems reikia šilčiau apsirengti.

Džiovinamus batus negalima kabinti ar statyti arčiau kaip metrą nuo krosnelės, prikimšus į juos popieriaus. Snieguotų batų nedžiovinti prie laužo, nes drėgmė susigeria į vidų.

Nakvojant be krosnelės ir laužo, kai kuriuos drėgnus drabužius galima išdžiovinti, nakčiai įsidėjus į miegmaišį; batus patartina pakišti po miegmaišiu, kad nesušaltų, nes sušalusiais rytą neįmanoma apsiauti. Prie laužo drabužiai džiovinami taip, kaip ir vasaros kelionėse.

Apsistojus nakčiai gyvenvietėse, slides patartina laikyti lauke, negyvenamoje patalpoje, kiek galima atokiau nuo krosnies.

Jei turistai tvarkingi, mandagūs ir paslaugūs — juos visur ir visada mielai priima nakvynei. Už nakvynę reikia visada padėkoti — suruošti nedidelį koncertą, paskaityti iš anksto paruoštą paskaitą, organizuoti talką.




Komentarų (7)
1. 2008-01-16 14:05
 
:cry
 
kjlkj
2. 2008-01-16 14:49
 
kas taip sugraudino? ;]]]]]]  
gal kad: "už nakvynę reikia visada padėkoti — suruošti nedidelį koncertą, paskaityti iš anksto paruoštą paskaitą, organizuoti talką". 
 
mane tai kaiptik linksmina  
:zzz  
:grin
 
pb
3. 2008-09-04 21:04
 
8) :p
 
Ana
4. 2011-12-22 21:55
 
Nukirsti 2-3 skarotas egles vien tam,kad pasiruošti guolį? 
Kokiam akmens amžiuje tai rašyta?
 
Waldas
5. 2011-12-23 19:04
 
ne akmens, o 1978
 
Slinas
6. 2012-03-10 21:40
 
Sveiki. Keliauju miškais (ir ne tik Lietuvos) jau apie 35 metus. Visko mačiau ir visko buvo. Internete skaitau daug pokvailių straipsnių apie išgyvenimą. Rodo kuprinę - kirvis, pjūklas, ugnies uždegimo priemonės išmirkytos batų tepale, spec. anklodės....žiebtuvėliai....na tai ne išgyvenimas, o turizmas. \"Pjauna grybą\" ir tiek. Miesto turistai. O šio straipsnio autorių noriu pagirti už labai aiškius, smulkius, matyt iš asmeninės patirties patirtus momentus. Šaunuolis. Taigi tokių straipsnių reikia, o ne patyrimo su pjūklais, kirviais, terminėm anklodėm, košėm ir GPR vietoj kompaso. Sėkmės ŽYGIUOSE!!!!
 
gintaras
7. 2013-12-20 13:30
 
Pritariu 6 komentatoriui. Esu miškininkas ir taip pat jau virš trisdešim metų keliauju miškais ne tik Lietuvoje. Jau apie 10 metų organizuoju turistavimo kursus. Vienos - dviejų dienų žygis, kad ir žiemą tikrai nesudėtinga. Bet išgyventi savaitę jau sudėtinga. Sunkiausia trečią ketvirtą dieną. Vėliau galvoje įvyksta \"lūžis\" ir atrodo, kad taip turi būti ir kitaip nebus. Tada viskas gerai. Straipsnio autorius tikrai patyręs, tik noriu pastebėti, kad žiemą stovyklavietės įrengimui laiko reikia daugiau. Visada geriau ankščiau stoti kai greitai tamsėja ir geriau ryte ankščiau išeiti į \"šviesą\". Malonu kad mūsų tautiečiai vis daugiau domisi miškais ir žygiais. Tai nuostabus būdas būti gamtoje. Taigi irgi linkiu saugių įdomių ŽYGIŲ!
 
Gintaras

Parašykite komentarą
Jūsų vardas:
Komentaras:



Apsaugos nuo spamo kodas:* Code

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.4.3

Atnaujinta ( Pirmadienis, 05 lapkričio 2007 )