Pasiruošimas žygiui
Sekmadienis, 04 lapkričio 2007
GRUPĖ IR MARŠRUTAS

Grupės sudarymas. Gerai sudaryta grupė — pagrindinis dalykas, nuo kurio priklauso viso sudėtingo žygio sėkmė. Grupės branduolys paprastai susideda iš dviejų ar trijų turistų, jau anksčiau keliavusių kartu. Dažniausiai jie yra turistinio žygio idėjos autoriai, parenka būsimo maršruto rajoną, pradeda komplektuoti grupę.
Grupė sudaroma iš fiziškai stiprių, mėgstančių aktyvų sportą, turinčių maždaug vienodą tos turizmo rūšies patyrimą dalyvių. Vadovo ir jo pavaduotojo kelionių patirtis privalo būti didesnė, negu kitų grupės dalyvių. Pageidautina, kad grupės dalyvių dauguma būtų pažįstami iš ankstesnių turistinių kelionių. Rengiantis j žygį, patartina visus grupės dalyvius įtraukti į inventoriaus ruošimą, maršruto studijavimą, bendras treniruotes, bendrus poilsio dienos žygius. Taip pat pravartu derinti grupės narių turistinius polinkius — pamėgimą žvejoti, medžioti, fotografuoti, grybauti ir t. t.

Grupės narių skaičius. Kaip rodo kelionių patirtis, III—V sudėtingumo kategorijos turistiniams žygiams taigos ir kalnų maršrutais geriausia yra 6—7 žmonių grupė. Ji yra judri, pakankamai pajėgi įveikti gamtines kliūtis, nelaimės atveju — evakuoti iki artimiausios gyvenvietės nukentėjusįjį ar ligonį. Patogi ir inventoriaus kiekio požiūriu: gerai išsidėsto dviejose keturvietėse palapinėse, darganos atveju čia užtenka vietos ir kuprinėms. Turi privalumų ir 7 žmonių grupė: vienam dalyviui susirgus ar pasitraukus iš maršruto, ji turi teisę tęsti IV—V sudėtingumo kategorijos kelionę.

Didelė grupė (10 ir daugiau žmonių), be kitų žygio metu atsirandančių sunkumų (ilgai užtrunka, nugalint gamtines kliūtis, lėtesnis tempas ir t. t.), neracionali ir tuo, kad sunku visiems vienu metu gauti atostogas, dažnai pasitaiko, jog kam nors tenka arba vytis grupę, arba anksčiau baigti žygį. Taip pat sunku surinkti daug vienodos turistinės patirties žmonių.

GRUPĖS NARIŲ PAREIGŲ PASKIRSTYMAS

 

Sudarius grupę, reikia iš anksto numatyti grupės dalyvių pareigas prieš žygį ir žygio metu. Skiriant pareigas, reikia atsižvelgti į dalyvių patirtį, fizines ir moralines savybes, polinkius, gabumus ir kt.

Grupės vadovu išrenkamas labiausiai patyręs, turįs autoritetą, organizacinių gabumų ir kvalifikacinę teisę vadovauti grupės narys. Jis vadovauja žygio pasiruošimui, organizuoja treniruotes, atsako už maršruto ir kitos dokumentacijos parengimą, išsirūpina maršrutinės komisijos leidimą keliauti. Žygio metu jis atsako už saugumo priemonių laikymąsi, grupės dalyvių sveikatą, už tai, kad maršrutas būtų įveiktas per numatytą kontrolinį laiką. Didelę reikšmę vadovo autoritetui turi asmeninis pavyzdys, ypač grupei nuvargus ar patekus į keblią situaciją. Kaip rodo praktika, geras vadovas turi derinti kolegialumo ir vienvaldiškumo principus, t. y. turi tartis su dalyviais, atsižvelgti į jų nuomonę, sprendžiant principinius viso žygio reikalus, maršruto pakeitimo, dalyvio pašalinimo iš grupės klausimus. Žygio tvarkos klausimais jo nurodymai vykdomi be prieštaravimų.

Pavaduotojas renkamas iš labiau patyrusių turistų. Jis padeda vadovui komplektuoti grupę, sudaryti maršrutą ir eina vadovo pareigas, pastarajam susirgus ar negaluojant.

Žygio dalyviams dar skiriamos šios pareigos: ūkvedžio, iždininko, sanitaro, remontininko ir kronikininko-fotografo. Žygiuose, turinčiuose specialių tikslų (mokomuosiuose, turistinėse ekspedicijose ir pan.), grupės dalyviai gauna papildomų užduočių ir pareigų. Kiekvienas iš jų atsakingas už savo sritį nuo pat pasiruošimo žygiui pradžios. Pasiruošimo metu grupė dažnai susirenka aptarti pasirengimo eigą.

Pareigas, susijusias su žygio tvarka ir buitimi (valgio virimas, stovyklos įkūrimas ir t. t.), paprastai atlieka visi dalyviai iš eilės. Kartais, dažniausiai sudėtingose turistinėse kelionėse, tos pareigos gali būti paskiriamos visam kelionės laikui.

MARŠRUTO RENGIMAS

Į maršruto rengimą reikia įtraukti visus grupės dalyvius. Rengiant maršrutą, būtina atsižvelgti į daugybę faktorių ir reikalavimų, tačiau visų pirma į grupės pajėgumą ir rajono, į kurį ruošiamasi keliauti, sunkumą. Turistams, vykstantiems pirmą kartą į II-III sudėtingumo kategorijos žygį (vasarą), rekomenduojama planuoti maršrutą Karpatuose, Kryme, Karelijoje ir Kolos pusiasalyje, Altajaus šiaurinėje dalyje (Telecko ežero rajone), Pietų ir Šiaurės Urale. Stipresnėms, daugiau patyrusioms grupėms, turinčioms teisę rengti IV—V sudėtingumo kategorijos žygius, galima rinktis maršrutus Kaukaze (Archizo, Svanetijos, Teberdos rajonuose), Priešpoliariniame Urale, Altajuje (Šiaurės ir Pietų Čujos, Katunės kalnagūbrių rajone), Rytiniuose Sajanuose (Agulo ežero, Grandiozno ir Topografų viršūnių rajonuose), Užbaikalėje, Fanų kalnuose, Kamčiatkos pusiasalyje. Tik labai patyrusioms, kalnuose daug keliavusioms, pajėgioms grupėms galima keliauti į centrinius Tian Šanio ir Pamyro kalnų rajonus, atokiausius Rytų Sibiro kalnagūbrius.

Pagrindinės maršruto taigos ir kalnų rajonuose savybės yra ilgis ir gamtinės kliūtys, kurias sudaro vietovės tolumas nuo gyvenviečių, jos raižytumas, išvartos, nuobirynai, pelkės, persikėlimai per upes, perėjų skaičius ir jų sudėtingumas, nakvynių aukščiau sniego linijos skaičius, vidutinis ir didžiausias maršruto aukštis, kuro nebuvimas ir kt. Jeigu sunkumo faktorių (gamtinių kliūčių) daug, maršrutinė komisija gali sumažinti perėjų, kurias reikia įveikti, norint atlikti numatytos kategorijos žygį, skaičių, išskyrus sunkiausiąją perėją, reikalingą tos kategorijos žygiui; maršrutinės komisijos taip pat gali sutrumpinti maršrutą. Rengiant sudėtingą kalnų maršrutą, tam, kad būtų nustatytas tikras atstumas, kurį grupė turės įveikti, atstumas žemėlapyje (kilometrais) padidinamas 20-40 procentų priklausomai nuo reljefo raižytume Apie kalnų maršrutą sprendžiama iš perėjų skaičiaus ir jų sudėtingumo.

Rengiant maršrutą, reikia atsižvelgti į galimybes patekti į rajoną, kuriame numatoma keliauti, ir galimybes išvykti iš jo, t. y. sužinoti, ar yra geležinkelių, automobilių kelių, vandens ir oro transporto priemonių maršruto pradžios ir pabaigos vietoje. Šie faktoriai dažniausiai ir sąlygoja maršruto tipą. Maršruto pasirinkimas priklauso ir nuo papildomų skirtingų kelionės tikslų (kraštotyrinių, gamtotyrinių, sportinės kvalifikacijos kėlimo ir kt.).

Maršrutai yra linijiniai, žiediniai arba sudėtiniai iš kelių radialinių. Racionalu yra planuoti šių tipų derinius, dažniausiai — linijinį su radialiniais. Toks maršrutas sudaro galimybę aprėpti pačius įdomiausius rajono objektus.

Sudarant maršrutą, reikia žiūrėti, kad jis eitų per įdomiausias to rajono vietas ir turėtų kuo daugiau pažintinės reikšmės, sudarytų galimybę žygio dalyviams susipažinti ne tik su krašto gamta ir pasitaikančiomis gamtinėmis kliūtimis, bet ir su ekonomika, gyventojų buitimi ir papročiais. Kelionėje į maršruto rajoną ir atgal reikia numatyti poilsio dienas įdomiausiose krašto vietovėse. Ekskursinio pobūdžio priemonėms rekomenduojame skirti ne mažiau kaip 30 procentų numatyto sugaišti visame žygyje laiko.

Be to, planuojant maršrutą, reikia atsižvelgti į daugumos grupės dalyvių turistinius polinkius. Pavyzdžiui, jeigu grupėje yra keletas mėgėjų meškerioti, maršrutas turi eiti pro žuvingiausias rajono upes ir ežerus (jei tuo nepakenkiama kitiems žygio tikslams).

Rengiant maršrutą, reikia iš anksto atsižvelgti į tai, ar grupė pajėgi nešti visus reikalingus maisto produktus, kurių daugiadieniuose taigos ir kalnų žygiuose būna gana daug. Jeigu maisto produktų ir būtino žygyje inventoriaus svoris labai didelis, reikia ieškoti kitų galimybių — pasisamdyti nešulinių gyvulių arba sraigtasparnį daliai produktų pristatyti į maršruto vidurį.

Sudarant žygio maršrutą, visiems grupės dalyviams reikia kiek galima smulkiau susipažinti su žygio rajonu: vietovės reljefu, temperatūros svyravimais ir oro sąlygomis, kurios paprastai būna numatytu keliauti metų laiku, išsiaiškinti lankytinas vietas žygio rajone, susisiekimo ir ryšių galimybes, sužinoti, ar yra kelių, kokie jie, kokios galimybės papildyti maisto produktų atsargas maršruto viduryje, ar galima pasisamdyti nešulinių gyvulių ar galima medžioti, žvejoti ir t. t. Reikia neužmiršti, kad kai kurios gyvenvietės, pažymėtos žemėlapiuose ar schemose, gali būti perkeltos j kitą vietą (geologų bazės, kasyklos ir kt.), gali neveikti keltai per upes, nebūti tiltų, kelių ir t. t. Taip pat reikia įsidėmėti, kad šiuo metu mūsų šalyje, intensyviai įsisavinant naujus rajonus Šiaurėje, tiesiant Baikalo-Amūro geležinkelio magistralę, tiriant gamtinių turtų išteklius, ir atokiausiuose rajonuose yra atsiradę naujų gyvenviečių, veikia naujos oro linijos, traktorių karavanų keliai ir t. t. Visa tai gali palengvinti galimybes patekti į žygio rajoną ir jame keliauti.

Su žygio rajonu susipažįstama iš įvairiausių šaltinių: mokslinės ir grožinės literatūros, geografijos žinynų ir aprašymų, meteorologinių metraščių, anksčiau keliavusių turistų grupių ataskaitų, schemų, nuotraukų, mėgėjiškų filmų ir kt.

Kelionės rajoną patogiausia parinkti pagal smulkaus mastelio žemėlapį (1:1000 000), o detaliam maršruto paruošimui geriausiai tinka 1:100 000 arba 1:500 000 mastelio žemėlapiai. Jie patogiausi ir keliaujant. Įvairiais praktiniais klausimais (apie maisto produktų, kelių, transporto priemonių buvimą ir kt.) daug žinių galima gauti, susirašinėjant su vietos įstaigomis ir organizacijomis (ryšių skyriais, gyvenviečių tarybomis, transporto kontoromis ir t. t.) ir, jei tokių yra, su vietos turistų sekcijomis; taip pat naudinga susirašinėti su vietos mokytojais, girininkais, medžiotojais ir kitais asmenimis. Su jais galima išsiaiškinti, kokį visuomeninį darbą (saviveiklos koncertą, paskaitą, pokalbį su vietos gyventojais) gali organizuoti grupė turistinio žygio metu.

Sudėtingame daugiadieniame žygyje reikia numatyti ir atsarginį maršrutą (vieną ar du jo variantus), kuriuo būtų galima praeiti, ištikus nelaimei arba įsitikinus, jog praeiti pagrindiniu maršrutu yra per sunku, arba tolesnis ėjimas pagrindiniu maršrutu susijęs su nereikalinga rizika. Atsarginis variantas turi trumpiausiu keliu išvesti grupę į gyvenvietę, prie kelių ar pan.

Rengiant maršrutą, kartu sprendžiami ir kiti ūkiniai pasirengimo į žygį klausimai. Sudarant maitinimosi racioną, maisto produktų asortimento ir kiekio sąrašą, atsižvelgti į maršruto sunkumą ir žygio rajono ypatumus.

Į žygio išlaidų sąmatą įeina kelionės, nešulinių gyvulių nuomos išlaidos, išlaidos už maisto produktus, už įsigyjamą ar nuomojamą inventorių ir kt. Taip pat būtina turėti 10—15 procentų visos išlaidų sumos dydžio atsargą.

Rengiant maršrutą, būtina laiku ir gerai sutvarkyti visą turistiniam žygiui apiforminti reikalingą dokumentaciją. Tik kruopščiai parengę maršrutą ir pasiruošę į žygį, turistai apsisaugo nuo daugelio nemalonių netikėtumų, žygis vyksta sėkmingai.



Dar nėra nė vieno komentaro

Parašykite komentarą
Jūsų vardas:
Komentaras:



Apsaugos nuo spamo kodas:* Code

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.4.3

Atnaujinta ( Pirmadienis, 05 lapkričio 2007 )