Kopfbereich

Direkt zum Inhalt Direkt zur Navigation

Inhalt

2007 02-03 Vakarų Sajanai Spausdinti Siųsti el.paštu
Pirmadienis, 12 vasario 2007

Sample Image


Dalyviai:
Robke, Irmantas, Povke, Rokas, Arvydasas ir Arturas neskaitant šuns (Škurka).

Vasario 16 d.
Vakar visą naktį traukinyje šventėm Vasario 16 – osios išvakares. Šiandien atatinkamai daug kam skaudėjo galvas... Atvažiavus Maskvon męs dar gėrėm kavą kai stotyje Robkė baladojosi palei langus, o mielaširdingoji stiuardesė bandė mus išvaryti lauk... Maskva priėmė mus saulėtai nors ir šaltai.
Vizitacija Raudonojoje aikštėje praėjo sėkmingai, Extryme – naudingai. Jūsų nuolankus tarnas PB dabar su Robke ir Arvydu sėdi stotyje bei laukia traukinio į Abakaną. Visi nerimauja dėl didelio kuprinių svorio, todėl planas padaryti zabroskę buvo sutiktas ovacijomis. Va, trumpai tiek.
Aleliuja! Su šventėm.
Povilas

Vasario 17 d.
Taigi su praėjusiomis šventėmis... vakar kaip pridera tikriem lietuviams – gerai atšventėm. Tiesa tostuose nebuvo tautinių temų, bet svarbu atšventėm.
Šiandiena pašvęsta nuoširdžiam darbui. Siuvome viską ką galima siūti: zimą, kailiukus, batus, šturmuotes, bachilus, kojines... na gal kojinių nesiuvom dar. Po tokios darbingos dienos kaip ir pridera tikriems vyrams – gerai atsipalaidavome.. Kas kortomis pliekė, kas knygą skaitė, kas naujuosius bachilus matavosi, o kas dienoraštį rašė... vien žo – intelektualai. Laukia dar trys naktys ir dvi dienos traukinyje. Reiks ką nors suplėšyti.
Irmantas
Joo, visą dieną vyko monstriškas siuvimo maratonas!
Povilas

Vasario 19 d. rytas.
Vakar daug dirbom ir labai truputi ragavom spiritą todėl dienoraščio niekas ir neparašė...
Pagrindiniai pasiruošimo darbai rodos nuveikti, dabar tik Irmantas skaičiuoja zabroskę. Po to jau tik finišo tiesioji. ;]
Nuotaikos pakilios, tiesa Artūras rodos truputi peršalęs ir dabar prišertas vaistų knarkia ant viršutinio gulto...
Povilas
Vis dar sėdim traukiny. Už lango sniegas, sniegas, sniegas. Gražu. Bet traukinys labai krato ir neįmanoma rašyti. Tai bandysim vėliau.
Arvydas

Vasario 20 d.
Tęsiu. Jau nebe traukiny, o palapinėje. Pirmoji naktis lauke. Visi kratymai, dundėjimai ir pirožki baigėsi. Bet tai jau kita istorija. Kol iki jos prieisim, pradžiai baikim su traukiniu. Taigi, kas gi ten įvyko, paskutinė kratymosi diena? O gi nieko per daug ten ir nebuvo, ryte, po vakarykščio spirito ragavimo merginai iš restorano pirmą kartą pasisekė: mūsų kompanija pagaliau kažką iš jos nupirko. Žinoma, tai buvo mineralinis, kurio taip labai mums norėjosi po „vakarykščio“. Dar, pamenu, kad tą dieną labai pasisekė ir mūsų vagono palydovei, nes mes pagaliau iš jos nupirkom limonadą, kurį ji mums vis bandė parduoti nuo pat pradžios, kai tik įlipome į traukinį. O daugiau, viskas kaip ir po senovei: miegas, maistas, krapštymasis. Irmantas suskaičiavo maistą kurį turime pasiimti į pirmąjį žygio ratą. Neskubėdami persikrovėm kuprines. Visus šiek tiek išmušė laiko persukimas + 5 val.  todėl nusprendėme gyventi žygio laiku. Pradžiai panašu į kokį tai marazmą: pietaujam, nors turėtumėme tik pusryčiauti, miegoti einam tokiu metu kai Lietuvoje turbūt tik baigtumėm darbus ir pradėtume galvoti apie vakarienę. Bet nieko čia jau nepadarysi, reikia pratintis.
Arvydas
 
Vasario 21 d.
Paskutinė diena ( o tiksliau naktis ir ankstyvas rytas) traukinyje prabėgo .. sakykime nemigiai. Šiek tiek dėl prasistūmusio laiko, šiek tiek dėl jaudulio suvokiant kad baigiasi kratymasis traukiniu ir tuoj tuoj stosimės ant slidžių ir pradėsime tai, dėl ko trenkėmės tuos tūkstančius kilometrų tolyn nuo Lietuvos...
Arvydas
Šiandien - vakar (jau rytas) pirmoji naktis lauke. Iš vakaro rodė -22 C, dabar reiks išlysti pažiūrėti. Pradžioje buvo kiek baugu, bet oras labai sausas, o pečiukas pleškina puikiai, tad šalčio nejuntu. Užmigti aišku lengva nebuvo – jei 4 dienas kamavo traukinio bildėjimas, tai dabar spengiančią tylą trikdo tik pečiuko pokšėjimas. Žodžiu – radikalios permainos!! ;]
Pasiskusiu, kad vakar visą dieną kankinausi su slidėmis: į priekį jos nečiuožė, jos čiuožė tik atgal! Na žiūrėsim kaip bus šiandien!
Pagarbiai PB

Vasario 22 d. 2.00 h. nakties
Na va, šiandien įveikėme vieną perėją, tiesa regis nekategorinę, bet visgi.
Didesnių nuotykių šiandien berods nebuvo, nors.. Vėl pasivijom rusus (ir pralenkėm). Tai buvo ryte, o mums pietaujant mus pasivijo jie. Ir baisiai išgąsdino mūsų draugą šuniuką – na vadinkim jį vilku (jau 2 dieną) su mumis eina...
Taigi tęskim istoriją... Mums įrenginėjant stovyklavietę vėl atkėblino rusai... Šį kartą vilkas vienam į užpakalį įkando! ;] Nelabai gražu iš jo pusės, bet ką padarysi!!! Šiaip šuo superinis, voliojasi sniege, o stovykloj kur po medžiu susisuka ir miega ramiai – sibiriškas. Toks keistas mišrūnas... Nežinau kiek šiąnakt (nešalta) bet vakar naktį buvo -22 C jau rodos rašiau) bet vidurdienį buvo išsigiedrinę tai baisiai atšalo – ant nosies varvekliai kabėjo tikrąja to žodžio prasme. Dabar vėl sninga, tai musiau kokie 20 bus. ;] nešalta! ;]
A, dar priėjome iki įdomaus kabančio riedulio – kalno viršūnėje ant plauko kaba toks 10-20 ties Puntukų dydžio (čia iš tolo žiūrint) plokščias riedulys! Įspūdinga, gal ryt pavyks nufotkinti jei oras leis.
PB
22.50 h. vakaras...
Uf, šiandien tai gerokai nusikaliau! Ryte pakilom gana punktualiai ir per pora valandų subėgiojom į „Miegančio Sajano“ perėja (rodos 1A). Tai kaip visada kankinausi su atgal čiuožiančiomis slidėmis... Ko tik nedariau – ir tepiau ir šniuriukus rišau – vis tiek blogoka... Tai va vakare nuskutau viską – vaško liekanas iki pašaknų ir tikiuosi ryt bus geriau... bo jau užkniso.
Šian pradėjom (po perėjos) šerti šuniuką. Bo jis jau tris dienas su mumis, o taip nieko ir neėdęs.. tai dabar jaučiu draugausim su juo iki kelionės pabaigos. ;]
Taks, kas gi čia dar gero nutiko. Ai, taigi nusikalę iki žemės graibymo dabar esam pakilę (prisitraukę prie kitos perėjos per 20-30 min. atstumą), tad ryt iš pat ryto męs „paimsi“ ją ir dar pagal planą ryt turim dar vieną perėją įveikti -  t.y. nusileisti ir vėl pakilti ir persiversti. Žada būti  sunki diena, blin! O aš tam nekaip jau ir nusiteikęs... ;[ skauda klubą (vieną pusę) ir batas, gyvatė, pritrynė... Žodž, matysim kaip čia ryt pavyks! Ni pucha ni pera – k čiortu!
PB

Na ką gi čia dar bepridėsi? Esminius dalykus Povkė jau suminėjo. Galime tik dar sykelį pašnekėti apie šuniuką. Visgi jis pasiekė savo: męs jį pašėrėm. Nedaug, tiesa, bet mūsų valią jis palaužė. Maža to, mes jam dar ir lovą paklojom. Pradžioj manėm, kad jau nebesiropš į ją (mat jau miegojo kitoj vietoj) tačiau persikraustė ant eglišakių (čia tokia ta lova). Tai va, dabar jaučiu visai draugelis patams. Varo jis su mumis, pavargsta, kaip męs, tiksliau, mes kaip jis, kaip šunys. Taip. Diena šian nebuvo lengva, kilom, leidomės, vėl kilom. Man, kaip tais, sunkiai sekasi leistis žemyn. Slidės čiuožia greičiau nei aš norėčiau, todėl vėl čiuožiu kolonos gale, mat šalia kolegų pramintų vėžių minu savas. Ir šiaip, nieks nemato, kaip aš ten griuvinėju, ir negirdi, kaip keikiuosi. Vat, antra dienos pusė buvo geresnė (man), mat kai vėl pradėjom kilti, mano slidėms, ėmė ir užaugo kailiukai! Pačiu laiku! Dabar į kalną lipau tiesiom slidėm, beveik kaip Robkė ;] Nežinau, kelintam slėny mes dabar esam, tačiau viso šių kalnų grožio dar nematėm, nes vaikštom nuolatinėj šiknoj. Tiesa kelias vietines įžymybes tai mums parodė: tai „kabantis akmuo“ ir „miegantis Sajanas“. Bandžiau fotkinti, tai labai tikiuosi kad nereiks pasakoti kaip šios įžymybės atrodo, o pamatysit patys. Ir tikimės kad šiandien ( jau rytas) kad pagaliau išsigiedrys ir pamatysim daug gražių vaizdų ;] ok. Einu krapštytis prie pečiaus.
Arvydas

Vasario 23 d.
Šiandien buvo krūta diena – pavarė ir pavarėm. T.y. oras buvo kaip užsakytas ir męs padarėm dvi perėjas – vspomagatelnaja ir NKT. Paskutinioji buvo krūta – t.y. krūtoj podjom ir spusk. Ant perėjos pagaliau Sajanai pašėrė mus vaizdais, ko čia ir atvažiavom. Nusileidžiant kabinom pora virvių. Viskas ką darėm per treniruotes – teorija. Leidžiantis slidėmis žemyn slėniu turėjom gerą slalomą ir batonus. Dabar panašu, kad oras keičiasi – stiprūs vėjo gūsiai patalžo palapinę. Einu miegoti.
Irmantas
Šiandien bandėm sutaupyti dieną ir pereiti dvį perėjas. Beveik pavyko. Škurka rodė savo turistinius-alpinistinius sugėbėjimus – pasišokinėdama lipo ir leidosi kur mes kabinom virvės. Po antros perėjos leidomės labai gražiu slėniuku su stačiai kylančiomis uolinėmis sienomis. Slėniuko pabaigoj nusprendėm nukirsti kampą ir iš viršaus pasigrožėti kalnais – labai jau žadančiai atrodė tą vieta. Vaizdai buvo geri, bet ir nusileidimą apturėjom: status bliamba, miškas tankus, akmenys dideli, pusnys dar didesnės. Kaip leidosi Arvydasas girdėjom iš tolo. Atėjęs pasakė: vienas idiotas lipa stačiai į viršų (čia apie manę), kitas leidžiasi stačiai žemyn (čia apie Artūrą) :-). Galu gale visi pavargę nusprendė ai tiek to ta sutaupyta diena, mes gi ne sportuojam ir sustojom nakvynei. Rytoj eisim radialinį.
Robkė

Vasario 24 d. 17,00 h.
Šiandien poilsis ;] paėjom gal 3-4 h. ir sustojom. Baisiai keistas oras – naktį siautėjo vėjas po saulėtos ir šiandien iš ryto vėl buvo debesuota ir snigo. Šiandien puse dienos taip pat drėbė ir pustė už tėvynę bet nuo 2 iki 5 h. pragiedrėjo ir puikiai švietė saulė. Tad spėjau dar kiek pafotkinti... pasistačius palatkę pasiėmiau Robkės slides ir prasukau ratuką su fotiku... tai tiesiog susinervinau – su tokiom slidėm tai aš gyvenčiau!!! Nes su mano pagaliukais tai totalus pravalas! ;] nežinau ar kas rašė, bet mūsų šuniukas jau ir vardą gavo: „ŠKURKA“. ;] Tai jis dar tūsinasi su mumis. Kažkaip mintys šokinėja... gal čia ir siurprizai kalti – Rolas suktinio idėjo, o Robkė dar „Žalgirio“ mažiuką ištraukė! ;] tai dabar visi patenkinti šnekasi ir diskutuojasi. Vo, tai kol kas tiek. Gal dar vakare budėdamas brūkštelsiu!
;]
PB

21.00 čia aš ir vėl, man budėti iki 22.40 tai pora žodžių „Sajanų radijui“ atraportuosiu! ;]
Taigi pasirodo šiandien šeštadienis, dabar aišku ko visi tokie linksmi ir nenorintys miegoti! ;]
Na aš norėjau pasidalinti savo jausmais ir požiūriu į Sajanų žiemos žygį (jam tik įpusėjus, gali dar viskas pasikeisti... ;] ) Krūviai išties nemaži lyginant su vasaros žygiais. Nors čia einama trumpiau (nuo ~8-9 iki ~16-17) bet nemažai laiko išeina palapinės statymui, maisto gamybai ir malkų ruošimui nakčiai. Pakankamai sudėtingas ir alinantis yra ir pats ėjimas, tiesa aš dorai nemoku ant slidžių stovėti – tad ir tai gali būti tik mano problema! ;] O visa kita – puiku, kai tik yra oras (geras) tai viskas aplink išties nuostabiai švaru, balta ir stulbinamai gražu! Va taip! Aleliuja!
Povilas

Vasario 24 d. 23,00
Išties, šiandien dniovkė – šiknoje. Snigo ir taip visur apie 2-2,5 m ir dar vis sninga be perstojo. Nežiūrint į tai, kad antroj dienos pusėj sajanai davė vaizdų – tipo šalia parabolė ir afigenas uolų apsuptas slėnis, kuriame sėdime, vakare žopa visai užsiraukė – snigo, vėjas, pūga – vienžo – žopišče. Bet permaino teikia vilties – gal rytoj bus geriau ir mes padarysim radialkę į parabolę ir tas uolas, kitaip nugalėtiems teks kiūtinti slėniais link zabroskės.
Dar apie mūsų grupės septintąjį narį – „škurkę“. Jis panašu, kad čia vietinis, dažniausiai eina pirma visų (nebent daug sniego ir jam patogiau eiti vėžiomis) ir perėjas „daro“ taip pat pirmas. Net nuo NKT, kur męs kabinome virves, škurka nuliuoksėjo kaip vietinis kalnų ožys. Vienžo, šunytis pavaro. Kadangi jis mus žavi savo ištverme, gebėjimais įveikti kliūtis ir kvailu būdu susidėti su nepažystama grupe iš Lietuvos, męs noriai su juo dalinamės maistu. Tačiau šiandien vakare kadangi visą dieną malėm Š ..., škurka košės negavo. Tipo „bulvių košė bus šunims per aštri“, tai suputom ją visą patys. Kadangi škurkė suprato savo keblią padėtį jis pradėjo kovoti už savo teisę į mūsų maisto davinį – lojo ir terorizavo budintį Roką. Teko atiduoti per pietus sutaupyto sūrio dalį... va taip vlipli. Panašu, kad Škurkė pradeda suprasti savo kaip grupės nario teisias.
Taip... dar tik puse dvyliktos vakaro, liko valanda budėjimo. Norom nenorom toliau galvoju ką parašyti į dienoraštį... tirpsta koja. Nuo budėjimo, kaip nuo plaukimo baidarėje vystosi plaskazhopije. Ko gero reiktų plačiau parašyti apie pačius kalnus – kiek mes jų matėme. Nors negaliu pasigirti didelių žygių patirtimi ir palyginti sajanų su eile kitų regionų kalnų, sajanai mane sužavėjo kompaktiškumu ir kalnų, uolų perėjų įvairove atrodytų vienoje vietoje. Nors visur apie 2,5 m sniego sluoksnis, aplinkui visur matosi įspūdingos atviros uolinės sienos, smailios viršūnės, vienžo daug uolų... kas liečia sniegą, tai kartais įkritęs iki pažastų su slidėm ir kuprine mintyse keikiuosi – per daug. Bet kai geriau pagalvoji, tai dabar čiuožiam nesiparindami dėl mažesnių akmenų, medžių užvartų, krūmų, brūzgynų. Dabar man, galima sakyti, jūra iki kelių!
Labanaktis.
Irmantas

Vasario 25 d. Sekmadienio vakaras
Na, pabandysiu ir aš pora žodžių įterpti. Vis tik sėdžiu budžiu reikia laiką stumti. Ką tik pabudo Arvydasas ir švelniais žodžiais išreiškė savo nuomonę apie pečiuką, nes pasirodo per karšta ir jis negali užmigti. Keista kai pagalvoji, kad už zimos – 20C. Na įdėją supratau – malkas taupysim.
Dieną subėgiojom radialinį pažiūrėti kaip atrodo Zviozdnyj iš apačios, nes rytoj bandysim jį paimti jei Sajanai leis. Po to grįžom per viršutinę Parabolę. Multinų programą viršuje gavom, taip kad nuotaikos neblogos. Didelės viltys į rytojų, norisi persiversti per Zviozdnyj už jos zabroskė ir šiaip būtų smagu, nereikėtų aplinkui topint. Tokios tokelės. Dvi valandas pabudėti ir galėsiu toliau sau snaust. Jo, miegas gėris. Labanakt ;]
Rokas

Pratesimas slėdujet:
Hilo, rašo etatinis budėtojas – pisatelius Povilas. Šiandien jau minėtoji radialkė pavyko – na apie tai byloja bent jau tai, kad aš rašau! Pramynėm taką link „Zviozdnyj“ perėjos kur ryt teks gerokai paplušėti. Na iš arti neatrodo perėja itin baisi, bet turint galvoje, kad teks kabinti virves ir stačiai ropštis (tiksliau žumaruotis) su visa manta – bus ką veikti! ;]
Įstabus šios dienos įvykis man, toli gražu nėra sėkminga radialkė, daug sniego ar pilnas pilvas. Nepakartojamas dalykas kurį šiandien išvydau jau sutemus, buvo kerinčio grožio meteoro kritimas. Tokio man dar nebuvo tekę matyti visame savo gyvenimėlyje! ;] iš dešinės į kairę, per visą horizontą, dangų perrėžė milžiniškos ir žaižaruojančios uodegos savininkas... jūs pasakysit: „Na ir kas, kalnuose žvaigždės dažnai krenta (o kartais ir netik jos! ;] )“, bet ši nebuvo paprasta, aš esu matęs galybę krintančių šviesulių, tačiau šios dienos egzempliorius fantastiškiausias iš mano matytų. Įsirėžęs į atmosferą kūnas sužibo įstabiausiomis geltonos, raudonos ir mėlynos spalvų juostomis – žodž „zakukuješsia“ kaip gražu! Vo tak!
Romantiškai nusiteikęs PB

Citata: Kaip pasakytų vienas bendras pažystamas „Viskas ZB“.
Ir vėl budžiu. Romantiškai nusiteikęs PB dabar snaudžia, o aš per patį tą miegą... budžiu. Šiandien tyli naktis, vėjas netaršo palapinės, ramybės netrikdo saldus vyrų miegas... Tik spragsintis pečiukas ir kažkur toli, žemai ošiantis miškas mintim sugrąžina atgal į tas „padarytas“ ir dar „nepadarytas“ perėjas... Šios dienos radialkė buvo, kaip malonus sapnas... Galvojau, kad kopimas su pustušte kuprine tėra tik mitas, bet pasirodo toks dalykas egzistuoja ir jis be galo geras. Sapnas dar ir dėl to, kad prieš tai dieną ir naktį buvusi totaliai šikna išsisklaidė lyg būtume užmigę ir visa tą nuostabų orą susapnavę. Taigi ir oras ir svoris leido mėgautis Sajanų didybe. Po pirmo pakilimo padarėm geroką pertraukėlę nes prieš akis atsivėrė nepakartojamas „cirkas“, turėjome geriausius bilietus – viršūnė „Zviozdnyj“, perėja „Zviozdnyj“, toliau kita viršūnė, perėja „Verchniaja parabola“ (kur Rokas norėjo pabendrauti su dievais), kitas pikas, „Parabola“, po kojom ežeras „Gornych duchov“ ir visa tai apjungta į vieną visumą – sienos, uolos, ledas... tikrai galima pasinerti į transą.
- O bl..., pečius atšalęs!
Na va, rodos niekam nesutrukdžiau romantiško miego.
Taigi apie transą. Buvome rodos toje vietoje, kur gyvena Sajanų dievai ir dvasios. „Miegantis Sajanas“ iš tos vietos taip pat matėsi, tiesa kitas rakursas, sunkiai atpažįstamas (tik iš nosies plaukų! ;] ). Toliau vedant žvilgsnį į dešinę matėsi mūsų slėnis iš kurio kilome, už jo kylančios sienos ir viršūnės, uolos, uolos, uolos... lyg tigro dryžiais lavinų išraižytas miškas slėnio pakraščiuose... toliau atsigręžus į žemyn besileidžiantį mūsų slėnį matosi nusileidžiantys kalnai ir lyg trečios dienos barzda ant išbalusio veido – taiga sniegynuose. Tranzas...
Sugrįžę į žemę, nusileidome per ežerą link perėjos „Zviozdnaja“, tikslas praminti taką ir išžvalgyti. Nors iš tų VIP vietų pakilimas link perėjos atrodė nesudėtingas, priėjus arčiau, teko gerokai paklampoti ir paklaidžioti kepurėtų akmenų labirinte, galiausiai teko nusiimti pagaliukus (čia slidės pagal šachmatų sporto meistrą PB ;]) ir varyti šlaitu į viršų pėsčiomis. Čia dar tik lipimas į pakopą link perėjos, vėjas ir sniegas pradėjo maišytis lyg būtume ant pačios perėjos. Taigi prie perėjos vaizdelis buvo kitoks nei iš patogių ložių – vėjas, sniegas, per perėją besiveržiantis pūgos debesis. Apsižiūrėjom, viskas normaliai, kaip Robkė sakė – čia nuo vieno akmens prie kito ir mes jau prie paties kuluaro – pora virvių... Taigi ramu, tik neramu dėl mūsų palydovo „kurkės“. Ar įveiks Škurkė savo jėgom? Kaip męs ją užkelsim jei ne? ...
Pasileidome lik perėjos „Parabolė“. Leistis visada lengviau – ilgesni keliai – lengvesnis nusileidimas. Panašu, kad į akmenis ir nupūstas samanas nusivalė mano slidžių kailiukai ir galėjau normaliai šliuožti. Į Parabolę teko vėl lipti pėsčiomis – firnas, slidės nesilaiko, slysta žemyn. Pati perėja su savo piku yra labai įdomus kalnų darinys (reikia pažymėti, kad yra dvi parabolės – viena labai panaši į parabolę, o kita – verchniaja, yra perėja). Taigi nuotraukose ta smaili yra tikra adata, nors pažvelgus iš kitos vietos nei smaili nei ką. Visas įdomumas tame, kad tai lyg plokštės būtų susidūrusios ir iškilusios į viršų. Todėl iš fotografiškosios pusės jos atrodo kaip smailė, o iš šono – paprasta siena. Beje ta siena lygi, nors pradingsta sniege, bet nėr į ką įsikabinti, todėl leisdamiesi nuo Parabolės, dėl  šventos ramybės pakabinome virves. Po dienos kopimų, įspūdžių, meditacijų ir tranzų – smagioji dalis – nusileidimas atgal į slėnį. Kas kaip mokėjo, bet visi be išimties su batonais, kiškiais ir overkiliais, gera dozė adrenalino ir juoko parčiuožėm „namo“...
- laikas perduoti pamainą...
Irmantas

Vasario 26 d. labas rytas, labas vakaras nelabai aišku val. rytas.

Vasario 27 d.
Nu ką gi aš galiu pasakyti dienelė buvo super. Zviozdnyj mumis įsileido, šiek tiek vėmukas pataršė, bet įsileido. Ta proga nusileidę šiek tiek pasilinksminom, Arvydasui dėkui už spiritą. Tiesa dar ant perėjos Irmanto siurprizas buvo tikrai labai į temą, nors pabaigėm jį jau nusileidę, bet buvo tikrai gerulis. Rytoj radialkė į Ptičij reik tikėtis orelis nepaves.
Rokas
Ryte tik pabudęs išgirdau kaip aukštai švilpia stiprus vėjas, išlindęs pamačiau ir sniego „vėliavas“ prie viršūnių. Pagalvojau nu negi teks atsisakyti perėjos ir eiti prie zabroskės aplinkkeliais... Taip gražiai vakar minėm vežes, kad šiandien būtų lengviau... Bet didelis noras užlipti į idomią perėją visgi nugalėjo. Susitvarkę ir papusryčiavę išeinam. Kai pamatėm kur lipsim supratom kad bus visai linksma (arba ne). Iš kito slėnio būtent toje vietoje vertėsi debesys sniego. Buvo kiek nejauku bristi per gylų persikristalizavusį sniegą per kurį dar priedo pastoviai bėga sniego „upėliai“. Bet artodė kad jau per toli nuėjom kad grįžti atgal. Pakabinom kelias virvės, biški palipom be jų ir užlipom. Škurkė aišku užlipo daug lengviau nei mes, dar spėjo išsimiegoti užkasta po sniegu. Vakare paėmę zabroskę, padėkojom Sajanų dvasioms ir nuėjom miego. Jaučiausi biški išsekęs. Rytoj dniovkė su radialiniu.
R.

Dar vis 27 d. apie 6.oo ryto.
Budėtojas PB vėl kimba į darbą!!!
Dienelė išties nelengva pasitaikė – zviozdnyj perėja gal ir nesiaubingai sudėtinga, bet oro sąlygos tai šlykščios buvo... visą laiką siautėjo stiprus vėjas, žėrė į akis sniegą bei kėsinosi nuversti žemyn. Perėja berods 1,9 km ir 2a – turėtų būti sudėtingiausia žygio perėja (jei teisingai supratau). Plūkėmės su ja nuo 9,00 iki 18,00, bet dar spėjom nueiti iki zabroskės prie ežeriuko ;]. Tai aišku gerai, bet iš kitos pusės – vėl reiks sunkiai ir daug tempti! O aš jau buvau apsipratęs su padoraus svorio kuprine... ;] Uf, na šian buvo dar kartą sužavėti Škurkos, ji ir 2a perėją paėmė be didelio varymo. Tiesa buvo vieta kur ją reikėjo pastūmėti, nes buvo visai užsikasusi į sniegą ir užsnūdusi – tarsi nenorėtų niekur eiti. Ant perėjos nuėmėm  Liepos mėn. (2006 m.) ukrainiečių raštelį kur ėjo 6 žmonės ir palikom savo: 6 žmogai ir šuo! ;] Škurka jau tikrai bus įrašyta į turizmo istoriją! Dabar svarbu nesutikti žmonių, nes ji mus saugodama gali dar ką nors ir apkandžioti! ;]
Povilas
Jo, Zviozdnaja perėja buvo nelengva – vėjas, šaltis, užpilantis iš viršaus sniegas, dubukas ir durnas laukimas kylant... daug klaustukų ir abejonių... tokiais momentais susimąstai apie dievą ;]
Irmantas

Vasario 27 d. vakaras
Šiandien trise neskaitant Škurkės sulipom ant Pticos peties, tikrai vertėjo pavargti ir taip praleisti dniovkę. Programa išskirtinė i ans pasakiškas, žodžių aukščiausia do (tekstas nerišlus, nesuprantamas. PB pastaba). Rytoj su paimta zabroske kaposim toliau. Gražių vaizdų ir negilaus sniego link.
Rokas

Pratesims.
Va chebra ėjo lipti, o aš šiandien visą dieną kultūrinausi, nes jaučiausi nekaip. Pasivaikščiodamas apėjau ežerą prie kurio esam sustoję, pasigrožėjau gamta, šiek tiek fotografavau ir kt.
Užėjau į vieną miniatiūrinį apsnigtą` namuką (į jį Robkė vakar buvo galvą įkišęs ir sakė kad nieko, mažas ir tiek), o ten pasirodo pati normaliausia pirtis! Būtumėm galėję pasikurti, bet dabar jau vėlu... ;[
Vakare pašalo iki -25 C tai kažkaip lėvai miegojosi, vis kažkas nekaip šalo, tai galva, tai nuo kilimėlio čiuožiau...
Vakarykštis perėjos Zviozdnyj, kaip pasirodė ne 2b, o 2a (2b tik ant žemėlapio parašyta) mano netektis buvo šikniukas... tai daba biski vargstu, va...
Povilas

P.S. ažiūrau, kad malkų daug mesti reikia pasirodo -27C (buvau pasižiūrėti išlindęs)
Vsio, pamaina keičiasi!
Labanakt. ;]

Šiandien nors ir miegojome vos ne iki 10 val (aš budėjau – kėliausi 8 val.) visų sveikatos buvo ne kokios. Tačiau labai džiaugiuosi, kad neapsigalvojom lipti į Pticą. Trise – Rokas, Artūras ir aš (neskaitant šuns) užvarėm iki Pticos peties. Kilom apie 2 h. nuo „pietų“ kalvos kur palikome Robkę ir Arvydas. Užlipę supratome, kodėl Ptica yra Ptica – nuo peties viršūnė atrodė kaip erelio galva žiūrinti į ozero gornych duchov. Taip pat manau, kad viršūnė vadinasi taip ir dėl to, kad jau nuo peties vaizdelis kaip iš paukščio skrydžio – po kojomis visi Sajana – slėnis, kuriuo mes atėjome nuo trasos, slėnis ir maršrutas, kur turškėmės paskutiniąsias dienas. .. O tolių toliai, atrodo, kad Kinija matosi ;] Oras pasitaikė tikrai geras. Užlipus ant peties krašto net oda pašiurpsta pats nesuvokdamas priguliau. Vertikali siena nueinanti apačion velniai žino kiek... Vakarykštį slėnį dengė lengvi miglos debesiai, tačiau puikiai matėsi vakarykštis maršrutas, perėja Zviozdnyj, parabolės. Labai pasistengę galėjome pasikelti dar koki 30 m aukščiau, bet ten jau lipimas uolomis, matėsi pora sunkesnių vietų... spaudė šaltukas ir vėjas ... nesiryžome. Patvarkę pelnytą šokoladą ir palikę raštelį pasileidome žemyn. Iš viršaus viskas atrodė žymiai papraščiau nei kopiant. Nuo poros šlaitų ryžausi nusileisti slidėmis strimgalviais... nors kartą važiavau ant šiknos, buvo smagu – atrodė, kad tuoj pakilsiu, slidės lėkė firnu švilpdamos ;] Dar smagiau buvo, kai leidomės jau mišku. Kuprinės lengvos, leidome sau paimprovizuoti ir čiuožti žemyn laviruojant tarp medžių ir akmenų pūpsnių ... nestabdėm ;] nugriūni neužsukęs, persiverti žemyn nuo šlaito – ir vėl ant slidžių leki. Oi geras ... na tiesa Rokas ir Arvydasas ramiau gal nusileido, bet ir jiems manau buvo smagu vien tik dėl to, kad nereikia kulniuoti į viršų ;] Ech gera buvo dniovkė (einu lopyti bacilų, bo į firną ir uolas visai sudrožiau).
Irmantas

P.P.S. Ryte -33C uf
PB ;]

Kovo 28 d.
Visą dieną ėjom praktiškai laukais, na gal buvo keli smagus nusileidimai. Po pietų išėjom į pramintą magistralinį kelią (Povkė sakė Evropoj, tokie būna mokami). Labai tikėjomės kad vėžes praminė tos 6 ukrainietės, kurias mes jau kelias dienas tikimes čia sutikti. Po kiek laiko paaiškėjo kad ukrainietės ne tik mina vežes bet ir tempia roges, o dar vėliau kažkas aptiko kad jos dar ir myža stovint.... Vakare priėjom prie medžiotojo trobos, grižęs iš žvalgybos Irmantas pranėšė kad viskas čiki – pečius iškurentas, lovos paklotos, košė tuoj-tuoj bus... Aišku apgavo, bet mes patikėjom. Nors dar galėjom paeiti, nusprendėm „pasikultūrinti“ ir bent biški paragauti medžiotojų buities. Gerb. bus. hab. dr. archeologas Povilas ištirinėjęs trobą pareiškė kad ji pastatyta pagal XIII a. Lietuvoje naudotas technologijas, kad jis savo rankomis iškasė keliolika tokiu ir pravedė paskaitą tą temą. Taip jau viskas susiklostė kad buvo Roko gimtadienis.... Tą progą jį sveikinom ir visko linkėjom.
Rob.

Kovo 1 d.
Vakar Roko gimtadienis, su tuo jį ir pasveikinom iš pat ankstyvo ryto. Palikom ežerą Bujbinskoe ir pasileidome žemyn kito slėnio link. Galima sakyti prasidėjo antrasis žygio etapas. Vakare stojome nakvoti medžiotojų namelyje. Atrakcija Roko gimtadienis, paskutinė žiemos diena, pirmoji etapo diena, atrakcija. Vien žo, susikrovė krūva pramogų...Kovo 1 d., vakar tiesiog nebuvo kada rašyti dienoraščio nes nereikėjo budėti ;]
Šiandien išėjome šiek tiek vėliau, nors oras buvo tiesiog idealus – saulė tvieskė, net akis skaudėjo, nei mažiausio vėjelio, ant saulės temperatūra rodė +7, o pavėsyje -15 C, idealu. Kadangi ryte buvo laiko iškasiau urvą sniege. Sniego storis apie 2 m. norėjau pabandyti padaryti patalpą, kad ir kokių 1,5 m aukščio, bet nepasisekė, atsirėmiau į rąstą. Bžž kažkaip nesilieja mintys... kas čia dar gero pas mus šiandien nutiko?... Ai, leidomės męs šiandien tokiu kanjonu, čiuožėme pagrinde upe. Gražu... Čiuoži sniego pūpsniais, vietomis vanduo pro plyšius pasimato, kur ne kur sniego pusnys nudrimba... sustojus girdėti kaip po kojomis gargaliuoja upė... Gražu, graži diena, gražus vakaras... Kad taip ir toliau...
Irmantas

Kovo 2 d.
Uf, daug prabėgo įvykių teks parašinėti. Vakar ir užvakar neprisėdau prisėdau prie dienoraščio... na naktis kovo 1- ąją buvo išties turininga:
*uliavojom trobelėje prie ežero
*prisiliuobėm kaip pigai
*kitą dieną ėjom tik pusdienį
Labai svarbus ir pažymėtinas dalykas yra naujas ir extra geras spirito receptas:
             SAJANŲ ĮPATINGOJI
              200 ml spirito
              3 valgomieji šaukštai medaus
              žalioji arbata su Jazminaičiais
              Tyras Sajanų vanduo
Imame tris šaukštus medaus ir ištirpiname 2/3 puodelio žalios arbatos su jazminaičiais. Gautą skystį sumaišome su spiritu ir iki 500 ml tūrio pridedame sajanų vandens. Pamakaluojam. Palaukiam kiek. Gerti atvėsintą! ;]
Tai čia buvo užvakar. Vakar praėjom ežerą ir nusileidom kanjonu. Šiandien kanjonu (kitu) pakilom ir sustojom prieš perėją. Kadangi buvo laiko, penkiese (be Roko) išėjome pasikultūrinti į vieną gražią perėją. Tačiau kai liko iki finišo tiesioji – gal apie 300 m ir ėmėm kilti sniego šlaitu, jis (šlaitas) pradėjo trūkinėti. Todėl, bijodami lavinos, buvom priversti nusileisti.
Atgal parčiuožėm su vėjeliu, pasimaitinom, pažaidėm kortomis ir štai jau visi miega, o aš budžiu!
:] Aleliuja!
Povilas

Kovo 4 d.
Sveiki, ankstyvas rytas. Vėl šalta. Termometro nepakabinom bet  apie -30 C. Šiandien sulipom (vakar tiksliau) į kažkokią perėją ir dar nuropojom iki artimiausios viršūnės. Atsivėrė išties įspūdingi vaizdai!!! Bus gražių nuotraukų ;] Tada nusileidome prie didžiojo ežero ir atsistoję į jau gerai pramintų vėžių autostradą pralėkėm gražią atkarpą! Tiesa kelius ir alkūnes šian maudžia atmennai ... ;[
Tiaip, pagal visus planus ryt paskutinė žygio diena. Na, tiksliau priešpaskutinė. Paskutinę dieną liks tik nusileidimas gerai pramintu taku iki plento – iki civilizacijos. O ryt, tiksliau šiandien, dar numatomas pakilimas (jei oras ir jėgos leis) į šalia esantį kalniuką... Uf.
Vo, tai tiek.
Povilas

Ryt nusimato paskutinė žygio diena, kaposim link ... ir liūdna ir smagu, keistas jausmas, toks jis tas gyvenimas, nuo svajonės iki svajonės. Norėjau miškų ir stichijos, gavau dabar jau noriu dar ;] Bet ir žinom, kad po poros savaičių vėl norėsim grįžti ai žodžiu geriausia būtų alaus, o po to vėl į kalnus.  ;] !!!
Rokas

Kovo 5 d. (turėtų būti)
4.30 ryto
Anaiptol keliavimas žiemą nėra blogai, žinoma turi ir savo trūkumų ir privalumų. Vienas akivaizdus trūkumas man – aš ne slidininkas. Vakar diena buvo to puikus įrodymas. Jau regis ir paskutinė diena, ir paskutinis nusileidimas... o čia tik chujakšt ir taip suktelėjau koją leisdamasis, kad skauda labai ir tiek... ;[
Žodž, suktelėjau kelią, tai dabar kankinuosi. Gerai kad tik nusileidimas beveik lygiu keliu liko ... Kitu atveju būtų visiška šikna...
Šiaip, apart incidento, buvo graži diena. Sulipom į kažkokią keistą viršūnę, berods Uchebnaja. Neaukšta (1,7 km) regis, tačiau viso regiono kalniukai labai puikiai matosi. Buvo gražu... ok, einu gydytis...
Povilas

Aleliuja!
;] mumi nusileidom į civilizaciją!!! Ji aišku mums pasitiko išskėstom rankom – laukdama mūsų pinigų.
Pavalgėm šnicelį, užsisakėm pirtį ir sugriuvom į namuką už 300 lt. Nedurna kaina... Dabar užtat po pirties drybsom savo lovytėse ir ruošiamės virti ryžius su tušonke ... ;]
Irmantas džiūgauja kad budi Robkė ir mus maitins, o pastarasis keikiasi ir aiškina kad mūsų mordos achujevšos. Dabar užsišiko ir sakė nieko nevirs – apsišikit... Nagi laukit pratesimo.
;]]]]
Atgal į Lietuvą!
Keistas jausmas, ryte atsikėlus nesitikėjo, kad vakare jau gulėsim lovytėse... Na, nesavo, tačiau visgi...
Kelionė atgal prasideda!
Povilas

Kovo 10 d. vakaras apie 20.00 h.
Jau sėdim traukinio plackarto vagone Maskva – Vilnius. Viskas gerai, neramina tik viena nedidelė smulkmena: Artūras praganė savo registraciją... gal dėlto galima būtų kaltinti daugelį mūsų (ir mane irgi), bet šiaip tai čia kiekvieno asmeninis reikalas prižiūrėti savo daiktus, ypatingai dokumentus!
Tai nervina, bet šiaip viskas gerai ir ramu. Gal ir su problemom bet visi grįšim sveiki (daugiau ar mažiau) ir laimingi irgi daugiau ar mažiau!
Ryt jau Kovo 11 d., tikrai nieko neberašysiu – šiknon!!! ;]]]]
Ryt šventė, LR nepriklausomybė – tad ryt švęsime...
Kelionė baigėsi – Amen!
 
Povilas



Vasario 13 d. 16.00 išvažiuoju į Vakarų Sajanus.
Rokas, Povke, Irmantas, Arvydas ir Artūras išvažiuoja vasario 15 d.
Kalnagubrėliai vadinasi Ergaki ir Metugul-Taiga, slidžių žygis. 
Iš Maskvos i Abakaną išvažiuojam kartu penktadienį, iš ten mikriuku apie 220 km iki kalnų. Apie Ergakus http://ergaki.krasu.ru/, bet apie žieminius čia nedaug info. Grįžtam kovo 11 d.

Robke



Komentarų (22)
1. 2007-02-12 15:12
 
8) vazuojam degintis ir pailsiauti (bent jau man taip buvo pranesta), imu pripuciama anchuka, raskladuske ir 16 litru alaus....  
 
nepamirsavokit musu!
 
povilas
2. 2007-02-12 15:12
 
sekmes visiems...nesushalkit berniukai ;)  
r :zzz
 
rimukas
3. 2007-02-12 15:52
 
Jo jo. Kad deginantis įdegis geriau gultu - sita nepamirskite pasiimti... :grin  
 
http://images.google.lt/images?q=tbn:lD-yZeMe7CMqRM:http://prikolov.ru/fotos/17735.jpg
 
D.S.
4. 2007-02-12 15:56
 
na tai sekmes jums. Povilai, nesulaizik slydziu prashau :grin
 
tania
5. 2007-02-12 16:23
 
Pailsek Povilai, pailsek... che che che :grin
 
Saulius
6. 2007-02-14 08:25
 
Sekmes...
 
Linas
7. 2007-02-20 00:37
 
SMS nuo keliauninkų: 
 
Pagaliau pasiekeme Abakana! Uz 1,5 h atsidarys MCS, tada registruojames ir siausiam i Egarki! Temperatura islipus 6 ryto -2 :) nuotaikos pakilios, nusiteike ryztingai! 
 
pagarbiai pb
 
D.S.
8. 2007-02-21 22:39
 
SMS iš Sajanų: 
 
Aho! Isiwaizduokit kalnuose rysi radom! :) kazkur baze uz desetko km..  
Sian iweikem pirma pereja, nekategorine bet wisgi! Oras apniukes, sniguriuoja, apie -20 bet sausa tai nesalta. Nuotaikos pakilios, wisi sweiki! Daugiau ziniu nesitikekit! 
 
Besimokantis ciuozti pb :)
 
D.S.
9. 2007-02-26 13:50
 
SMS iš Sajanų nuo Povilo: 
 
Ahoi, :) wel isejom i rysi! Sian paemem sunkiausia zygio pereja 2b Zviozdnyj 1,9 km. :) siaubingas wejas betgi! Gywi ir sweiki siaip! Miegam siltai! 
 
Linkejimai is Sajanu! :)
 
D.S.
10. 2007-03-10 20:44
 
SMS nuo Povilo: 
 
Gywi, jau Maskwoj traukiny.. :) ryt busiu! :)
 
D.S.
11. 2007-03-11 09:39
 
o slydes idomu nesulauzei :)
 
tania
12. 2007-03-12 08:20
 
Ceburila, au, ar jus grizot?
 
tania
13. 2007-03-13 08:47
 
:? nu gerbiamas dr. PB ???
 
Linas
14. 2007-03-13 09:03
 
Palaukite su klausimais - jis dar visko bijo (kompo, žmoniu, klausimų) ir VALGO VALGO VALGO....
 
D.S.
15. 2007-03-19 18:47
 
Kažkas jau ir skanuotas nuotraukas žadėjo, net ir pasakojima...  
:roll
 
D.S.
16. 2007-03-20 13:26
 
Nevarykit dievo i medi... robke zada komentarus rasyti ir marsruta sutvarkyti, fotkiu dar nesutvarkiau sory.. bet greit jau bus ;]]]]
 
PB
17. 2007-03-23 07:34
 
nerealu, super :p
 
tania
18. 2007-03-30 09:13
 
kada su tauta atsikaitysit? apie rezultatus
 
linas
19. 2007-04-12 13:58
 
atsiskaitinesim sestadieni ;]]] prasom dalyvauti raudonelej pas arvyda!
 
PB
20. 2007-04-12 21:21
 
butinai butinai :)))
 
tania
21. 2007-04-23 14:57
 
Vo prasom jums ir rezultatai - skaitykite ir dziugaukit!
 
PB
22. 2007-04-23 15:08
 
Povke kaip sakydamas - "Na, podavites...." :grin  
 
Beje, žemėlapis irgi jau yra...
 
D.S.

Parašykite komentarą
Jūsų vardas:
Komentaras:



Apsaugos nuo spamo kodas:* Code

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.4.3

Atnaujinta ( Penktadienis, 14 rugpjūčio 2009 )
 
< Atgal   Kitas >