Kopfbereich

Direkt zum Inhalt Direkt zur Navigation

Inhalt

2019 06 16 – 30. Kazachstanas, kalnų žygis Tian Šanio kalnuose, Užilės Alatau Spausdinti Siųsti el.paštu
Antradienis, 09 spalio 2018

2019 Birželio 16 – 30. Kazachstanas kalnų žygis Tian Šanio kalnuose, Užilės Alatau

Dalyvauja:
Birutė, Evelina, Eglė, Justinas, Alfredas (Simas), Linas

Is viešbučio miesto autobusu pakilome iki Medeo tai žiemos olimpinių žaidynių vieta. Toliau keliamės keltuvu, prie keltuvų paliekam užmetimą. Išeinam į kelią, civilzacijos su kiekvienu žingsniu mažėja. Aplankome memorialą žuvusiems lietuvos alpinistams. Karšta, nors ir oras gaivus.
Kylam aukščiau vėsta, lenkia kamazas. Pasiekiam 3 km virš jūros, užeina debesis, lirus, kruša, sniegas, staigiai velkamės striukes. Pietaujam pavėsinej, ji su stklu, atrodyru užuovėje, bet joje šalta.  Einame tolyn, oras gerėja, sutinkame besiledžiančias tris metginas, jos neįveikė perėjos dėl snieho gausos. Stojame nakvynės vieta pusėtina, aikštelės su nuolydžiais. Vėl lyja ir stipriai.



2019-06-19
Ryte su Evelina budėjau, tai tik primusus užkurti tereikėjo. Kėlėmės anksti, 7:00 jau išėjome. Pavareme geru keliu, sniego daugėja. Aišku įsibėgėję prašokome užsnigtą posūkį link Titovo 1a perėjos. Negi grįši, žemėlapyje atrodo, kad užlipę ant keteros persiversime per ją ir neprarandant aukščio būsime perėjoje. Tai ir užsiropščiame ant jos, deja, kitoje keteros pusėje skardis. Taigi du keliai, per uolėtą keterą arba grįžti. Pasitaręs su savimi, įvertines, kad visi ne pirmą kartą kalnuose, pasirenku keterą, kurią mes drebindami kinkas, padėdami vieni kitiems, pakeliui įveikdami visas viršūnes iveikiame. Mūsų perėja lieka žemai apačioje, leistis į perėją irgi reikia ketera, klimstame į sniegą iki klyno, giliau klynas neleidžia. Mes su Simu tik su sportbačiais mūsų batai užmetime ilsisi, nesitikėjome sniego, kurio čia šiemet kaip niekada daug. Kojų jau nejaučiu, šlapias iki pusės. O nusileidimas labai status, kiekvienas žingsnis reikikalauja daug jėgų, nes sniege kabi ant klyno. Be nuotykių nusileidžiane iki perėjos. Jėgų nebėra atslenka debesis, nusileidimas labai status, leidžiamės šalia akmenų, laikydamiesi jų, darau trasą kaip buldozeris iki pusės. Pakeliui padarau beveik salto su kuprine, krentu ore verčiuosi visom keruriom galūnėm į sniegą. Nusileidžiame iki nakvynės vietos 14 valandą, stojame, nes nuo nuovargio vos pajudame. Porą valandų snūstelim, tada vakarienė, meginu sušilti.
Sušylu užmiegu.
2019-06-20
Naktį miegu skaniai, nei per šalta, nei oer karšta, tiesa užtruko kol kojos atšyla.
Keliamės neskubėdami. Neilga diena, aišku sniego dar bus, net nesimato pabaigos, batai jau tik nestipriai šlapi, bet teks vėl juos murgdyt į pažliugusį sniega. Išeinam, po 8 per pusantros valandos įveikiame sniego zoną, batai vėl šlapi, bet tikiuosi beinant pradžius, nes sniegas baigėsi!!! Liko tik gabalais.
Nebėr sniego, tai varom pasišokinėdami, pakeliui sutinkame jau išėjusių pasivaikščioti žmonių. Baigiasi laukinių svogūnų pievos, tai pietūs be jų.
Pasėdime ant uolos, tai pasirodo Erelio lizdas vadinasi. Toliau atsišakoja keliukas, juo pasukame prieiname krioklį, pietaujame, ateina pora merginu, pasifotkint, sutinkane vaikus einančius į žygį. Žalia gražu. Praeiname nakvynės vietą, ten kažkaip šalia tako, ir jau šiukšlių yra. Nusprendžiame nakvoti viešbutyje, tipo pasilepinti, tai dar 5 km viršaus, išėjus į plentą, pakankamai stataus pakilimo, dabar jau karšta, kitas kraštutinumas, svajojame ledų. Pakeliui pavejame keleta grupelių žmonių, visi noriai bendrauja. Taip ir pasiekiame Čimbulak vietovę. Čia gauname neblogus kambarius po 16000 Kazakstano pinigų už dvivietį kambarį. Kambariai labai tvarkingi, vakare sauna, vyrams ir moterims skirtingu laiku. Ryt išsidalinam užmetimą ir tolyn į kalnus. Neramina Turistų perėja, kaip mes ją įveiksim kai tiek daug sniego.
Is viešbučio miesto autobusu pakilome iki Medeo tai žiemos olimpinių žaidynių vieta. Toliau keliamės keltuvu, prie keltuvų paliekam užmetimą. Išeinam į kelią, civilzacijos su kiekvienu žingsniu mažėja. Aplankome memorialą žuvusiems lietuvos alpinistams. Karšta, nors ir oras gaivus.
Kylam aukščiau vėsta, lenkia kamazas. Pasiekiam 3 km virš jūros, užeina debesis, lirus, kruša, sniegas, staigiai velkamės striukes. Pietaujam pavėsinej, ji su stklu, atrodyru užuovėje, bet joje šalta.  Einame tolyn, oras gerėja, sutinkame besiledžiančias tris metginas, jos neįveikė perėjos dėl snieho gausos. Stojame nakvynės vieta pusėtina, aikštelės su nuolydžiais. Vėl lyja ir stipriai.
2019-06-21 Čimbulak ski resot superinis, vaizdai geresni kaip Alpese, servisas, maistas tikrai neprastesnis, o kainos simbolinės. Taigi perrūšiuojame daiktus, sudedame vieną maišą kurio nebeimsim paliksim. Pavalgom ir laukiam kada įjungs keltuvą. Keltuvu pasikeliame iki perėjos, Viršutinis Talgaras, tada einame link kitos perėjos per keterą, leidžiamės stačiu taku į Saulėtajį slėnį, kaip tik gauname lietaus. Medžiai milžiniški stovi, kaip žvakės, palyja, nustoja, nusileidžiam, prie upės pietūs, saulė, šilta. Pavalgę kylam aukštupiu aukštyn. Miškas stori, aukšti medžiai, kaip pasaka, pas mus jau tokiu neliko. Prasideda vėl lietus, po tokias medžiais sausa, tai ir pralaukiam liūtį. Nustojus lyti traukiame toliau, stojame pasakiško grožio pievoje. Žolė šlapia, tai ir batai šlapi. Justas sako, bet kur fotoaparato mygtuką paspaudus, gaunasi atvirutė. Einu apsižvalgyti tolyn, randu porą lentelių senai žuvusiems keliautojams, ant vienos parašyta, kad žuvo gelbėdamas nuo stichinės nelaimės. Ten pat įdomus akmuo beveik Puntuko dydžio gamtos užkeltas ant mažiuko akmens, kažkodėl net nesvyruoja.
2019-06-22 Kad ir kaip neskubėjom išeinam truputi po 7. Atstumą įveikiame lengvai, jau viena diena lenkiame kelionės planą. Kompanija superine, stipri ir labai teigiama, vienas minusas: mažai valgo. Ant kulnu iš slėnio lipa lietus, Birutė vis persirenginėja, nes tai lyja, tai saulė. Praeiname grandiozinį erozijos darinį, matyt nuslinko kalno šlaitas, su vandeniu selė vadinasi, išarė slėnį nuo vieno krašto iki kito krašto, plotis tai koks 300-400 metrų ir keletą kilometrų ilgio, matosi kad tai įvyko ne taip seniai, nes žolė net želti nepradėjo ir medžiai dar nenudžiuvę. Baigiasi miškas, šaltiniuotose vietose teletabių pievos. Pasiveja lietus, prieiname nakvynės vietą, staigiai statome palapinės tentą, lendame visi po juo, pietaujame. Kai lietus padaro pertrauką statome palapines. Vos spėjame sulysti vėl pila. Po poros valandų Evelina pradeda barškint puodais, tipo virs vakarienę, mes ją varome gult, ir laukt lietaus pabaigos, jis kaip tik po pusantros valandos ir baigiasi. Tada ir verdame.
2019-06-23 Miegojome ilgai ir gerai, lietus neleido išlįsti iš palapinių iki pat 8. Paskui jau pradėjo kepinti saulė. Išėjome be kuprinių, iki Dimitrevo ledyno. Radialinis užtruko, pakilome nuo 2945 iki 3543, beveik visas kelias morena, akmenys gyvi, juda. Iki kuprinių grįžome jau beveik šeštą, nusiplukę, dar čia lietus su kruša prasidėjo, užlipome kokį 100 vertikalių metrų ir pasistatome palapines.
2019-06-24 Kialemės anksti išėjome po 7 šiandien Turistų perėja 4000 aukštis. Daug abejonių ar įveiksime ją esant kalnuose daug sniego. Per valandą pasiekiame sniegą, jis gabalais, vingiuojame stengiamės jo išvengti. Kai nėr kitos išeities reikia kirsti sniegą, tai klimpsti iki pusės, trypi pėdas. Tian Šanio kalnai nenustoja stebinti savo grožiu. Jie aukšti, statūs, viršūnės dantytos, snieguotos. Taigi keliaujame per Tian Šanio kalnus. Prasidėjus sniegui prasideda vargai, batai sušlampa, nepadeda jokie goreteksai. Šlapiame sniege labai sunku minti pėdas smengi iki pat dugno, sniegas persikristalizaves nelabai lipnus. Kad neprasmegti minu pėdą 4-5 kartus, vis papildomai privarydamas sniego, ir taip kas kažkiek žingsnių prasmengu. Priartėjus prie perėjos minimo imasi Justas. Jis lengvesnis, tai ne taip smenga, iš paskos dar truputi smengu, patobulinu pėdas. Taip palikę begalę jėgų užlipame į Turistų perėją 1a sudėtingumo. Atsipūtę pietaujame. Reikia pripažinti diena be lietaus saulė dangumi ritinėjasi, pasisekė. Nuo perėjos atsiveria ir centrinis Tian Šanis grožimės fotografuojamės keliame Lietuvos vėliavą. Toliai žemyn iki pirmos tinkamos nakvynei vietos, pradžioje šlaitas be sniego, bet ne užilgo vėl kančia, dar gi turi eiti, taip, kad nenuleisti lavinos, tai ieškai saugių kelių. Nusiplūkiam iki negaliu kol pasiekiame nakvynę.
2019-06-25 Antra diena be lietaus, kėlėmės tik sulaukę saulės. Simas budėjo, kol neišspyriau iš palatkės šito nusipelniusio kalniečio gulėjome neėdę. Simas nepasididžiavo ir su Birute išvirė skanią košę. Leidžiamės žemyn, prasidėjus medžiams sutinkame turistą, pasisveikino angliškai, paskui sutinkame porą vaikų grupių, jie žada varyti į Turistų perėją... bandau patart atkalbėt, na vadovas patyręs gal bus viskas gerai. Prieiname, tą sovietinį stebuklą, Didžioji Almatos vandens saugykla, įspūdžio nepalieka, gal dėl to, kad mažai vandens, jo tik ant dugno. Einame palei užtvanką, pasitinka sargybinis. Justas ėjo priekyje tai spėjo pasikalbėti: sargybinis nebejaunas vyrukas sako iš kur jūs, Justas atsako - iš Lietuvos, sargybinis sako - aaa žinau Jurmala, Justas - ne, sargybinis pagalvoja, žinau vieną žodį lietuviškai "bib*s" . Priėjus man sako pro čia praeiti negalima, ten bus ženklas, sakau kuprinė sunki, tai ėjau nuleidęs galvą ir nemačiau, sako čia visur kameros, bet varykit greičiau. Išlendam į asfaltą, lipam į kalną, Pilna vestuvininkų fotografuojasi, prie Almatos vandens saugyklos. O mes pylinam į viršų, sutinkam kanadiečius turistų porelę su kuprinėm ir vaikais, sako mūsų prie posto nepraleido. Kariškiai nesupranta angliškai. Prieinam mes, paaiškinam kur einame, mus užregistruoja, duoda patarimų, liepia neiti kairėn, nes tenai Kirgizija, ir palinki gero kelio, paklausiu kodėl nepraleido kanadiečių, tai sako mes supratom, kad jie nori nakvoti čia, vis sakė kamp, kamp, ir rodė pirštu, tai nesusikalbėjo. Kelias asfaltas gražus atmuša padus, o gerti niekas neduoda. Taigi užkniso, net labai, Justas visai isdžiūvo, iš pro šalį važiuojančios mašinos susišaudo vandens butelį abrikosų skonio, visi gurkštelim. Pravažiuojančios mašinos pilnos, tai ir pavešti negali. Užlipome 6 km asfaltu, pritryniau užkulnį, nusifotkinau su vietiniais. Toliau šlagbaumas, kosminė stotis. Ant perėjos. Aukštis 3300 kažkur. Praeinam, viskas apgriuvę, pasenę, bet veikia. Praeinam kelias baigiasi, nusileidžiam kažkiek iki pirmos vietos tinkamos nakvynei, stojame. Į upelį prikritę bačkų, padangų, viskas iš tos stoties. Čia yra ryšys tai visi rašinėja į namus.




Komentarų (6)
1. 2019-06-17 19:35
 
Almatoje, švarus miestas. Dalinai užstrigęs laike, žmonės nuoširdūs, visame kame stengiasi padėti. Įspūdžiai teigiami. Buvome apžiūrėti maršruto pradžios. Ji pasiekiama miesto autobusu, dar palipus truputį, na gal ne visai truputį. Ryt jau kuprinės spaus pečius
 
Linas
2. 2019-06-20 08:31
 
Naujienos iš Lino grupės: Pilna sniego, smunkam iki kas aukščiau kelių. Praėjom 1a perėją, stati. Dabar leidžiamės, grįžtam prie zabroskės, ryt ją pasiimam ir toliau. Tian Šanis gražus, rimtas žygis gaunasi.
 
Tania
3. 2019-06-21 06:40
 
Išeinam į antrą etapą. Sniego per daug, kaip įveiksim Turistų perėją nežinia, jei ką grįšime.
 
Linas
4. 2019-06-21 08:05
 
Grožis neišpasakytas, va čia tai kalnai. Tian Šanis tai nuostabu!!!!
 
Linas
5. 2019-06-25 20:45
 
Lino aprašymo tęsinys jau yra
 
tania
6. 2019-07-04 12:18
 
Ei, o kur nuotraukos, kur tas grožis neišpasakytas? :)
 
Ina

Parašykite komentarą
Jūsų vardas:
Komentaras:



Apsaugos nuo spamo kodas:* Code

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.4.3

Atnaujinta ( Antradienis, 25 birželio 2019 )
 
< Atgal   Kitas >