Kopfbereich

Direkt zum Inhalt Direkt zur Navigation

Inhalt

2018 09 08 - 23 Indijos Himalajai, Bara Banghal žygis Spausdinti Siųsti el.paštu
Antradienis, 23 rugpjūčio 2016

2018 rudenį kelionė mažai vaikštomais turistų takais, Himalajuose, Šiaurės Indijoje.

Bara Bangal kaimas su slėniu jis tarsi paslaptingoji sala kurios niekas neranda. Jis apsuptas tankiausiai pasaulyje gyvenamų teritorijų, pietuose Indija su 1,3 milijardo gyventojų, šiaurėje Kinija su beveik 1.4 milijardo gyventojų. Taip jau geografiškai gaunasi, kad šis nuostabus slėnis apsuptas aukštų viršukalnių prieinamas tik per keletą perėjų. Kad į slėnį patekti reikia pora trejetą dienų: prisitraukti prie perėjos, ją pereiti ir nusileisti nuo jos, toliau laukia piemenų takas kalnais iki kaimo, kuris ilgi užtruks, žiūrint kokia perėja eisi. Per perėjas eina arkliai, bet tai nereiškia, kad jos paprastos, paprasčiausiai kitaip ir arkliai nepateks į slėnį.
Gyventojai, tai piemenys, kurie gano avis, ir jų šeimos nariai kurie kaime darbuojasi. Žmonės gyvena čia taip pat kaip ir prieš tūkstantį metų. Augina pupeles, kukurūzus, auga kanapės. Augina ir javus. Kuliama paprasčiausiu lanksčiu pagaliu, net ne spragilu. Pjaunamas derlius pjautuvu. Jokiu mechanizmų nepastebėjau. Akmeninių pirkių sienos sutvirtintos medžiu, o stogai mediniai, kanalizacija tai atviras griovys tekantis per kaimą, tiesa dabar betoninis, o vanduo atvestas plastikiniu vamzdžiu iš upės.
Transporto priemonė, tai mulai, bet jais nejojama, naudojami tik krovinių gabenimui, žmonės vaikšto pėsčiomis. Prekės iš civilizacijos pasiekia per tas pačias kalnų perėjas. Per jas galima praeiti tik vasarą. Yra malūnsparnio aikštelė, mokykla, išvedžioti elektros laidai, bet tuo metu, kai mes buvime kaime elektros nebuvo, nebuvo ir jokio GSM ryšio.
Esu skaitęs Antano Poškos knygas, apie jo kalbų ir antropologinius tyrinėjimus atokiose Himalajų kaimeliuose, atkreipiau dėmesį į tautinius audeklų ir raižinių raštus ir šiame slėnyje, kai kurie raštai ir raižiniai tikrai primena Lietuviškus.

Dalyviai: Linas, Marina, Naglis, Gintautas, Vida, Jonas, Stanislovas, Olga

Barabangal 01

Delis, naktis, šiukšlynas, smarvė, viešbutis susitinkam su Staska. Dieną Delyje praleidžiam važinėdami tuktukais, aplankom nauja gražių pastatų kompleksą. Gaunam bilietus i miegamą autobusą, vakare išvažiuojame į Manalį. Delio visiems jau per akis. Autobusas stringa kamščiuose, pakeliui stojam, valgom. Kompanija puiki. Turime Staska, labai energingą, teisingą žmogų, man nieko net galviti nereikia jau viskas padaryta suorganizuota, atrodo dar tik pagalvoju, kad reikia to ar ano, jis jau turi gatava. Manalį pasiekiame labai susivėlinę, dėl ištisai daromo kelio remonto. Pasitinka mus ne Tašikas, Tenjinas, pasirodo jis ir bus gidas, vietoje Tašiko. Tarp kitko labai teisingas žmogus. Viską ko trūksta mums nuperka, benzino dujų, maišų, net arbatžolių. Manalyje visi dar nusipirko trūkstamų šmutkių, nors pagal kuprinės svorius jų netrūksta. Čia švariau, gražiau mažiau žmonių, daug turistų, ir aišku gerokai brangiau nei Delyje. Ryte gavę skanius pusryčius esame išvežami iki miesto pabaigos, kur baigiasi namai, ten mūsų laukia keturi mulai ir vienas arklys plius arklininkas. Krauname daiktus ir į kelią. Pradedame 2108 aukštyje. Takas staigiai kyla į viršų, lynoja, mulai stengiasi pasprukti, nori namo. Vienam beveik pavyksta, bet užsirauna ant Naglio, kuris imasi priemonių, nors mulas ir šiepia dantis, Naglis nepasiduoda, laksto rėkauja, skubu į pagalba, bet čia atbėgęs arklininkas visus reikalus sutvarko. Takas toks slidus pažliugęs, varginantis, saulė vis išlįsdama paerzina, suteikia viltį, bet deja ne tau Martynai mėlynas dangus. Takas veda palei metalinį vamzdį, einame gražiu mišku, medžiai labai aukšti stori. Vamzdžio pabaigoje kur surenkamas vanduo ir stojame nakvynės, gal nuėjome ir mažokai, bet lietus plius pirma diena visi patenkinti. Valgome pietus ir tuo pačiu vakarienę . Tai lyja, tai nelyja... Temsta apie 19 tai pastoviniuojam balose ir lendam miegoti. Aukštis 3037.

Barabangal 02

Naktį stumdžiausi su Marina, ji su Nagliu bandė mane išstumti iš palatkės. Beveik visą naktį lijo. Visi pasikėlė plius minus šeštą, o budintieji 6:20, budėjo Naglis su Marina. Tendzinas visus šortininkus nurengė apmovė kelnėmis, tipo nuodingų augalų daug, bet mes įtariam, kad usnis jis laiko tais nuodingais augalais. Šiandien dieną nelijo, pliurzos gerokai mažiau. Ir Olga šiandien varė daug greičiau. Gaila kad vaizdus užstoja debesys. Įveikėme perėja, GPS parodė 3975 aukštį truputį nusileidę stojome. Daktarai visiem matuoja spaudimą, kaip sakoma tikrina, ir konstatuoja, kad spaudimai visų geri, pulsai geri galim varyt. Susigyvenom puikiai. Šiandien budim mes su Stasiu, bet mums pasisekė, Marina tūpčioja apie puodus, aš tik primusus užkūriau.

Barabangal 03

Vakar kažkodėl palatkės chebra pastatė ant šlaito, kol aš su Olga atkrypavau viskas jau stovėjo. Aukštis (3949) Kadangi budėjau su Jonu tai ir nesukontroliavau. Naktį, miegojau laikydamasis už kažko, kiekvienu sujudėjimu lipau į viršų. Naglis su Marina išvis miegojo kojose. Naglis sako, kad negalėjęs užmigti dėl nelygumų, nelygumai nelygumais, bet aš iš patirties konstatuoju faktą, kad tai veikė aukštis. Kiti irgi miegojo įvairiai, aš ir pats negaliu pasigirti, kad visą naktį praknarkiau, varčiausi, vis lipau viršun, nebuvo kada sapnuoti. Ryte su Jonu išvirėm labai skanią košę, privarėm sauso pieno, sviesto irgi nepagailėjom, tai visi valgė apsilaižydami. Ryte debesys prasisklaidė, šiek tiek saulės net gavom ir svarbiausia visą dieną nelyja. Kalnai žali, kai einam per mišką tai stebina medžių dydis, neįprastas mūsų akiai, pasibaigus miškų gojeliams belieka tik pievos. Sutinkam avių bandą, pastebim, kad visos šlubos, klausiam Tendzino, kame reikalas, sako laukiniai šunys, panteros apkandžioja. Kylam gražia ketera, iki base camp, ryt į perėją. Stojam nakvynės (4008) truputį po pietų. Pietaujam, po pusvalandžio verdam vakarienę. Penktą jau nebeturim ką, veikti, pradeda lašnoti, tai visi skirstosi miegoti, aš einu vandens procedūrų, užlipęs 100 vertikalių metrų, randu kriokliuką, kaip tik man. Grįžtant nustoja lyti, bet debesis tik sutirštėja, vos išsilaikau neįsijungęs GPS, atrodo jau turėtu, būt palapinės, o jų vis nėra. Pirma pasitinka maisto kvapas, o tik paskui prieš nosį išnyra palapinės. Gulėdami palapinėje pliurpiame dar porą valandų, pradeda vėl lyti ir net žaibuoja. Puodai su benzinu prie galvos neramina, bet nusprendžiame, kad žaibas pirma kirs į piemens palatkę, nes jo kuolas metalinis, taip besvarstydami ir skaičiuodami sekundes tarp žaibo ir griaustinio leidžiame laiką. Vėl naktį visi sunkiai miega.
Barabangal 04 Šiandien perėja. Aukštis pagal aprašymą 4750, o pagal GPS 4875 . Naglis su Marina šauna pirmieji, nuvaro neatsigręždami, kelias aiškus. Mes po truputį iš paskos, einam stojam, laukiam Olgos kurią nenuilstamai kuruoja Staska. Jie prisiveja, mes kylam. Jau netoli viršaus, Olga lipa labai lėtai, Tenzinas vis palaukia mūsų parodyti kelią, o debesys užstoja viską. Taip po truputi ir užkopiam, užlipus pasirodo dar neperėja tenka dar pereiti šonais, užlipti nulipti ledyno gabaliuką, tada dar truputį į viršų ir tada jau perėja. Nuo perėjos ledynu leidžiamės žemyn, ten mūsų laukia beveik visi, trūksta tik Naglio su Marina. Suvalgę pietus skubame žemyn, takas aiškus, bet per akmenyną tai yra ledyno likučius. Taigi nieko lengvo. Su Olga nakvynės vietą pasiekiame jau tik sutemus. Staska su Olga prožektorius turi, bet baterijų nepasiėmė, tai vienas ciklopas ant trijų, atiduodu jį Olgai, einu gerokai priekyje kad neakintu ir galėčiau įžiūrėti taką. Mus pasitinka Tenzinas su termosu tirštos sriubos, Naglis su dviem prožektoriais, laukia ir Gintautas. Taip parsirandam iki palapinių. Ačiū Nagliui su Marina kad pastatė palapines visiems, užvirė valgyti. Naktį visi miegojo labai gerai. Aukštis 4050.

Barabangal 05

Pagaliau ryte buvo sausa, kondensato palapinėse beveik nesusidarė. Nuotaika gera, šiandien lengva diena. Visą laiką žemyn taku, jei jį taip galima pavadinti, nes tai tik patogesnis praėjimas tarp akmenų, dažniausiai stačiame kalno šlaite su didele galimybe iš didelio aukščio nusiversti į upę. Truputį nusileidę prieiname piemenų akmenines lūšnas. Gintautas su Jonu iš jų išsitraukia du piemenis, prašo kartu nusipaveiksluoti, jiems sutikus prasideda pusvalandžio fotosesija, taip ir anaip tai su pypke tai be jos, su apsiaustu ar be jo ir panašiai. Nuo čia jau daug piemenų ir avių, šlaitai apaugę žole. Prieiname upės intaką, jis platokas, tenka mautis batus ir bristi, akmenys slidūs, srovė stipri. Olga bebrisdama nusibrozdina kojos mažąjį pirštą ir susimuša kelį, pirštas stipriai kraujuoja, tenka bintuoti, kadangi ji daktarė tai atlieka pati labai profesionaliai. Dar truputi traverso jau riebesniais takais pasiekiame nakvynės vietą. Palapinės jau stovi, Marina su Nagliu išvirus arbatos. Dar anksti, tai remontuojamės, kas lazdas, kas sveikatą. Išeinu pasivaikščioti, truputi pakylu, nieko įspūdingo, grįžtu. Visi sumigę, tik Stasys su Vida verda kavą, aš susiruošiau į krioklį maudytis, pasigyriau Nagliui, jis nori kartu, prašo palaukti Marinos, kol pabus, na laukiam, dar kavos paskui, ir išeinam tryse jau vakare. Iki krioklio užkopiame beveik temstant. Krioklys labai gražus, išsimaudau. Naglis pasiūlo palipėti dar aukščiau, taip ir padarom, ir tikrai nesigailime, tik kad temsta, staigiai varome žemyn, vos spėjame su paskutine šviesa.

Barangal 06

Rytas gražus, bet kaip kiekvieną rytą palapinė apšarmojusi, vizgi aukštis 3550. Vida ryte pasikėlusi budi, nežinau už katrą ar už Gintautą ar už mane, Jonas jai padeda, budėjimai susimašė, ir verdam bilekaip. Kol išeinam ir saulė išlenda iš už kalno, iškarto šilta gera, iširengiu, einu tik su marškinėliais. Pagaliau oras nuostabus, saulė be debesų, lengvas vėsus vėjelis. Ir taip visą dieną, takas veda palei upelį kalno šlaitu. Tai kylame tai leidžiamės. Kalnai žali grąžūs, kelias nesudėtingas, vėliau pradedamevstačiai kilti į šlaitą, pakilus apreiname vienąraguvą ir vėl dantim į šlaitą pakylame dar koki šimtą vertikslių metrų, tada gražus traversas ir pasiekiame nakvynės vietą. Palapinės stovi Naglis savoje drunyja. Verdam arbatą, ruošiamės į radialinį, bet visi aptingsta sulenda i palapines, tame tarpe ir aš. Taip pratingom iki vakarienės.

Barabangal 07

Ryte šalta viskas ašerkšnyję. Verdam pusryčius, šį karta aš bandau, bet gi manęs prie puodų geriau neleisti, košė gaunas gumulais ir be jokios meilės, bandau taisyri padėtį maišydamas, bet visi valgo vistiek apsilaižydmi, gelbsti tik daug sviesto ir cukrus. Išeinam sušalę, bet saulė ant šlaito sušildo kaulelius, lenkiu visus pasiveju Naglį su Marina einu kartu su jais. Praeinam aviu ožkų bandas, piemenys sveikinas, prasideda miško gojeliai, apačioje šniokščia pasakiškai nuostabi upė. Einam upės dešiniu krantu, kertam kalnų upokšnius, viename išsimaudau, vėl paveju Mariną su Nagliu, jie ruošiasi pietauti. Pietauju su jais, pargįžtu truputi ant kalno viršaus vusų sulaukti. Praeina nešuliniai mulai, tipo vietine parduoruvė. Tada mūsų nešulinisi mulai, pasiveja lygiagrečiai einanti grupė, palaukiu dar, na išvis pora valandų, pamatau ant kalno šlaito Tenzina, Vidą, dar po pusvalandžio Olga, ir po kiek laiko išlenda visi kiti. Pietaujam, ir tolyn. Jau einu vis palaukdamas, Tenzinas gavo progą nulėkt į priekį. Pradėjus leistis, medžiai didėja, jie jau milžiniški, stori ir labai aukšti, daug apdegusių, nudžiūvusių. Už kielvieno posūkio jau laukiam kaimo, o jo vis nėr. Prasideda daržai, auga kukurūzai, pupelės, kanapės. Staiga išnyra kaimas, kaip ant delno matosi viršutinis ir apatinis Barabangalas. Mūsų palapinės stovi mokyklos kieme, čia pat ir malūnsparnio aikštelė. Parduotuvėtai sandėliukas, kartoninė dėžė su prekėm. Pasirinkimas: sausainiai, praimtas makaronų pakelis, kitokie sausainiai ir viskas. Šiandien kaime każkokia šventė, daug vyrų vaikšto girti, vietiniai noriai fotografuojasi. Kaimas tvarkingas, po kiemus išvedžiotas vanduo, išbetonuotas kanalizacijos griovys. Stogai iš lentų, sienos akmeninės su medžio intarpais. Stasikas suderina obuolių. Bandom gauti aviną, Tenzinas pažada nupirkti ir kitą dieną paruošti. Matina verda vakarienę. Žadėto GSM ryšio nėrs nes išjungta elektra, tai antenos neveikia. Gaila žinios nepasieks Lietuvos dar keletą dienų, nebent ryt ryte ijungs. Aukštis 2550

Barabangal 08

Miegojom šiltai, palikom kaimą kuriame mūsų supratimu nėra jokios civilizacijos. Šventė susijusi su avinų išlydėjimu iš kaimo, išeina visos nėščipsavys ir ėriukai, avinų neperdaugiausia. Kadangi artimiausias kelias žemyn sutampa su mūsu keliu, kylame avių ėriukų ir ožkų jūroje. Kad nusileisti iš kaino reikia dvi dienas kilti per perėją. Kito kelio nėra, nebent kuriuo atėjome, bet tai savaitė, o čia tik keturios dienos. Avys pakeliui gimdo, ėriukui gimus jis iškarto traukia kartu su mama viršun. Kurie ėriukai nespėja tuos piemenys renka ir kiša į maišus pririštus prie arklių, arba neša patys. Naglis, Marina ir aš prasibrauname į priekį, einame visos šios armijos priekyje. Sustojus pietauti aš lieku laukti visų, o svarviausia Olgos. Praguliu tris valandas, pralenkia visos avys, lygiagreti grupė, praeina Vida. Pagaliau pasirodo Tenzinas už jo Jonas.. Tenzinas kažką aiškina apie malunsparnį, kad jo čia gauti neįmanoma, kad reika eiti ir panašiai. Ateina Stasys situacija paaiškėja, jis sako, kad toliau su mama (Olga) neis, nes čia pavojinga, statu, upės sraunios, tiltas, tik pagalys permestas per krioklį, be to matė dvi gyvates, o pagalbos nesulauksi, nes nėra jokio ryšio. Tegu Tenzinas ar aš grįžta į kaimą gal kas ten turi palydocinį telefoną ir kviečia malūnsparnį, jam mana labai svarvu. Mėginu raminti, kad malynsparnis čia taip paprastai neskris, reikia eiti, jei reiks eisim ilgiau nakvosime ant perėjos. Šiaip ne taip išsijudinome ir keliaujame toliau. Pasiūlau Stasiui varyt į prieki o aš liksiu su Olga po truputi pareisum, nes jam tikrai nelengva vilktis gale atsiliekant nuo visų pora trehatą valandų kasdien, nesvarbu, kad mama. Taip ir padarom, nors jis labai nenutolsta, vis pasitikrina palaukia ar viskas tvarkoje. Stovyklą pasiekiam temstant.

Barabangal 09

Vėl į perėją, ožkos ir avys niekur nedingo, nakvojo šalia ant akmenų, vėl su visa armija keliaujam kartu. Vakar dienos taktika pasiteisino, tai ir varom aš su Olga labai lėtau, visi kiti greičiau. Stasys su Jonu vis palaukdami mūsų tikrina kaip sekasi. Mus lenkia net tik ką pakeliui gimę ėriukai, bet mes judame į priekį. Pakeliui rinkdami visokius popieriukus, taip rodydami pavyzdį piemenims. Perėjos prieigos labai gražios, kalnai ežerai, ledynas, ledokritis. Pati perėja trijų pakilimų, pirmi du akmenynas, paskutinis ledynas su akmens nuobiryno kepure viršuje. Perėjos aukštis 4734. Viršų pasiekti padeda Tenzinas. Užlipame kartu su Jonu, Stasiu, Olga, manim (Linu) ir Tenzinu. Perėja graži, traukiam vėliavą, paveiksluojamės ir žemyn. Leidžiamės nuobirynu čiuožia visas šlaitas. Olgai dar viena neišdildoma patirtis. Leidžiamės, apačioje matosi palapinės, vos įžiūrimi taškeliai. Olga apsidžiaugia, bet ir tempas sulėtėja, vėl per perėja verčiasi piemenys su bandomis, vėl vejasi lenkia, ta dar labiau lėtina, temsta o dar tik pusė nusileidimo, einam sutemos, sutemsta, traukiu savo žibintą duodu Olgai, kadangi kaip anksčiau minėjau ji su Staiku užmiršo nusipirkti batareikų. Patekėjęs Mėnulis rodo kelią. Gerai kad nedebesuota, nes ir debesys liko anapus perėjos. Varome po kiek laiko matome kylant du žibintus, tai mus pasitinka Tenzinas su Nagliu. Iki stovyklos leidžiamės dar valandą, aš kaip be žibinto nusileidžiu pirmas, o Tenzinas su Nagliu parveda už rankos Olga. Olga visiems dėkoja, visi esame laimingi atsidūrę arčiau įprastos civilizacijos. Tenzinas su arklininku jau mums paruošę vakarienę ryžiai su aštriu pupelių padažu. Ir miegot.

Barabangal 10

Rytas nei vieno debesėlio, Saulė kaip visada, kažkur tenai ant kalno šlaito. Bet šilta nes aukštis tik 3550. Keliamės vėl dribsniai, turbūt avižiniai, jau ir sviestas su pienu nepadeda, bet suvalgom viska, atėję piemenų šunys tegauna išgramdyti puodą, na dar iš Marinos su Vida išprašo po šaukštelį. Išeiname tikėdamiesi dasigauti iki kaimo, ten gauti taksi. Takas labai gražus, virš upės, dažnai tenka kirsti upę ir kopti į šlaitus, jau sutinkame indų turistų, ir šiaip piemenų. Prieiname ledo lauką, upė per jį prasigriaužusi vagą, keista kad jis neištirpęs, nes čia jau miško zonos riba ir sąlyginiai karšta. Pakeliui keletas krioklių. Kelias išgrįstas akmenimis. Staiga prieiname vietą, kur kalno nuošliauža nunešus kelią, čia labai sudėtingas praėjimas, laukia arkliai, už juos turėsim nešti, pilna avių, kitų keliauninkų, laukiame eilės. Praėjus valandai vis nieko nevyksta, dar praeina valanda. Iš viršaus ateina piemenys, savininkai švarūs, su nacionalinėmis kepurėmis, samdiniai apskurę, apsirengę bile kaip. Pasėdi dar pusvalanduką, ir tada pradedame eiti mes su kroviniu už mūsų arkliai be krovinio. Tenzinas veda už rankos Olgą. Per šį atrakcioną paaiškėja, kad kelias į kaimą iš kurio jau turime išvažiuoti nuslinkęs ar akmenų griūtis nušlavus jį, todėl keičiamas planas, stojame pirmame kaime, ryt per perėją versimės į kitą kaimą, kur viskas tvarkoje. Čia yra gal penkios trobos, viena iß jų parduotuvė, restoranas. Asortimente cigaretės ryžiai. Galima gauti arbatos,puse aštuonių, gausime vakarienės. Pirkia dūminė, dega laužas, ant jo verda valgyti, dūmai išeina per kiaurą stogą ir duris. Palubėje kabo rūkomas avis, teisingiau kažkokia lyg žarna, šonkauliai galva. Palei sienas kabo maišai su ryžiais ir kažkuo kitu. Grindys plūkta asla, sėdimos vietos užtiestos vailoku. Pradžioje padalinamas saldumynas, kažkokia karšta tešla, šeimininkas iš puodo ima ranka suvolioja rutuliuką ir duoda į saują. Gauname ryžių su aštriu pupelių padažu ir dar virtų kalafiorų. Skanu aštru, pilstomas vietinis samogonas, renkasi piemenys, jie jau netelpa viduje, geria samogoną lauke. Išgėrusiems daugiau neduoda, nebent išsinešimui. Ateina kažkoks piemuo, pagal apsirengimą ir laikysena suprantu, kad kažkoks viršininkas. Atsisėda prie mūsų gauna tų pačių ryžių su padažu, jis viska valgo ranka ima ryžius pasuka lėkštėje ir į burną. Gauname dar arbatos masala, Vida prašo juodos be cukraus, šeimininkei gidas ilgai aiškina, o ta vis krato galvą, bet pagaliau užpliko juodos arbatos be nieko. Dar pasėdime, akis dūmai graužia ašaros bėga. Traukiame miegot.

Barabangal 11

Šiandien skubame, kvepia civilizacija, nors vakar sužinojome kad kelias užverstas ir transportas privažiuoti negali, varom į kitą kaimą, keliamės prieš aušrą, išeinam tik prašvitus, kalno šlaitu palei upę prieinam kaimą, kur turėjo pasitikti automobilis, leidžiamės prie upės per tiltą pereiname į kitą krantą, čia jau atsiranda civilizacijos požymių, laukai, žmonės, kažkur einantys savais reikalais. Pasitinka mus Tašikas, dar kilometras ir mes jau prie mikroautobuso Force. Toliau važiuojame į Biling miestelį ten viešbutis atsiprausti, iš jo sėdame į reisinį autobusą kuris per naktį nuveš į Delį.

Barabangal 12

Visą naktį važiuojame autobusu, Tašikas kartu. Užpakaliai mediniai, Atvažiuojame į Delį anksti ryte, ten mus jau pasitinka taksistas, skubiai atsisveikinam su Tašiku ir vėl važiuojame, norime aplankyti Agroje Tadžmahalą. Važiuojame dar virš 200 km. Užpakaliai jau plokšti. Indijos civilizacijos jau mums gana, Tadžmahalas gražus pasaulio stebuklas, Jonui kyla klausimas kodėl reikėjo statyti tokį kapą žmonai, o ne tiesti kelius, ar kitaip gerinti šalies gerovę.
Indijos smarvė, šiukšlynas užkniso visus, net i Raudonąjį fortą visi atsisako važiuot. Taksioras tradiciškai mus veža į parduotuves, suvenyrų, kur gali gaut atkatą. Iš Agros tiesiai varome į Oro uostą, pakliūname Delyje į kamščius, Oro uostą pasiekiame jau naktį, įėję jau džiaugiamės, kad kvepia namais, Vida sako, kai grįšiu namo tai būsiu patekus į rojų.

 

Linas

Keliausime senu piemenų taku, Kangra ir Kullu slėniais, Bara Bhangal ketera.  Lipsime per Kalihani (4750 m) ir Thamsar (4775 m) perėjas. Maršrutas nutolęs nuo gyvenviečių, kraštovaizdis nepaliestas civilizacijos. Prasidėjęs Manali kelias vingiuoja per mišką ir kyla per alpines pievas, į perėjas iki gražiausio vakarų Himalajuose Kangra slėnio. Pakeliui aplankysime autentišką Gaddhi gyvenvietę, kurios gyventojai dar ir šiais laikais gyvena senoviškai. Žygis baigiasi Dharamsala mieste, ištremtu tibetiečių sostinėje. 
Keliausime su arkliais, kuprinių neštis nereikės, miegosime palapinėse, maistą gaminsime patys primusų pagalba.

1 diena. Skrydis Vilnius – Delhi.
2 diena. Autobusas Delhi – Manali, važiavimo apie 10 val.
3 diena. Praleidžiam Manali. Aklimatizuojames, samdom arklius ir pan.
4 diena. Išeinam į maršrutą. Manali – Lamadugh (2930 m), 4/5 val.
5 diena. Lamadugh – Riyali Thach (3320 m), 6/7 val.
6 diena. Riyali Thach – Kalihani bazinė stovykla (3705 m), 5 val.
7 diena. Kalihani – Donku Thach (3800 m), per Kalihani perėją (4750 m), 8/9 val.
8 diena. Donku Thach – Lamapadh (3550 m), 7 val.
9 diena. Lamapadh – Dalki Marhi (3550 m), 6/7 val.
10 diena. Dalki Marhi – Bara Bhangal (2350 m), 7 val.
11 diena. Bara Bhangal – Marhi (3750 m), 6/7 val.
12 diena. Marhi – Payentu (2720 m), per perėją Thamsar (4375 m), 7/8 val.
13 diena. Payentu – Rajgundha (2390 m), 7 val.
14 diena. Rajgundha – Billing, 5/6 val. Toliau automobiliu iki Dharamsala.
15 diena. Išvažiuojame į Delhi, 10/12 val.
16 diena. Skrydis namo.




Komentarų (4)
1. 2018-09-09 19:33
 
Pakeliui į Manali. Iš ten į kalnus.
 
Linas
2. 2018-09-20 10:59
 
Rytoj grupė baigs žygį ir išeis i civilizacija ir ryšio zoną. Orai pasitaisė, viskas gerai.
 
Tania
3. 2018-09-21 14:39
 
Autobuse pakeliui i Deli. Ryt planuoja i Agra.
 
Tania
4. 2018-09-21 23:41
 
Grįžtame iš užmiršto pasaulio, kur laikas sustojo dar prieš tūkstantmetį. Tai uždaras kalnų slėnis. Iki jo reikia važiuoti kalnais po to pėdinti net 2 dienas, pereiti perėją 4875. Atsiduri slėnyje apsuptame neprieinamų viršūnių, jo gale Bara Bhangal kaimas. Civilizacijos požymis, mokykla, malūnsparnio nusileidimo aikštelė. Yra laidai, bet mums būnant jokios elektros nėra tai ir ryšio su išoriniu padauliu nėr. Iš maršruto pasitraukti galimybių nėra, kitas išėjimasl, tai dar 4 dienos nup kaimo per 4750 aukščio perėją. Mes visą maršrutą įveikėme per 10 dienų.
 
Linas

Parašykite komentarą
Jūsų vardas:
Komentaras:



Apsaugos nuo spamo kodas:* Code

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.4.3

Atnaujinta ( Ketvirtadienis, 11 spalio 2018 )
 
< Atgal   Kitas >