Kopfbereich

Direkt zum Inhalt Direkt zur Navigation

Inhalt

2018 03 01 - 20 Naujoji Zelandija Spausdinti Siųsti el.paštu
Šeštadienis, 27 rugpjūčio 2016
Likimas taip susiklostė, kad keliaujant į kitą pasaulio pusę, tarpine stotele tampa Singapūras ir taip aplankome patį švariausią pasaulio miestą. Tam turime gerą dieną, kurią praleidžiame pačiame megapolyje. Tikrai galiu patvirtinti, kad švara ir tvarka daro išskirtinį įspūdį, ypač kai suvoki, kad tai 5,75 mln. gyventojų turintis miestas-valstybė. Čia nepamatysi jokių šiukšlių, užkandžiavimo, gėrimo ar rūkymo viešose vietose. Baudos už tai siekia tūkstančius dolerių. Nors mes Singapūro nematėme naktį, tačiau sakoma, kad ypač tada įspūdingiausiai atsiskleidžia jo didybė, apšviesta spalvotomis šviesomis.

Routeburn track

Toliau seka sklandus skrydis į pietinę NZ salą. Sėkmingai išsinuomojame mašinas, ilgai netrukus įprantame prie kairės važiavimo pusės, posūkių jungimo vietoj valytuvų ir taip patraukiame į šiaurinę salos dalį, kurioje dar neteko būti. Važiavimo, kaip visada daug, tad nemažai laiko praleidžiame mašinose tam, kad pasiektume numatytas gražiąsias žygio vietas. Ir kaip visada, dar kartą pasitvirtina tiesa, kad autoturizmas išbalansuoja žmones, o aš mintyse sau pažadu, kad kitą kartą bet kurią kelionę pradėsiu nuo žygio, tam, kad kolektyvas susicementuotų, gamtoje pajustų savo poreikių minimalumą ir pajaustų, kad tokios kelionės esmė yra mėgautis gamtos grožiu ir tiesiog buvimu ten, kur esi. Na, bet šį kartą buvo taip kaip buvo.

Rolo nuotraukos čia:

Wilson Creek

Dalyviai: Rolas, Ramunė, Pijus, Gabrielė, Aurelija, Inga, Agnė, Henrikas, Remigijus, Dalia, Ligitas, Vaidas, Karolis, Audronė

Pirmasis mūsų numatytas objektas – Sawcut Gorge, į kurį, deja, pakliūti nepavyksta, dėl prieš metus buvusio žemės drebėjimo, šį tarpeklį padariusį pavojingu dėl krentančių akmenų. Vietiniai žmonės kategoriškai uždraudžia ir nerekomenduoja ten keliauti, tad mes jų ir paklausome. Mūsų laimei pasirodo, kad tai buvo vienintelis objektas, į kurį neįleido, į visus kitus patenkame ir aplankome sklandžiai.


Po šios žinios traukiame į šiauriausią salos dalį – Wharariki paplūdimį. Ši vieta tikrai verta dėmesio, nuostabūs pasivaikščiojimai pajūriu, kurie nors ir trumpi, bet įspūdingi savo grožiu, atsiveriančiais vaizdais. Vieną didžiausių įspūdžių palieka ruoniai, kuriuos galima paliesti ranka. Fantastiškas jausmas stebėti jų šeimas – nuo didelių šimtakilograminių gyvūnų iki mažučių jaukių jauniklių. Jautiesi tapęs gyvos gamtos dalimi, kai iš metro ar dviejų gali stebėti natūraliai bendraujančius ir žaidžiančius ruonius. Tikrai labai įspūdinga. Greičiausia, mes kažkiek sudrumsčiame jų ramybę su savo fotoaparatais, bet vaizdas taip pakeri, kad nesusivaldome ir vis tiek fiksuojame žavius ir tikrus momentus.

Toliau patraukiame į vakarinę salos dalį. Pirmasis aplankytas objektas čia – Punakaiki sluoksniuotos uolos Tasmanijos jūroje. Jas matau jau antrą kartą, tad gal pirminio įspūdžio nebeatkartoja, bet vis tiek žavi kaip įdomus gamtos reiškinys. Šios uolos vadinamos “blyninėmis” (pancake rocks) dėl įdomios savo sandaros – lyg iš šimtų ploniausių sluoksnelių sustatytos pilys, kurios žadina vaizduotę, primindamos tai gyvūnų kontūrus, tai mistines dievybes.

Sekantis mūsų taškas – Gillespies paplūdimys, iš kurio miško zonos geriausiai matosi Naujosios Zelandijos Alpės. Visiems rekomenduočiau aplankyti dėl nerealiai gražaus vaizdo. Trekas driekiasi pakrante ir prie ežerų. Šioje vietoje svarbiausi – maloningi dievai, dovanojantys gerą orą ir tuo pačiu matomumą į tolį, kuris ir atveria nuostabųjį grožį.

Sekantis mūsų tikslas – kanjoningas ir numatyti du nauji tarpekliai. Pirmasis trumpas, kurio bendras laikas yra trys valandos – Imp Grotto. Ketvirtos sudėtingumo kategorijos. Mus pasitikęs ganėtinai aukštas vanduo, dėl prieš dvi savaites buvusių didžiulių potvynių. Šį kartą sudėtingiausia tarpekliuose yra ne nusileidimai, o sukūrinės vonios baseinuose. Čia man tenka nemažai padirbėti, traukiant kolektyvą iš sūkurių. Apskritai, tarpeklis labai fainas, tik trumpas. Vos įsijauti, o jis ir baigiasi.

Imp Grotto

Sekantis tarpeklis – Wilsons Creek. Kuris jau apipintas mistiškomis istorijomis. Mat praeitoje kelionėje absoliučiai mistiniu būdu, nesuvokiant protu nei man, nei komandos draugams, einant pagal žemėlapį, aprašymą ir nuorodas mes patekome į visiškai kitą tarpeklį. Po to svarstėme įvairiausias versijas, kodėl ten nepatekome ir kokios mums nematomos jėgos nuo ko apsaugojo. Toks įvykis pirmą ir vienintelį kartą nutikęs mano gyvenimą ir iki šiol niekaip logiškai nepaaiškinamas. Bet šioje kelionėje dievai buvo maloningi ir matyt nematydami grėsmės, atvėrė mūsų akims ir patirtims patį nuostabiausią ir gražiausią NZ tarpeklį. Galiu drąsiai tvirtinti, kad tai tikrai vienas gražiausių mano praeitų tarpeklių gyvenime. Mus pasitikęs ganėtinai aukštu vandeniu ir vėl apdovanojęs nuotykiais su srove ir sūkuriniais baseinais. Pradžioje kiek neramino, bet eigoje supratau, kad maksimaliai galiu kontroliuoti padėtį ir sėkmingai per penkias valandas mes jį įveikiame. Pradžioje dar įveikę dviejų valandų prisitraukimą gražiu hobitų mišku: taip beieškant aukso žiedo sėkmingai radę tarpeklio pradžią, pabaigos ieškoti netenka, nes ten jau palydi dievai. Visiems praėjusiems tai tampa įspūdingiausia kelionės dalimi. Prabėga mintis, kad kiek gaila tų, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių ar patingėjimo nusprendė į šį tarpeklį neiti. Kai didelė tikimybė, kad tai vienintelis šansas gyvenime pamatyti ir patirti tai, kas buvo ir tai, kas vertinama, kaip vienas gražiausių šalies, į kurią atvykome, taškų. Prisiminus Jovitos žodžius prieš didįjį Reuniono 300m krioklio nusileidimą, kad mūsų prigimtis yra nugalėti savo baimes patiriant tai, kas nežinoma, gal kiek baugina, nes tai yra galimybė subrandinti, suvokti ir dar labiau pažinti save. Kad gyvenime tai padaryti yra geriau einant negu neinant. Bet kiekvienam turbūt savos pamokos ir savi patyrimai.

Wilsons Creek  Wilsons Creek

Po kanjoningo seka trijų su puse dienų trekas. Caples ir Routeburn. Jie abu yra apjungti, o bendras atstumas, kurį suvaikštome 57km. Pirmas dvi dienas mus lepina geras oras ir saulėtos dienos. Tik trečią dieną nuo ryto pasitinka dulksna, išsilaikiusi visą dieną. Kiek gaila, kad tai sutrukdo pamatyti vieną gražiausių NZ trekų – Routeburn. Bet kaip visada gyvenime yra dvi pusės, tad kartu tenka ir pasidžiaugti mistiniu mišku, kuris apniukusią dieną yra įspūdingesnis ir turtingesnis nei dieną. Mat visi paviršiai pasidengę samanomis – nuo medžių iki mažesnių augalų, o medžių kamienai išsiraitę lyg gyviai, kurie rūke, prietemoje skendinčiais siluetais ir minkštais samanų paviršiais kuria mistišką, stebuklingą ir kiek bauginantį vaizdą, kuris vaizduotėje kiekvienam kuria savas istorijas ir emocijas.

Caples

 

Pagaliau kolektyvas susicementuoja. O mes toliau keliaujame link NZ vizitinės kortelės –Milford Sound. Kaip visada, šiame rajone daug lietaus, paprastai lyja 300 dienų per metus. Ir šį kartą tenka susitaikyti, kad į išskirtines ir dosnias saule 65-ias metų dienas nepataikome. Mus pasitinka lietus ir visą dviejų valandų plaukimo laiką daugiau ar mažiau neleidžia visu šimtu procentu mėgautis atsiveriančiais vieno gražiausių pasaulio fiordo vaizdiniais. Tačiau net ir tai neleidžia suabejoti, kad matome pasaulio stebuklą. O ir esame apdovanoti šalia laivo šokančių delfinų įspūdinga draugyste. Grožimės nuostabiu reginiu ir nepakartojamomis akimirkomis.

Tolimesnis mūsų tikslas – Kuko kalnas. Einame pasivaikščioti Mueller Hut treku, iš kur atsiveria puikūs vaizdai į ledynus, ledokryčius ir pačio Kuko viršūnę. Pastebiu, jog ledynas dar labiau aptirpęs. Kalno vaizdinys tikrai įspūdingas, o dar didingesnį jo vaizdą kuria tai, jog šio kalno aukštis ženkliai didesnis už bet kurio kito visose NZ Alpėse. Kukas didžiuojasi 3724 metrais arčiau dangaus. Einant toliau atsiveria plačių slėnių panoramos, primenančios Žiedų Valdovo filmo kadrus. Ežerai žavi nepaprastu savo grožiu. Ir oras šiandien dėkingas, džiugina saule ir giedra. Tai dar labiau įvertiname kitos dienos rytą, kai atsikėlę nustembame – Kuko lyg nebūta, nei žymės, viskas paskendę tirštame baltame lyg sienos uždanga rūke. Tad keliaujame toliau.

Link Christchrch. Paskutinysis mūsų numatytas objektas – uolų masyvas Castle Hill. Tai kalkakmenio dariniai išgraužti ir suformuoti vandens prieš 30-40 mln. metų, kai NZ dar buvo po vandeniu. Net pats Dalai Lama aplankęs šią vietą ir pajautęs ypatingą jos energiją, pavadino ją Dvasiniu Visatos Centru. O filmui Narnijos Kronikos Castle Hill tapo kovos scenų siužeto veiksmo vieta. Tikrai įspūdingos atskiros uolos ir akmenys. Smalsumą patraukiantys uolų laipiotojai, sportuojantys sudėtinguose pralipimuose. Ši vieta viena populiariausių NZ laipiotojų vietų. Jau vakarėjant pasiekiame paskutinį šios kelionės tašką – Cave Stream. Tai ir kanjoningas, ir pusiau speliologija – Cave Stream. 45 min. ėjimo urvu prieš srovę, brendant kartais iki pusės. Naujas išgyvenimas ir patyrimas įlįsti vienoje uolos pusėje ir išlįsti kitoje. Išbandymas visiškoje tamsoje, nors ekstremalu nebuvo, o daugiau linksma.

Tuomet sėkmingai sugrįžtame į Christchrch miestą. Turime laisvą dieną ir aplankę didelio įspūdžio nepalikusį zoologijos sodą ir išskrendame namo.

Naujoji Zelandija man dar kartą palieka pojūtį, kad tai tarsi visa Europa vienoje vietoje, kur gali pamatyti ir Prancūzijos Alpes, ir Norvegijos fiordus. Tai gamtos sala, kuri priešingai nei šiaurinė sala, nėra labai apgyvendinta. Nuostabi gamta, švelnus klimatas, daug skirtingų užsiėmimų galimybių: alpinizmas, kanjoningas, raftingas, kaitavimas ir pan. Žmonės lengvai bendraujantys ir simpatiški savo paprastumu. Sala, kuriai apibūdinti tinkamiausi žodžiai – teigiama, harmoninga. Sala, kurioje galėčiau gyventi.




 







 








Komentarų (13)
1. 2018-02-28 18:01
 
Rytoj pradedam kelionę link tolimiausio krašto nuo Lietuvos - N. Zelandijos. Berods 17500 km tiesiąja. Pakeliui dar aplankysim švariausią pasaulio miestą - Singapūrą.  
Kelionė prasideda. Grupė didelė. 14 dalyvių. Didžioji dauguma dalyvių iš Šiaulių :)
 
Rolas
2. 2018-03-02 15:06
 
Aplankėme Singapurą. Tikrai švarus miestas. Keliausime toliau, į NZ.
 
Rolas
3. 2018-03-03 06:27
 
NZ pasiekėme. Saulė šviečia. Jau gerai.
 
Rolas
4. 2018-03-04 11:54
 
Atsibeldėme į šiaurinę salos dalį. Koreguoja mūsų planus buvę žemės drebėjimai ir praūžusios audros. Pirmą numatytą objektą teko skipinti. Oras lepina, šilta.
 
Rolas
5. 2018-03-05 22:45
 
Palikome šiaurę, atvarėme į vakarus. Pabendravome su ruoniais. Dar neteko iš taip arti. Trekas fainas, oras puikiai.
 
Rolas
6. 2018-03-08 10:12
 
Išlindom į ryšio zoną. Įveikėm du naujus maršrutus. Imp Grotto ir pagaliau Wilsons. Aukštas vanduo, buvo reikalų. Keliausim link treko.
 
Rolas
7. 2018-03-09 13:54
 
Ruošiamės 4 dienų žygiui. Keliaujam į Queenstown. Greičiausiai ryšio nebus.
 
Rolas
8. 2018-03-10 11:42
 
Gal susitiksim mes ryt i kepleti traukiam
 
Judita ir Mantas
9. 2018-03-13 11:40
 
Nusileidom nuo kalnų. Quinstone. Tūsinamės. Rytoj į Milfordą. Trekas pasisekė puikiai, oras puikus. Viskas gerai :)
 
Rolas
10. 2018-03-15 10:03
 
Išlindome iš fiordo į ryšio su visuomene zoną. Judame tvarkinga tvarka ling Kuko kalno.
 
Rolas
11. 2018-03-16 11:42
 
Saulėta. Puikiai pasitiko mus Kukas. Visu savo grožiu. Rytoj dar palandžiojam po Cave Stream ir keliausim link skrydžio.
 
Rolas
12. 2018-03-17 10:08
 
Baigėm žygius. Šiandien pravarėm šlapiu vandeningu urvu. Kaip ir kanjoningas be virvių. Patiko. Liko civilizacija ir skrydis. Panašu, kad išgyvenom dar vienas atostogas :)
 
Rolas
13. 2018-03-18 14:54
 
Liko skrydis. Rytoj judam link namų :) Su orais pasisekė :)
 
Rolas

Parašykite komentarą
Jūsų vardas:
Komentaras:



Apsaugos nuo spamo kodas:* Code

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.4.3

Atnaujinta ( Penktadienis, 30 kovo 2018 )
 
< Atgal   Kitas >