Kopfbereich

Direkt zum Inhalt Direkt zur Navigation

Inhalt

2017 02 04 - 24 Patagonija. Argentina, Čilė Spausdinti Siųsti el.paštu
Penktadienis, 07 spalio 2016
Patagonija (isp. Patagonia) – regionas Pietų Amerikos pietuose, piečiau 42° lygiagretės. Išsidėsčiusi Argentinos ir Čilės teritorijose, į pietus nuo Kolorado ir Negro upių ir šiauriau Magelano sąsiaurio.
Čilę sudaro Los Lagos (Ežerų), Aiseno ir Magaljaneso (Magelano) regionai; Argentinoje – Neukeno, Rio Negro, Čiubuto, Santa Kruso ir Ugnies Žemės provincijos. Užima apie 787 000 km². 1,74 mln. gyventojų (2001).

Dalyviai: Rolas, Gaila, Artūras, Rūta, Jurgita, Ričardas, Daiva, Inga, Jurgita, Rasa, Kęstutis



Klimatas keičiasi nuo subtropinio šiaurėje, iki subantarktinio pietuose. Būdingas žemyninis klimato tipas. Vyrauja šalti Antarkties vėjai. Metinis kritulių kiekis svyruoja nuo 150–300 mm centriniuose ir šiauriniuose rajonuose, iki 2460 mm Čilės salyne. Sausio mėn. temperatūra šiaurės rytuose viršija 25 °C, pietuose vietomis vos siekia 10 °C. Liepos mėn. didžiojoje dalyje temperatūra vyrauja apie 0 °C, tačiau nereti speigai (centriniuose rajonuose).

Argentinos foto čia:
Čilės foto čia:
Magelano sąsiauris čia:
BA foto čia:
Daivos nuotraukos čia:
Ričardo Argentina čia:
Ričardo Čilė čia:
Magelano sąsiauris čia:
BA čia:

Mūsų buvo vienuolika.
Pradžia. Į BA neatskrenda viena kuprinė. Ją pažada atskraidinti sekančią dieną į El Calafate. Istorija su kuprine turėjo tęsinį, vertą aprašymo. Supratę, kad kuprinės neatgausime nei rytoj, nei gal poryt, nutariame keliauti be jos. Drabužių kažkiek turime, kelnes suorganizuojame iš draugų, miegmaišį paskolina namo šeimininkė Liucija ir iškeliaujame į treką. Kuprinė atkeliauja po penkių dienų su įspūdinga istorija – kadangi nebuvo rastas transportas, kuris atvežtų ją iš oro uosto iki viešbučio, jos tiesiog neskraidino, o vežė siuntų transportu per visą Argentiną 3 tūkst. kilometrų. Atkeliavo. O Inga per tą laiką patikrino ir įrodė, kad žmogui reikia visai nedaug – per keturias dienas praktiškai neprireikė arba išgyventi įmanoma buvo be viso kelionei pasiruošto kuprinės turinio. Pasirodo, visa tai, ką mes kruopščiai pakuojame ir krauname, kaip būtiniausią kelionės turinį – nėra taip jau ir būtina.
 

Taip su 10 kuprinių ir vienu rankinuku mes pajudame link pirmojo treko prie Fitz Roy. Planas – eiti 4-ių dienų žygį prie Viedma ledyno ir Viedma ežero, padarant ratą ir sugrįžtant atgal. Staigmena, išgirsta per bendrą intsruktažą – ko daryti negalima ir ką galima – iš parko direkcijos sužinome, kad einant netradiciniu maršrutu link Fitz Roy reikia registruotis, kad nelaimės atveju būtų žinomas mūsų maršrutas. Nutariame taip ir padaryti, nors vėliau suprantame, kad tai buvo klaida, nes itin griežtai laikomasi standartų – be jokių išlygų. Nebuvome tam pasiruošę – turėjome tik vienus apraišus, o reikalavimas yra turėti kiekvienam. Bandome išsinuomoti, bet apibėgioję visus įmanomus nuomos punktus ir parduotuves randame tik keturis, vienuolikai rasti yra beviltiška. Taip be reikiamo kiekio apraišų mūsų neįleidžia. Spjauname ir einame aplinkiniu maršrutu, taip išvengdami reindžerių postų, bet prarandame dieną, nes maršrutas prailgėja viena diena.



Pirmą dieną einame nedaug, pusdienį atėmė reindžeriai. Keliaujame link ežero Torre. Sekančią dieną keliamės per upę su įrengta perkėla. Sėkmingai. Maršrutas lyg painus, bet gana nesudėtingas, gerai nužymėtas. Pajudame link perėjos Agachonas, 1354m aukščio. Iš tiesų, įspūdingi vaizdai, o maršrutas vertas dėmesio. Gerai matosi Fitz Roy viršūnė ir aplinkiniai kalnai. Iš pradžių pametame nusileidimo taką, bet artėjant prie miško aptinkame ir puikiausiai nusileidžiame iki upės slėnio Tunel. Nakvynei apsistojame prie Toro ežero. Apskaičiavę esamą laiką ir savo galimybes suprantame, kad likusio maršruto per dvi dienas neįveiksime, tad nutariame padaryti radialinį pasivaikščiojimą link Viento perėjos, kurios aukštis 1415m. Nuo čia puikiai atsiveria vaizdai į vieną gražiausių Patagonijos ledynų – Viedma. Patagonijoje daug skirtingos kilmės pavadinimų: ispaniškų, prancūziškų, skandinaviškų, rusiškų, angliškų ir kt. Tai naujai tyrinėti kraštai, kuriuos tyrė ekspedicijos iš įvairių šalių, taip palikusios savo kilmės žodžių ir vardų.

Per 5 val. užkylame  iki Vėjų perėjos, kur mus tikrai pasitinka pavadinimą pateisinantis štorminis vėjas, ant kurio  galima ir pagulėti – negriūni. Pasigrožėję visomis įmanomomis galimybėmis ateiname iki perkėlos per upę, dėl kurios kilo problemos dėl apraišų kiekio. Be to, kad vienais savo apraišais lengvai persikeliame visi, dar perkeliame ir 4 kitų grupių žmones, nes du iš jų nors ir turi apraišus visai nemoka jais naudotis, o kiti du iš vis be aparaišų. Tokia ta biokratinė tvarka – nebūtina mokėti, svarbiausia turėti. Ketvirtą dieną pajudame atgal link El Chalten. Iki pietų atsibeldžiame, o po pietų išvažiuojame link El Calafate. Truputį gaila neapeito numatyto maršruto, kartais turbūt svarbiau ne kreipti dėmesį į biurokratines nuostatas, o žinoti, ką darai, pasirūpinti, kad butu saugu ir patikima.
Argentinos pusėje Patagonijoje dar galima pakeliauti laukinišku būdu – tiesiog išėjus be didesnių prisistatymų. Čia tokios ypatingos kontrolės kaip Čilėje nėra.

Grižus į El Calafate atgauname vienuoliktą kuprinę ir galime keliauti toliau. Pajudame link Čilės Patagonijos. Atvykstame į Porto Natali. Prieš tai sužinome dar vieną naujieną, kuri mums nepalanki – norint keliauti ratu ar darant W maršrutą reikalingos išankstinės rezervacijos su apmokėjimu kempinguose. O tai tampa nebeįmanoma net darant iš anksto, nes į maršruto pradžią įleidžiami vos 50 žmonių per dieną, o tai kontroliuoja vietinės agentūros, kurios išsiperka kempingus iš anksto ir apskritai, 11-ai žmonių beveik neįmanoma surinkti visų rezervacijų, nes kiekvienas kempingas yra atskira firma ir kiekvieną kempingo rezervaciją reikia gaudyti atskirai. Kažkokiu būdu gauname vieną rezervaciją pirmajame kempinge. Nutariame prasmukti į treko pradžią ir turime viltį, gal tuomet pavyks visas ratas. Tik deja, reindžeriai budi viso maršruto vietose. Iki pirmojo kempingo postų dar nėra, bet jau einant nuo pirmos nakvynės link Diksono ežero esame tardomi tarpiniame poste. Stebuklingu budu vis dėl to sugebame prasmukti, patikindami, kad mūsų rezervacija “eina” priekyje, o kai pasivysime, parodysime. Mums pavyko, bet trumpam, prie Diksono kempingo mūsų jau laukia. Reindžerių šefas pasirodo nesukalbamas, piktas ir vis kartoja stebuklingą žodį – police, o mums to užtenka, kad suprastume, jog turime keliauti atgal.

Dvi dienas einant buvo puikus oras, švietė saulė, maršrutas lepino vaizdais. Keliaujant atgal oras subjuro. Prie reindžerių posto supratome, kad dar blogės – išankstinės prognozės pranašavo ne ką. Trečią dieną nueiname dviejų dienų maršrutą, keliaujame virš 10 valandų, atsimušame padus ir atsiduriame prie centrinio kempingo, iš kur planuojame keliauti į radialinius žygius. Bet prabudus ryte ketvirtą dieną matomumas tampa nulinis, lyja lietus ir suprantame, kad toliau eiti nėra prasmės – jau geriau eiti aplink palapines ir po to tiesiai į jas atsigulti. Orai tokie dar dviem dienom į priekį. Tad ir
čia likti nebelieka prasmės, nutariame traukti atgal į Porto Natali ir keliauti į dar nematytus kraštus link Magelano sąsiaurio.

Pajudame iki Punto Arenas, vienas iš pirmųjų baltųjų įkurtų miestelių ant Magelano pakrantės. Kitoje pusėje Ugnies žemė, atrasta Magelano, kuris pamatęs degančius laužus kitoje puseje taip ir pavadino. Nors gamta buvo atšiauri ir šalta, žmonės ten vaikščiojo nuogi. Tikimės įspūdžių, bet nenustebino. Hostelyje bandome išsiaiškinti, ką galima nuveikti per dvi dienas. Vienas pasiūlymų – nuvažiuoti link forto, kur apsigyveno pirmieji baltieji žmonės ir iš kur labai gerai apžiūrimas pats Magelano sąsiauris, čia galima padaryti nedidelį treką, kuris yra mokamas. Bet ir čia mūsų nuostabai sulaukiame netikėtų naujienų – pakrantėje pastebėta puma, galinti užpulti žmones, todėl trekas apribotas ir eiti neleidžia.

Grįžtame į Puntas Arenas, o sekančią dieną išplaukiame laiveliu iki Magdalenos salos pažiūrėti Magelano pingvinų. Plaukimas trunka 2 val. į priekį ir tiek pat atgal. Mažiau nei valandą praleidžiame pačioje saloje, pamatome pingvinus, daugiausia jauniklius, kitų paukščių, tačiau dideliu įspūdžiu nustebinti neliekame, vaizduotėje turbūt piešdami asociacijas su šiaure, sniegynais ir imeratoriškaisiais pingvinais.

Viskas yra įmanoma, tik pasaulis darosi vis sudėtingesnis keliaujant patiems, vis mažiau galimybių pasimėgauti laukiniška gamta. Tos vietos, kurios yra vienos gražiausių pasaulyje, tampa apmokestinamos ir prieinamos tik už didelius pinigus ir tik ribotam kiekiui žmonių. Taip ir liekame su klausimu, kiek taip apsaugoma gamta, ar sąmoningas, iš širdies kylantis noras pažinti, pamatyti, mėgautis gamta, jos grožiu, įvairove, turtingumu nėra didesnė paskata saugoti, gerbti ir tausoti tas vietas, kurios apdovanoja vaizdais, kartais nesuvokiamo įspūdžio, dydžio ir grožio stebuklais, kuriuos sukūrė ji pati – gamta.
Rolo mintys Šarūnės žodžiais.



Komentarų (10)
1. 2017-02-04 17:13
 
Pasiekėm Madridą. Tikrai skrisim į Argentiną. Kaip ir sekasi, valgyti radom, kai niekas nenori maitinti.
 
Rolas
2. 2017-02-05 12:32
 
Sveikiname nusileidus Buenos Aires'e. Tikiuosi, pavadinimas pasiteisins. Sėkmės toliau keliaujant!
 
Namiškiai
3. 2017-02-06 15:37
 
Patagonija kaip vakar. Atvykome. Neturim vienos kuprinės. Neišeina toli kažkur trauktis. Žadėjo šiandien atskraidinti. Keliausim link Perito Moreno ledyno.
 
Rolas
4. 2017-02-11 08:02
 
Kuprinę tik dabar atgavom. Grįžom iš treko, nesulijom. Viską pamatėm.
 
Rolas
5. 2017-02-12 18:38
 
Keliaujam į Čilę. Nei debesėlio. 7dienas nebus ryšio.
 
Rolas
6. 2017-02-17 12:28
 
Nepavyko su treku. Reikia išankstinių rezervacijų kempinge. Bandėm, apsauga išprašė, iki Diksono nukeliavom. Toliau lietus nedavė į radialinius keliauti. Dabar prie Magelano sąsiaurio. Jei debesys išsisklaidys, pamatysim ugnies žemę.
 
Rolas
7. 2017-02-20 19:46
 
Namie, Argentinoje. Pasibastėm po Čilę. Čia jau ir saulė šviečia. Rytoj į BA.
 
Rolas
8. 2017-02-21 11:45
 
Argentina kaip ir tvarkoje. Svarbu neužsirauti ant parko apsaugos. Problemos dėl apraišų - turėjome vienus, o reikalavo visiems. Absurdiškai viskas buvo, spjovėm ir išėjom. Treką sugadino, keliavome per aplinkui, pritrūko dienų. Sekėsi su oru ir vaizdais.  
Čilė. Manau, pernai mes paskutiniai apėjome Torres del Paine treką. Dabar reikalauja išankstinių registracijų, kurių išduoda po 50. Tai yra praktiškai nieko, kai pernai viename kempinge nakvodavome po 200 žmonių. Pirmajame kempinge gavome vietą, o vėliau nebe. Rizikavome, bet nepasisekė - išprašė iš treko. Vėliau lietus išlijo ir taip atsidūrėme prie Magelano sąsiaurio. Ne ypač vaizdinga. Matėme pingvinus ir tiek. Iš tiesų, blogai likti be plano, geriau užsirauti ir tada išspręsti situaciją.  
Panašu, kad keliauti laukiniškai darosi vis sudėtingiau.
 
Rolas
9. 2017-02-22 20:21
 
BA. Karšta. Vasara. Kelionė link tango artėja.
 
Rolas
10. 2017-02-23 00:17
 
Labai gaila kad neapejot rato. Nuo dicksono ir prasideda grozis. Nuo siu metu pasirodo apribojo campus. Mum nuskilo su oru, viena diena tik palijo, visa laika saule. Spejom ir pasidegint prie ledo:)
 
Algirdas

Parašykite komentarą
Jūsų vardas:
Komentaras:



Apsaugos nuo spamo kodas:* Code

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.4.3

Atnaujinta ( Šeštadienis, 22 balandžio 2017 )
 
< Atgal   Kitas >