Kopfbereich

Direkt zum Inhalt Direkt zur Navigation

Inhalt

2016 07 09 - 23 Islandija Spausdinti Siųsti el.paštu
Antradienis, 24 lapkričio 2015
Islandija 2016 liepa

Buvo naktis. Pro debesis švietė saulė. Jos nesimatė, bet aplink tvyrojo šviesa. Pirma naktis Islandijoje.



Dalyviai:
Rolas, Laima, Auga, Milda, Darius, Ingrida, Olga, Darius
Rolo nuortraukos iš Spalvotų kalnų čia:
Rolo nuotraukos iš pietinės ir vakarinės salos dalies čia:




Aštuoniese susėdame į devynvietį mikriuką, visų džiaugsmui, nes nei devintajam, nei jo kuprinei vietos nebūtų buvę ir išmauname į Spalvotuosius kalnus. Oras neįtikėtinai geras, tądien praktiškai be vėjo. Visi, kas buvome gyvi, išeiname į radialinį žygį aplink Lambaskard kempingą. Apie keturias valandas gražiai pasivaikštome. Vienoje vietoje einant per ledo tiltą, šis įlūžta ir aš prasmengu, auka dievams – tik mano kepurė, o aš ir fotoaparatas liekame gyvi sveiki. Įsmenga ir Ingrida, ant užpakalio, išsipurvina kelnes ir į mane susmeigia žvilgsnį, be žodžių skaitau – tu įkišai! Ji kelnes išsiplauna ir visi dar pabraidžiojame sniegynais be takų. Dienos pabaigai esame apdovanoti karštomis versmėmis. Nuostabus reikalas. Tokių gilių balų ne tiek daug, tik ši ne pati geriausia relaksuoti, nes vanduo netolygios temperatūros – apačioje šaltas, o viršuje karštas, todėl nuolat turime maišyti. Sėkmės dalykas, priklausantis nuo dienos, kartais karštas vanduo paduodamas geriau, o šį kartą taip.


Nesutemo. Taip dingsta laiko pojūtis. Nejauti, kada sustoti, eini tol, kol gali, tiek, kiek nori, kol galiausiai pavargsti.

Išeiname į šešių dienų žygį. Dvi dienas nužymėtu taku, o po to sukame ratą grįžimui jau kitu taku be žymėjimo. Taip, kaip ir turi būti, kaip tikrame žygyje. Orai mums palankūs. Sniego daug mažiau nei pernai, sunkumas toks pat, vaizdai jau kiti. Trečią dieną  išeiname į nežinią. Komplikuota diena – upės sraunios ir vandeningos, perbristi neįmanoma. Improvizuojame ir mums pavyksta. Prieiname Myrdalsjokull ledyną. Nesudėtingas, nestatus, galima eiti be kačių, plyšių nėra. Neapsnigtas ir labai aiškus. Nutariame trauktis pagal mano kompasą ir tik vėliau suprantame, kas įvyksta dėl šio sprendimo – ledynas baigiasi žvyru iš akmenukų ir juose susmengi iki kelių, jeigu lipi ant akmens – taip pat smengi. Po apačia esantis ledas neduoda vandeniui susigerti ir ėjimas tampa panašus į ėjimą pelke. Kyla panika. Grįžti niekam nesinori, o į priekį einame su vienintele mintimi – juk tai turi baigtis. Bet tai nesibaigia. Užlipus net ant didžiausio akmens smengi kartu su juo. Darius ir Ingrida pratrūksta. Esu apkaltintas, kad turiu viską žinoti, bet aš nežinau. Vėliau išeiname į pelenų laukus. Vakaras gražus, be jokio lietučio, jokio vėjo. Net giedra. Geriausias mūsų vakaras.

 


Rytas išaušta permainingas. Iš pradžių šviečia saulė, po to ima niauktis. Mes toliau judame į nežinią. Vienam kolegai baiginėjasi cigaretės ir jis ima darytis nervingas. Laima vis turi savo suskaičiuotą dozę, tad Darius ima siūlytis palengvinti jos kuprinę, bet ši atsisako, nesutikdama pasidalinti nešamu svoriu. Taip vos suvaldau grupę, kad neitume 30 km iki kempingo ir iki mašinos su cigaretėmis tą pačią dieną. Su tokia nuotaika keliaujame pirmyn ir net saulė ima slėptis po debesimis, o mes toliau judame į nežinią. Oras prastėja, ima lyti, žmonių taip ir nepamatome. Prieiname karštą balą, netingintys nusirengti įlenda ir nepasigaili. Labai gera bala. Pagal laiką ir atstumą nutariu dar porą valandų paeiti pirmyn. Lietus ima lyti vis stipriau ir stipriau. Sušlapę pradedame statyti palapines, vėjas stiprėja. To vakaro auka tampa Auga. Ji nutaria per lietų išvirti vakarienę. Esu buvęs Patagonijoje, kur vėjas stipresnis ir lietus ištisai lyja, bet ten yra medžių. O čia nėra. Čia matai ir jauti horizontalų lietų. Vėjas stiprėja ir pliaupia visą naktį, visą rytą, visą dieną. Olga klausia – o šiandien mes valgysime? O aš klausiu jos – o tu buvai tualete? Ne. Tai kas tau valgyti padarys? Ir klausimų daugiau nelieka. Mūsų palapinėje Ingrida turi siurprizą draugams – po du saldainius. Labai skanūs. Iš pradžių suvalgome savo porciją, o po to – ir draugų. Išeiti iš palapinės net pasisioti yra sunku, nes lietus ir vėjas visiškai horizontalūs. Grįžusi Olga praneša – ten upelyje kažkieno puodukas. Kažin kieno? Klausimas lieka neatsakytas, o puodelis neparneštas. Nors čia – mes vieninteliai žmonės. Stichinė nelaimė, nieko nesimato, lietus pliaupia be perstojo, eiti visiškai beprasmiška. Taip prapila 24 val. , o mes niekur neišeiname. Aštuntą valandą vakaro lietus apstoja ir pagaliau galime mėgautis šilta vakariene.

Nutariame keltis trečią nakties ir jei tik oras leis, judėti link išsigelbėjimo prie mūsų paliktos mašinos. Keistas jausmas – išgulėjus daugiau nei trisdešimt valandų, keltis vis dėl to nesinori. Ingridos dėka, apie ketvirtą ryto vis dėl to išjudame. Link išsigelbėjimo. Jau šviesu. Maršrutas labai vaizdingas, tobulas ėjimas šalia Tortajokull ugnikalnio. Esame nustebinti vaizdais. Ledynai gražūs, su plyšiais, upės vagomis. Braidžiojimo diena. Paskutine upės vaga brendame tiesiogine to žodžio prasme. Vanduo šaltokas. Visai atsibodus braidžioti, galų gale išlipame į viršų ir nueiname prie transporto. Išsimaudome karštose versmėse ir pajudame link pietinės salos dalies, iš kur prasideda mūsų mašininis turas.

Judame iki Aisbergo ežero. Esame lepinami vaizdais. Aplankome kelis ledokričius. Apžiūrime Skogar krioklį ir pasivaikštome. Nuostabus pasivaikščiojimas. Reikia netingėti, nes tikrai verta dėmesio. Kelios valandos kelio pirmyn ir kelios atgal. Netikėtai labai įspūdingas Seljalandsfoss krioklio reginys atsiveria iš galinės jo pusės. Pamačius tokius krioklius, kiti kriokliai jau nebestebina.

Didžiulį įspūdį palikusios laukinės karštos versmės šalia Hveragerdi miestelio vertos valandos ėjimo iki jų. Čia balas galima rinktis pagal karštį – teka upelis, atsisėdus aukščiau ar žemiau vandens temperatūrą reguliuojiesi pagal pageidavimą. Aukso žiedas įdomus savo geizeriais, didžiausiais Islandijos kriokliais. Čia yra tektoninis lūžis – Islandijoje esanti riba, skirianti Europą ir Ameriką. Žengus vienintelį žingsnį gali būti ten arba ten. Dar vienas vertas dėmesio mūsų aplankytas aukščiausias Islandijos Glymur krioklys, 190m aukščio, su aplink skraidančiais kirais. Būtų malonumas nuo tokio nusileisti virvėmis. Pagal legendas labai viliojantis vakarinis fiordas nenustebino, išskyrus porą ypatingų ir gražių vietų. Verčiausia taip važiuojant aplankyti Fjalfoss krioklį, išsiskiriantį savo didybe ir neįprasta – gėlės forma. Vienas gražiausių matytų mano gyvenime. Esant geram orui tikrai rekomenduočiau Latrabjarg paukščių regyklą. Aukščiausia jos vieta – 200 m, tai pagal populiaciją antra didžiausių regyklų Islandijoje. Matėme pufinus, kirus, alkas, narūnėlius, žuvėdras, perinčias pievose.

Grįžus į Lietuvą aš vėl pamačiau žvaigždes, mėnulį ir tamsą. Žavu. Kai dieną keičia naktis, o vasarą – ruduo ir žiemą – pavasaris. Gera yra žinoti, kad po tamsos bus šviesa, taip, kaip po liūdesio – džiaugsmas. Gyvenimo dėsnis. Ir net Islandijoje pusę metų būna tamsa. 

Rolo mintys
Šarūnės žodžiais 




Komentarų (13)
1. 2016-04-20 10:49
 
Kelionė bus, mes 7. Kas dar galvojat, pats laikas apsispręsti. :)
 
Rolas
2. 2016-05-09 06:13
 
Susirašom This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it adresu. Viską atsakysiu. Mūsų 7, kelionė tikrai bus.
 
Rolas
3. 2016-07-10 14:59
 
Pasiekėm Islandijos žemę. Kempinge. Jokio vėjo, praktiškai giedra. Varom pasivaikščioti.
 
rolas
4. 2016-07-12 07:06
 
Puiki diena. Geras maršrutas. Sniego žymiai mažiau. Matosi spalvoti kalnai visu savo grožiu. Keliaujam tolyn.
 
rolas
5. 2016-07-12 20:43
 
Linkejimai Olgai !
 
Dzukas
6. 2016-07-13 09:02
 
Pradedam naują maršrutą. Grįžinėsim ratu palei ledyną. Oras geras. Trekas baigėsi, toliau žygis. Vakar turėjome pažinti su upe, Auga bandė nuplaukti, bet išsilaikė. Upės čia rimtos.
 
rolas
7. 2016-07-16 17:54
 
Išlindom į civilizaciją. Gavosi geras žygis. 6 dienos, 3 nematėm nei vieno žmogaus. Gavom gera audrą. Iš palapinių visą parą nelindom.. Dabar į karštas versmes.
 
rolas
8. 2016-07-18 08:54
 
Važinėjam po sala. Gražus oras. Pagaliau šviečia ryškiai saulė. Keliausim link fiordų.
 
rolas
9. 2016-07-19 12:42
 
Važiuojam vakaruose, per fjordus.
 
rolas
10. 2016-07-20 12:36
 
Pamatėm pafinus. Daug paukščių, bet didelis rūkas. Esame virš 200 metrų virš jūros lygio. Nieko nesimato, tik garsai. Netikėtina ramybė.
 
rolas
11. 2016-07-20 14:44
 
Nueikit i zydraja laguna. Rolas sakys nereikia. Bet vis tiek nueikit :)
 
Jovita
12. 2016-07-22 15:30
 
Antra diena debesyje. Lietaus kaip ir nėra, trūksta vaizdų. Važiuojam į Reikjaviką.
 
rolas
13. 2016-07-27 11:39
 
pufinai lietuviškai vadinas mormonais :)
 
Rasa

Parašykite komentarą
Jūsų vardas:
Komentaras:



Apsaugos nuo spamo kodas:* Code

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.4.3

Atnaujinta ( Ketvirtadienis, 03 rugpjūčio 2017 )
 
< Atgal   Kitas >