Kopfbereich

Direkt zum Inhalt Direkt zur Navigation

Inhalt

2006 Kaliningradas arba Čeburylų kelionė po mažosios Lietuvos pajūrį Spausdinti Siųsti el.paštu
Penktadienis, 06 spalio 2006
Čeburylos: Rolas kaip visad vadas, Tanka - etatinis maistininkas, Narūnas - dalyvis, Rimantė - dalyvė ir Linas - bezdelninkas.

Transporto priemonė: dviračiai.

Maršrutas: Karaliaučius – Klaipėda per Kuršių neriją.

Sample Image

Taigi sėdom į traukinį, iškart pasiskirstėm kas kuom rūpinsis. Taigi Rolas – Tanka, Narūnas – Rimante, o Tanka su Rimante mano persona, o aš savo skandžiu... Taigi viskas mano požiūriu labai teisinga ir sąžininga.

Traukiny kaip visad kai tik akis sumerki piktasis palydovas žadina pasieniečiais gazdina. O be to Tanka mus apgavo sakė kad atvyksim Kraliaučiun 9 val., o buvom tai apie 7... visai bezobrazije, neišsimiegojom.

Susėdę ant dviračių mes minam bjauriomis gatvėmis, kur tarp Karaliaučiaus pilkumos lenda naujieji stikliniai pastatai, keletas naujutėlaičių cerkvių. Praspardę parke šiukšles ramiai pusryčiaujame, prisistato banda naglų ožkų Rolas griebia už fotiko, ožkos už skaniųjų lašinių, o aš už peilio. Situaciją išgelbsti kerdžius su pagaliu, mes atgaunam apkramtytus lašinius... Toliau poligonai kariniai daliniai. Gražiu senovišku keliuku sukame link Aistmarių, rusų vadinama Kaliningrado įlanka. Aistmarės pasitiko smarve, šiūkšlių krūvomis. Toliau brukas, užpakaliai tinsta – pasirodo jie tokie švelnus ir saugotini. Stojam nakvynei, iš žvejų Rimantė gauna ką tik sugautą menkę. Maudomės, Baltija kaip nekeista šilta, o juk jau spalis. Gyvenimas gražus ir mielas. Palapines statome paplūdimyje nors visur smėlis išvažinėtas, vietiniai draskosi su džipais po kopas, gal nesuvažinės. Sutemus grožimės žvaigždėmis ir liuliuko. Ryte buvau apkaltintas Rimantės mušiku, kažko faktų neprisimenu.

Miname tolyn pro senovinių pastatų, dvarų, bažnyčių griuvėsius graudu žiūrėti, niekas čia nieko nesaugo. Zelionogradske (Krantas) iš bažnyčios statytos 1855 m. dabar perdarytoje į cerkvę popas čeburyloms perskaitė paskaitą apie rūkymo žalą, prigrasino merginom nešioti sijonus. Dėl ko aš labai pritariau, geras butu vaizdelis važioja mergičkos – sijonai plevėsuoja, tikra atgaiva akims. Bet ne jos dievo žmogaus neklauso nusprendžia atrodyti vyriškai. Su tokiomis mintimis jau riedame ir Kuršių nerija. Nakvynė neprivažiavus Rybačij (Rasytė). Šiandien Rimantė spaudžias prie manęs, matyt mano eilė, o gal saugumo sumetimais, kad nesimuščiau.

Ryte privažiuojame neapsodintas kopas, vaizdai pasakiški ir neįprasti, vaikštom stebimės fotografuojam. Pasirodo čia po kojomis užpustytas Pilkopos kaimas, kurį XVIII a. pr. užpylė smėlis. XIX a. buvo palaidota ir Naujoji Pilkopa. Toliau jau duodam kojoms valią, reikia spėt į traukinį, taigi juodas minimas pasienis, vėl mynimas trumpi pietūs, keltas kuriame užklumpa lietus, šlapi, bet laimingi sugužame į traukinį.

Linas





Komentarų (1)
1. 2007-07-02 18:41
 
nė nebūčiau pagalvojus, kad lietuvoj taip gražu.
 
X

Parašykite komentarą
Jūsų vardas:
Komentaras:



Apsaugos nuo spamo kodas:* Code

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.4.3

Atnaujinta ( Sekmadienis, 30 gruodžio 2007 )
 
< Atgal   Kitas >