Kopfbereich

Direkt zum Inhalt Direkt zur Navigation

Inhalt

2013 01 Tatrų traversas Spausdinti Siųsti el.paštu
Trečiadienis, 06 vasario 2013

O buvo taip: Saulius B. Andrius S. Vilma T. ir aš nulėkėm i Tatrus, planas buvo padaryti Tatrų traversą. Pradėti turėjom Koprova Dolina slėnyje, juo užkilti, persiversti per perėją, paskui kopti ir traversuoti viena viršūne, paskui kita, kopti i Gerlochą, po Gerlocho i Baranie Rohy ir i Zeliona chata nusileidus baigti kelionę. Na visą planą turėjo Andrius. Buvo tikrai kietas planas, ne karta buvom perspėti, kad rimtas maršrutas. Nakvynės buvo planuojamos bivy maišuose sniege, kopimų kategorijos max UIAA 4, bet esamom oro sąlygom UIAA 3, buvo maršrutų sudėtingumo pasirinkimo pagal sąlygas galimybė.

 Tatrai

Įrangą sudarė maistas keturiom dienom, primusas, dujos maistui ir sniego tirpdymui, miegmaišiai, kilimėliai, bivy maišai, virvės, alpinistinė įranga bendra ir asmeninė kopimams. Be ledo įrankių turėjome lazdas ir trumpas slidutes su apkaustais. Naujiena buvo ta, kad bandėm maršrutą įveikti pasinaudojant trumpomis slidėmis - slėniais, prisitraukimams prie kopimo maršrutų ir leidimuisi nuo kalno. Todėl, kad sniego buvo daug ir jis buvo šviežias, tai padaryti per dieną gerokai daugiau negu 10 km be slidučių praktiškai būtų nepasisiekę.

 Tatrai

Atvažiavus į vietą paaiškėjo, kad du iš mūsų stipriai sirgo pasigavę kažkokius nemirtingus virusus, Andrius irgi stipriai kosėjo, bet mes dviese kitą rytą vėlokai, bet išsikrapštėm į maršrutą. Pirmą dieną reikėjo įveikti 17 km, prisitraukti prie pirmos perėjos. Nuo pat pirmų žingsnių paaiškėjo, kad bus nelengva, nes ir ant slidžių reikėjo minti sniegą, bet oras geras, viskas buvo gerai, nepaisant to, kad pasukom ne tuo takeliu, vietoje to kad nusileisti į slėnį, įlindom į mišką ir kalno šlaitu bandėme įveikti visą atstumą. Galvojom tas takelis turėtų kažkur susijungti su apatiniu takeliu slėnyje. Medžių priversta, sniego daug, maudėmės neblogai, sušlapom ir pamatę, kad jau tuoj tems, nutarėm nusileisti žemyn link tikro takelio, guodėmės, kad jei ką, tai kabinsim virves. Po įvairių įdomių veiksmų sugebėjome nusileisti be virvių. Taip praėjo visa diena. Iššokom ant teisingo takelio ir nulėkėm toliau, jau temo, dar laukė pusė atstumo. Nučiuožėm nemažą atstumą mišku tamsoje, pasiekėm paskutinę miško pavėsinę su suoliukais, miškas jau baigėsi. Andrius pasakė, kad paskui bus labai painus kelias ir jau buvo aišku, kad iki perėjos nespėsim, nutarėm apsistoti nakčiai po pavėsine, nes paskui neaišku kur reiktų ieškoti nakvynės. Išsivirėm valgyti, išbandėm kilimėlius, Andriaus niekaip nesipūtė. Paskui pavalgę, viską susitvarkę, atsigulėm miegoti, naktį temperatūra buvo apie - 15 laipsniu. Na man šilta nebuvo, visą naktį traškėjo medžiai nuo šalčio. Ryte atsikėlę, susitvarkę, patraukėm toliau. Uždelsėm su vandens darymu, nes dujos šalo, primusas labai silpnai veikė, teko šildyti dujas.

 

Ryte pradėję klampoti slidėmis per sniegą toliau, supratome, kad teisingai padarėme, kad neieškojome kelio naktį, nes būtume tikrai nugrybavę. Vidurdieny pasiekėm perėją Vysne Koprovske Sedlo, oras apsiniaukęs, vėjas neblogas, šalta. Ten pasislėpę nuo vėjo pavalgėm, ir paskui nusileidom. Paskui pradėjom trauktis prie Vysoka Tatranska 2547m. viršūnės, kurią sudaro berods trys viršūnės, kurias norėjom traversuoti, jau temo, oras negerėjo. Susirišę su žeme sužinojom, kad naktį ir kitą dieną oras blogės, snigs. Mano nauji alpinistiniai batai visiškai nuspaudė kulnus, kiekvienas žingsnis ,švelniai tariant, neleido atsipalaiduoti, kuprinių svoris buvo gan didelis, turbūt apie 20 kg, man nepratus prie tokių šalčių persisaldžiau plaučius, atsirado toks perštėjimas oro takuose ir šaltis ir silpnumas krūtinėje, jaučiausi silpnokai. pasitarėm su Andrium, ir pradėjom leistis žemyn. Tamsoje pasiekus slėnio takelį, ant slidžių nulėkėm gan greitai žemyn.

 

Apačioje su automobiliu mus pasitiko sergantieji. Pernakvojom, as atsigavau ir vakare visi keturi išlėkėm link Teryho Cata. Ją pasiekėm gan greitai, bet jau naktį, truputį neapskaičiavom atstumo, per vėlai startavom. Viskas gerai, ten pamiegojom. Ryte vėjas, pusto, sninga, į lauką eiti nesinori. Ne visi pasirodo buvo pasveikę. Andrius, Vilma ir aš išsikrapštėm pasivaikščioti kalnų papėdėse, vaikščiojom, pažaidėm bolderingą ant didelio akmens luito su ledo įrankiais, dar pavaikščiojom ir ledo įrankių pagalba atsidūrėm prie pat Ladovy Stit 2628 m. viršūnės, likęs buvo tik pat smaigalys mažiau negu 100 vertikalių metrų. Bet ten jau taip žiauriai vėjas pūtė, kad jau nelabai ir norėjosi tos viršūnės. Aš vienu momentu buvau beveik gulom įsikirtęs į statų sniego šlaitą abiem ledo įrankiais ir tokie gūsiai buvo, kad galvojau mane kilstels visą į orą ir nuneš žemyn, jau nekalbant, kad sniego upės paviršiumi varė kaip reikiant, o su gūsiais jos ir į nosį ir i ausis ir visur kitur tekėjo - užsimerk ir prakentėk. Buvo realus lavininis pavojus, labai palaidas sniegas. Nusileidom. Chatoje atšventėm dienos pasivaikščiojimą karštu vynu, pavalgėm, kūrėm planus rytdienai. Chata senovinių standartų, nors tikrai ne iš pigiųjų. Kitą rytą dar blogiau, visiškai užsiniaukę, sninga ir gerai pusto. Lavininis pavojus 3, o kaip mums žodžiais išaiškino, kad dabar jau kur koja bestatysi visur lavinos gali slinkti, teko leistis. Pirma, stačioji nusileidimo dalis nepraėjo be griuvimų, o paskui jau ant slidučių vienas malonumas, nulėkėm žemyn maloniai, gražiai ir greitai.
Paskui kultūrinomės ir pirkom įrangą Poprade ir kitą dieną išlėkėm kas namo, kas dar kažkur.
tai tiek
Šarūnas L.



Dar nėra nė vieno komentaro

Parašykite komentarą
Jūsų vardas:
Komentaras:



Apsaugos nuo spamo kodas:* Code

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.4.3

Atnaujinta ( Trečiadienis, 06 vasario 2013 )
 
< Atgal   Kitas >