Kopfbereich

Direkt zum Inhalt Direkt zur Navigation

Inhalt

2013 04 06 – 18 Levadomis per Madeirą Spausdinti Siųsti el.paštu
Pirmadienis, 19 lapkričio 2012
Lengvas pasivaikščiojimas levadomis arba poilsis be išankstinių nuostatų.

04.06  Rytas prasidėjo 4.00 val. Į oro uostą  vėluoju. Tanios skambutis, o vėliau ir rūstus žvilgsnis (atsigriebsi per budėjimus). Patekimas į oro uostą  su svetimu bilietu, bet bent jau su savo pasu. Blondinės reputacija garantuota. Kadangi atostogos, labai savęs už tai nekankinsiu. Nusileidus Liutono oro uoste mus pasitinka mikriukas su lietuviškai kalbančiu vairuotoju, važiuojam į Gatwick‘o oro uostą ir išskrendam į Funšalį.
Po 3,5 val. nusileidžiame Funšalio oro uoste į labai žalią ir nedidelę salą. Mes ant žemės lopinėlio, kurį skalauja iš karto pramintas Ramiuoju - Atlanto vandenynas, mat bangų, kurių taip tikėjomės, nėra. Bet pavasariška šiluma, kitaip jos ir nepavadinsi, tikrai pasitiko.  Pasiekiame jaukų viešbutuką. Gaunu sugyventinę, kambarį su baseinu pilnu vandens ir vonios kambarį su staigmena. Staigmena - kai nori išeiti iš tūliko, kvieskis vyriškį iš resepšino (durys atsidaro tik jo pagalba). Vakarienė viešbučio terasoje, pirma  vietinio vyno degustacija ir minkšta lova su europietiškai balta patalyne.
04.07  Sekmadienis. Prabundu nuo lakštingalų giesmių. Geriau jos - nei žadintuvas. Bet didelio džiaugsmo kažkodėl nejaučiu. Kaltas darbo sukeltas stresas, tad nesu pakanti nei paukščiams nei jų giesmėms. Dušas prie atvirų durų,  vėliau vokiški pusryčiai. Sulaukę sugrįžusių vadų  išsidaliname maistą, susipakuojame kuprines. Pirmas prisijaukinimas-pasimatavimas. Kuprinę pasveriu  - 17 kg, matyt, persistengiau. Šiandien išeiname į 5 dienų žygį, kurį pradėsime  kalnuose. Taksi kylame į viršų. Išlipus iš automobilių, laukia trumpas vingiuotas pakilimas savo kojomis iki apžvalgos aikštelės nuo kurios ir prasideda mūsų takas. O takas grįstas akmenimis, su turėklais: ir jaučiu, kad su nuostabiu vaizdu. Tačiau to vaizdo nesimato pro tirštą rūką, dėl kurio esu užvaldyta mistikos, kaip ežiukas rūke. Taip rūke...... Prieiname pirmus labai trumpučius tuneliukus. Pirmoji fotosesija. Fotografuojantys antranda labai keistų šešėlių žaismų. Vėliau ėjimas nugarą atsukus į skardį, rankomis glostant kalną.

 Pasiekiame namuką su alumi ir kitais civilizacijos privalumais (klozetas, geriamas vanduo, kriauklė). Trumpa pertraukėlė ir dar 5 min. pakilimo  iki nakvynės vietos. Pasistatome palapines, valgome išsvajotą žygio košę su nuostabiąja Rolo tušonke. Vėliau vakarinis menkutis pakilimas iki viršūnės - aukščiausio šios salos taško. Va čia tai bent vaizdas ( žiūrėt Rolo trumpą filmuką).

 

Taip, čia tas momentas, kur mums galite pavydėti, nes tuo metu patys sau pavydėjome . Susišildome kažkokiu stipriu gėrimu ir jau sutemus sugrįžtame į palapines.
04.08 VA-JE-TAU!!!!!! Bemiegė šalta naktis, viskas pasidengę šerkšnu. Tas, kas protingesnis, naktį pabėgo žemyn iki aikštelės prie namuko. Grįsta akmenimis aikštelė per dieną buvo spėjusi įšilti ir puikiai atliko rusiško pečiaus funkciją. Mes tenkinomės tik kaimyno sušalusiu pasturgaliu ir kuprine, kuri tuo metu neatrodė tokia jau didelė, negalėdama uždengti plyšių. Ryte vaizdas atsivėrė, debesų nebebuvo. Aplinkui žaliuojantys kalnai, matėsi vandenynas ir takelis į išdegusius krūmokšnius.


 Pernai liepos mėn. Madeiroje viskas degė, liepsnos buvo pasiekusios salos kurortus. Buvo nuspręsta nenaudoti vandenyno vandens gesinimui, kad neišnyktų flora. Po pusryčių būtent ta linkme ir iškeliavome. Saulė lepino, bet karšta nebuvo. O vat laipteliai visai nedžiugino, mat jų buvo labai daug, sakyčiau, net perdaug. Kai jau buvome beveik pribaigti tų laiptų, Tania atskleidė šios dienos tikslą: šio tako gale yra KAVINĖ. Šių žodžių pakako, kad likusią kelio dalį  ne šliaužtumėm, o žaibišku greičiu pasiektumėm kavinę su alumi ir pica. Pasirodė, kad kavinėje galima ne tik pailsėti, visas apelsinų sultis išgerti, bet  tulike ir galvą išsiplauti. Nusiaubę tą mielą užeigėlę, asfaltuotu keliu  nusileidome į nakvynės vietą.
04.09 Nakvojome puikioje lauramedžių girelėje. Naktis buvo šilta, tad gerai išsimiegoję ir nusiteikę, imam šiandien mums pažadėtą žygio dalį - tai yra pasivaikščiojimą levadomis.


Pakilę iki kavinės, nusukame prie pirmosios levados, o  su pirmąja levada ir pirmasis tunelis. Nuo kuprinių tenka nuimti kilimėlius ir kitus rakandus, kadangi tunelis siauras ir žemas. Tunelyje kažkurią kelio dalį tenka eiti patupstom, o matoma šviesa tunelio gale nebuvo pasiekiama taip greitai, kaip atrodė. Tačiau viskas įveikiama, tad ir tuneliai buvo praeinami vienas po kito, o galiausiai tai tapo puikia atrakcija tarp gražių vaizdų. Pasibaigus levadai ir įveikus dar vieną šios dienos pakilimą, priėjome vėjo malūnus. Laikas spaudžia, tad  maunam  plokštikalniu, kojas statydami tarp karvės š. ir gilzių, kurios liko po zuikių žudynių. Ilgaausių čia ganosi daug - tikras medžiotojų rojus. Tik kam juos šaudyti kai jie beveik rankiniai? Prieiname dar vieną levadą. Einant palei ją  atsiveria vaizdas į vandenyną, jaukius kaimelius. Ši levada ypatinga, mat pastebime, kad joje vanduo teka į viršų. Grupėje turime diplomuotą fiziką ir santechniką su patirtimi, į kuriuos ir kreipiamės paaiškinimo. Jie labai rimtai pradeda svarstyti galimus variantus, dėl ko vanduo pradėjo tekėti įkalnėn. Blondinės sveikas protas sako, kad tai neįmanoma. Pamirkius kojas levadoje, pradeda šviesėti  vyrų galvose. Viskas tvarkoje. Kaltas nuovargis - vanduo teka nuokalne. Tai akivaizdžiai matosi atsisukus atgal ir pažiūrėjus į nueitą kelią. Po ilgos keliavimo dienos galiausiai pasiekiame namuką. Pavėsinė su didžiuliu židiniu, puikus kiemas, tualetai, geriamas vanduo. Kol Tania su Egiu žvalgėsi rytdienos tako, mes masažavomės, turškėmės kriauklėje ir šiaip  maloniai leidome laiką. Kiti tuo tarpu ruošėsi rytdienos tunelių šturmui,  tam pasitelkę Tanios primusą. Relakso įkarštyje pasigirdo nenatūraliai ramus balsas: bėkite tuoj sprogs. Baliono šnypštimas, kuprinių gelbėjimas ir blaškymasis, ieškant vandens ar smėlio. Visi laukia sprogimo. Panašu, kad pavėsinei bus šakės. Sprogus balionui, rankos drebėjo dar ilgai. Pavėsinė išgyveno tik todėl, kad portugalai, pamokyti ankstesnių turistų, ją padarė kaip bunkerį iš vientiso betono. Grįžo Tania. Pirmiausiai pasiskambino ir pasiskundė Rolui.
Ši naktis labai žvaigždėta, tad kai kurie nusprendžia miegoti aprūkusioje pavėsinėje, iš kurios matomas žvaigždėtas dangus.
04.10 Pažadina likęs užkurtas primusas. Šiandien leidžiamės žemyn. Einame levada, o vėliau taku iki upės.  Ten  takas baigiasi ir prasideda mūsų tikrasis žygelis. Prasibrovus per dygliuotus krūmynus, pasukome link šlaito, kuris nebuvo ganėtinai status.  Štai čia ir prasidėjo panika grupėje. Po kojomis žemės su akmenimis, perpuvusiomis šakomis, lapai. Visa tai taip gerai slysta, o dar negali už medžių įsitverti, kadangi jie sutrūniję. Stengiamės labai drausmingai ir atsakingai statyti kojas ir kilti  paskui vadus. Tania nusprendžia nueiti pasižvalgyti levados, kuri turėtų būti  virš mūsų. Mes liekame jos laukti, bet nėra taip jau paprasta laukti, nes kojos slysta, o įsitaisyti nėra kaip. Bendražygių veiduose nerimas, bet kiekvienas pasitelkdamas tik jam žinomas aukščiausiojo jėgas, bando save nuraminti. Grįžusi vadė praneša, kad turime leistis. Tokiam sprendimui niekas neprieštarauja, kadangi tvirtas pagrindas po kojomis visiem priimtinesnis. Nusileidę žemyn upės vaga, prieiname levadą. Džiaugsmas, vėl kalbos, nuotraukos. Netoliese aptinkame namuką, o už jo tunelį. Nusprendžiame  šį tunelį šturmuoti rytoj ir apsistojame prie namuko. Šiandien čia turime virtuvę su židiniu ir baseiną. Sušokame į levadą maudytis. Vanduo kūno negelia, nuima visą nuovargį. Puiki diena gavosi, matyt man priimtinesnės atostogos ne pagal euro standartus.
04.11 Šiandien labai daug tunelių, jais einant jautiesi kaip naktiniame žygelyje. Šie tuneliai aukšti ir platūs, su papurškimais iš šonų. Tad slidu. Gerokai  išsiveržiu į priekį ir, negirdėdama bendražygių kalbų ir žingsnių,  praeinu tuneliu visai viena. Labai smagu, kai gali girdėti vandens lašėjimą ir savo žingsnių aidą. Nusileidžiame nuo levados. Pasirodo pirmi turistai, o tuomet dar ir dar. Gaila, kad jau arti miestas…. Gamtoje buvome šeima, buvome dėmesingi, mat egoizmas buvo likęs kartu su civilizacija. O dabar mes ten grįžtame;
Sėdime kavinėje, laukiame taksi, kuris nuveža mus į kempingą. Čia turime karšto vandens. Švarūs ir pasipuošę išvarome maudytis terminiuose baseinuose. Vanduo baseinuose nėra šaltas, tad šiek tiek paplaukiojame. Vandenynas šiandien banguoja. Pasigrožėję bangomis, prisipirkę vyno, varom vakaroti. Grįžtant pradėjo lyti. Po vakarienės, kai vyno nebeliko ir anekdotai išsibaigė, keturi iš mūsų nusprendžia niekur toli neiti - čia pat po stogeliu ir miegoti. O aš su Giedrium išeinu prie vandenyno. Bangos tikrai įspūdingos. Bet tokios jos buvo tik tą vakarą. Kitomis dienomis vandenynas vėl patapo Ramiuoju - Atlanto vandenynu.
04.12 Miegame pakankamai ilgai. Šįryt pabundame ne nuo primuso garso - tikra atostogų idilė. Šiandien išeiname apleistu keliu, o tai realiai asfaltuotas kelias, nutiestas palei vandenyną ir vietomis užverstas nuošliaužomis. Didelių bangų nebėra, bet einant pasigrožėti vandenynu, laiko tikrai per akis. Pasiekę Santa Verdži miestelį, pietaujame. Sulaukę autobuso išvažiuojame į Funšalį. Važiuojant keliu, matome  takus, kuriais ėjome ankstesnėmis dienomis. Vaizdas labai gražus, tad užmigti sau neleidžiu. Pasiekiame Funšalį. Autobusui nuvažiavus, vienas mūsų pastebi, kad paliko pasą. Na taip, senokai jau krėtėm pokštus.... Tania kartu su mūsų nelaimėle bėga krosiuką  paskui autobusą. Mes liekam laukti. Sulaukę Tanios sužinom, kad viskas bus sutvarkyta. Tad taksi vykstam iki apartamentų. Apsistojame keturių kambarių bute su 10  žvaigždučių ir vaizdu į vandenyną, su dviem voniom, virtuve ir skalbykla. Parduotuvėje prisipirkę vyno, skalbimo miltelių, vakarojame.
04.13 Šiandien pusiasalio diena. Lengvas pasivaikščiojimas tarp senjorų. Uolos spalvotos. Iš čia puikiai matosi oro uosto nusileidimo takas, kuriuo leidomės. Tai estakada, kuri susideda iš 180 kolonų ( kai kurių aukštis 50 m). Pasiekiame salos kraštą. Salų ragai visuomet būna įspūdingi, tad,  ilgiau pasigrožėjus, kelios iš mūsų nusileidžia išsimaudyti vandenyne. Dėl šiltųjų srovių, pratekančių palei salą, vanduo tikrai nėra šaltas. Atsigaivinusios sugrįžtame į miestą. Laisvas laikas. Vakare nusprendžiame aplankyti restoraną ir paragauti tradicinių patiekalų. Buvo pasirinktas  jaukus, mažas restoranėlis su padavėju nacionaliniais rūbais ir portugališkomis dainomis. Restorano lankytojai - vien vyresnio amžiaus turistų poros. Kadangi keitėmės patiekalais, vakariene likome patenkint, o vynas buvo labai geras.

04.14  Sekmadienis, kanjoningo diena. Vynas buvo geras arba jo buvo daug, nes galvoje geniukai. Mus pasiima kanjoningo organizatoriai, važiuojame jau mums pažįstamu keliu link tarpeklio. Aikštelėje gauname labai storus hidrokostiumus, kojines ir išklausome instruktažą. Vorele patraukiame prie tarpeklio pradžios. Pirma virvė, nusileidimas trumputis, bet tiesiai į vandenį. Vanduo čia šaltas. Na čia tai nieko, dar reikia praplaukti. Praplaukus gaunu pasiūlymą nušokti nuo olos. Ilgai nesvarstau. Tai bus mano pirmas šuolis,  negaliu praleisti tokios progos. Įsibėgėju ir - į vandenį. Nėra nieko malonesnio už savo gyvenimiškų nuostatų praplėtimą. Gyvenimas visada yra įdomesnis už gyvenimo taisykles. UPS ! Truputį nepataikiau. Adrenalinas atjungė skausmo receptorius. (Po dviejų savaičių mėlynių kaip nebūta.) Leidomės ir šokinėjom neilgai. Tarpeklis labai trumpas. Kraštai labai aukšti ir statūs, saulės nėra, bet gražu.  Ši atrakcija netikėtai prasidėjus, netikėtai ir baigėsi.
Apie pietus grįžtame į apartamentus, bandome susišildyti vonioje (po vieną). Papietavę išvarome prie skardžio. Likę gamina vakarienę. Skardis - graži vieta, masiškai lankoma turistų. Fotosesija ir - namo. Namie mūsų laukia labai skani vakarienė su desertu. Vakare streso nuplovimas alkoholiu. Padėjo. Šokiai buvo........
04.15 Šiandien paskutinė levada ir dienos vinis - 2,5 km ilgio tunelis. Levada pradėjome eiti šviečiant saulei, o kylant aukštyn pasiekėme debesis, į kuriuos įėjus vėl viskas padvelkė mistika. Kriokliai, tuneliukai ir vešlūs augalai. Apima liūdesys, nepasisotinimo jausmas, paskutinė diena gamtoje.  Užkopiam iki levados galo, senjorai čia pietauja ir grįžta atgal, o mes patraukiam takeliu toliau. Atpildas – puikūs vaizdai.

Prieiname tunelį į kurį įėjus šviesos gale nesimatė. Ją pamatėm tik po 45 min. Nusileidome nuo kalno, pasiekėme stotelę, kur sulaukėme autobuso ir viskas. Autobuse lūžau, dabar galima ir namo. Kas suplanuota viskas buvo padaryta, net su kaupu.
04.16 Diena tarp mūsų mergaičių. Dalis mūsiškių išvarė į miestą aplankyti botanikos sodo, porelė deginosi, o mes trys nepasotinamos išvarėm palei miesto levadą. Ši levada pratiesta per bananų plantacijas. Bananų žiedai, tuomet tik užsimezgę bananiukai, ir didžiulės kekės bananų mums darė įspūdį. Prasibėgusios grįžome, o tuomet lauktuvių pirkimas ir kuprinių pakavimas.
04.17 Geros atostogos - tai laimė, o laimė - tai stotelė tarp „per daug“ ir tarp „per mažai“. Ši kelionė tokia ir buvo. Kai grįžome iš žygio į miestą, likome draugais dėmesingi ir paslaugūs vieni kitiems. Mes išlikome šeima, o tai ir buvo gerų  atostogų  receptas. Dabar, sėdint oro uoste, galiu tvirtai pasakyti, kad gera komanda - tai sėkmingų atostogų garantas.
Kelionė namo. Funšalis- Lisabona- Londonas (nakvynė šalia oro uosto) – Vilnius.

Madeiroje praeitas maršrutas:




1 diena - nuo Poco da Neve per Pico Areiro (1818 m) iki Pico Ruivo (1862 m), apie 7 km, nakvojom netoli viršūnės, naktį gavom šalną;
2 diena – nuo Pico Ruivo iki Boca da Encumeada, apie 14 km, nakvojom Chao dos Lauros;

3 diena – nuo Chao dos Lauros levada Norte, užkilom iki Bica da Cana (1500 m), toliau kirtom Paul de Sera plokštikalnį ir levada do Paul pasekėm Rabacal;

4 diena – nuo Rabacal levada 25 Fonte nusileidom iki upės Rio de Janela, toliau praktiškai bekelė (žemėlapyje pažymėtas takelis) pasekėm levadą de Janela, šiek tiek paėjus apsistojame nakvynei prie namuko levadoje;

5 diena – levada de Janela pasekėme Lamaceiros kaimelį. Iš čia nuvažiavome iki Ribeira de Janela kempingo, nakvynė;

6 diena – nuo kempingo apleistu kelių keliavome palei vandenyną iki Sao Vicente, apie 12 km. Iš čia autobusu išvažiavome į Funchal, nakvojome apartamentuose;

7 diena – pasivaikščiojom Ponta de Sao Lourenco pusiasalį ir nuvykome pasigrožėti Cabo Girao skardžiu;

8 diena – praėjome Ribeira Frio kanjoną, buvo keli nusileidimai kriokliais (maks. 20 m aukščio), keli baseinai. Trumpas kanjonas, 3 val. ėjimo, gražus, bet mažai vandens buvo;

9 diena – nuvykome autobusu iki Santana miestelio. Iš čia su taksi pakilome iki Queimadas ir toliau levada Do Caldeirao Verde ir Caldeirao Inferno pakilome iki levados Pico Ruivo tunelio (2,5 km ilgio). Tuneliu nuėjome iki Faja da Nogueira, toliau keliuku nėjome iki Faja do Cedro Gordo kaimelio ir iš čia autobusu grįžome atgal į Funchal;

10 diena – atostogos :).

Graži sala, gera kompanija. Linksmai pakeliavome, daug pamatėme, mums sekėsi.


 














Komentarų (28)
1. 2012-09-10 18:29
 
Įspūdingas gamtos grožis pakerėjo. Nesitikėjau taip arti europos rasti tokią egzotiką!
 
Liutauras
2. 2012-10-23 15:50
 
Aha, gamta nuostabi. Sala viena gražiausiu mano aplankytu:) 
Transporto infrastruktūra išvystyta, iki daugiau nei pusės visu levadu galima nusigauti autobusu. O keliauti levadomis nesunku, vienas malonumas. Tik kai kuriuose labai jau daug žmonių.
 
Olga
3. 2013-04-06 09:56
 
Šiandien kolektyvas per Londoną išskrido į Madeiros salą. Kaip ir prasidėjo nauja kelionė.
 
Rolas
4. 2013-04-06 20:21
 
Sėkmingai nusileidom į vieną pavojingiausių pasaulio oro uostų. :)  
Viskas žalia, šilta, bet apsiniaukę. Dabar surasti viešbutuką ir miegoti. Rytoj į žygį per Madeiros salą.
 
Rolas
5. 2013-04-07 20:28
 
Prie Pico Ruivo. Atėjom kaip ežiukai rūke. Bet ir vaizdų padavė, grožis nerealus. Chebra puiki. Viskas ok. :)  
Tania 04 07
 
Rolas
6. 2013-04-08 19:39
 
Galėtumetetete ir išsamiau.. Bent jau iki trijų eilučių datraukit. :?
 
Viktoras
7. 2013-04-08 20:14
 
Ką gaunu, tai ir talpinu. Svarbu, kad viskas puikiai. O bus laikas, bus ir vaikas :)
Kantrybės!
 
Rolas
8. 2013-04-08 20:20
 
Mes beveik atėjome į vietą, beliko vienas kilometras iki numatytos nakvynės vietos. Gražus trekas viršukalnėmis, saulėta ir šilta. Bet naktį buvo šalna, praktiškai bemiegė naktis gavosi. O visame kitame viskas puikiai. 
Tania. 04. 08
 
Rolas
9. 2013-04-09 12:44
 
Įveikėme maršrutą nuo Poco De Neve per Pico Areiro, Pico Ruivo iki Encumeada. Šiandien eisim nuo Encumeada iki Rabacal. 
Šilta naktis buvo, išsimiegojome. Dabar kokie +15C. Šiandien pradedam keliauti levadomis. Bus ilga diena. 
Tania. 04. 09
 
Rolas
10. 2013-04-09 13:03
 
Et, galėjau ir aš dabar ten būti su ta šaunia kompanija :). Bet gal kitą kartą... O Lietuvoje jau irgi pavasariu kvepia :)))
 
Ina
11. 2013-04-09 13:15
 
Jokiu pavasariu cia nekvepia. Tikiuosi, kad kolektyvas atvez lauktuviu is Madeiros ta niekaip neprasidedanti pavasari, o gali tuo paciu ir visa vasara su savim prigriebti :) per daug nebus :roll
 
Natalija
12. 2013-04-09 21:39
 
Visi sveiki. :eek Tik tiek žinių. Supratau, kad telefonas sėdo. Žinių lauksim tik po treko. :?
 
Rolas
13. 2013-04-10 09:37
 
Šiandien eisim penkių krioklių levada pažiūrėti, toliau per tunelį į Calheta, iš ten pasileisim ir pavažiuosim iki Fontan Do Bisa nakvynės. Apsiniaukę, bet nelyja.  
Vakar chebra gerai nusikalė. Šlubčiojam, bet einam toliau. 
Kol Tania su Egiu buvo išėję pažiūrėti tako, chebra vakarienę darė ir primusą susprogdino. Liūdnų pasekmių neatsitiko. Sakė treniravosi ateinančios dienos tunelius sprogdinti, jai ką. :eek  
Tania. 04. 10
 
Rolas
14. 2013-04-10 20:37
 
Smagi diena gavosi. Pavarėm, afigėnas takas nuo Rabakas iki Fonte Do Bispo. Praktiškai bekele ėjome, vietomis ir aš su Giedriumi dėjome į kelnes. o jau chebra pilni adrenalino iki ausų. Chebritė puiki, nei cipt. :eek  
Tania. 04.10
 
Rolas
15. 2013-04-10 20:41
 
Buvo labai labai diena ekstremali. Šakės, siaubas, heavy metal! Buvom pakibę kalno vidury, pametę taką. Vadai nerealus! dabar jau...bulvių košę verdam! Nirvana! Koks čia vaizdas! Nakvynė su baseinu :)
 
Juratė
16. 2013-04-11 12:36
 
Tikri ekstremalai – tai sprogdinasi, tai vidury kalno kabo... Gal jau apsiraminkit :) O kad vadai geri, tai visiškai sutinku.
 
Ina
17. 2013-04-11 19:45
 
Baigėm treką. Įspūdingas ir labai gražus. Dabar Porto Moniz murkdomes vulkaniniuose baseinuose. Saulutė šildo. Viskas puiku. Rytoj eisim apleistu keliu palei vandenyną. 
Tania. 04. 11
 
Rolas
18. 2013-04-12 07:25
 
Ar madeiros vyno vakarais išgeriat? Jis unikalus! 
:)
 
Liutauras
19. 2013-04-12 10:41
 
Na va kaip visa laik sie nerealus vadai deda i kelnes,palikti likimo valiai turistai susprogdina primusus,dar unikalaus vyno jiem reikia paragaut ir tada tikrai heavy metal:)
 
raimis
20. 2013-04-12 14:15
 
Įveikėm maršrutą keliu. Gražu. Dabar kaboke užvalgo, atsigeriam Madeiros vyno ir į Funshalą. 
Tania. 04. 12
 
Rolas
21. 2013-04-13 08:51
 
Sotūs ir ramūs, prisiragavom Madeiros vyno. Apsigyvenom Funshale. Rytoj eisim pusiasalio apžiūrėti, ramiai kaip vokiečių pensininkai, o poryt į tarpeklį lysim. 
Tania. 04. 12
 
Rolas
22. 2013-04-13 09:48
 
Negi nebeisit Caldeirao verde do inferno?
 
Liutauras
23. 2013-04-13 14:37
 
Dar dienų turi. Nemanau, kad išsikvėpė. O gal vyno per daug išgėrė ir pripainiojo. :zzz
 
Rolas
24. 2013-04-14 21:14
 
Įveikėme Ribeira Frio tarpeklį. Smagus, bet trumpas. Vandens mažoka. Chebrai patiko.  
Tania. 04. 14
 
Rolas
25. 2013-04-15 10:00
 
Išvažiuojame pasivaikščioti po levadą Caldeiao Verde. oras geras, sekasi mums. Rytoj deginsimės ir suvenyrus pirksim.  
Tania. 04. 15
 
Rolas
26. 2013-04-15 20:03
 
Praėjome levadą Verde, nuėjome iki galo. Nuostabūs vaizdai. Galu gale įlindome į tunelį 2,5 km ilgio ir nusileido kažkokiam kaime. Važiuojam į savo apartamentus. Ką suplanavo, tą ir padarėm. :zzz  
Beliko pasideginti. :(  
Tania. 04. 15
 
Rolas
27. 2013-04-17 22:28
 
Grupė Londone. Rytoj 12.00 parskrenda į Vilnių.
 
Rolas
28. 2013-04-18 14:04
 
Kelionė buvo nuostabi, kompanija - puiki, vadai - nerealūs. Tikiuosi, kad teigiamos energijos ir įspūdžių pakaks ilgam. Tania, ačiū Tau už nuostabią kelionę.
 
Irmantas

Parašykite komentarą
Jūsų vardas:
Komentaras:



Apsaugos nuo spamo kodas:* Code

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.4.3

Atnaujinta ( Trečiadienis, 08 spalio 2014 )
 
< Atgal   Kitas >