Kopfbereich

Direkt zum Inhalt Direkt zur Navigation

Inhalt

2012 03 29 - 4 16, slidžių žygis į poliarinį Uralą. Paj-er kalnas. Spausdinti Siųsti el.paštu
Penktadienis, 30 kovo 2012

Poliarinis Uralas 2012
Paj-ero masyvas
Penkių vyrų komanda: Linas, Artūras, Robertas, Gintaras, Aleksas .

 

 

Po beveik dviejų parų traukinyje geležinkelio stoty Jeletskij išlipom apie pirmą dienos, per pora valandų susitvarkėm registraciją, susikrovėm savo mantą ir startavom. Paėjom iki šešių, susiradom užuovėją prie upelio tarp medžių (vėjas siautėja) ir stojam nakvynei. Jei atvažiavus buvo apie septynis šalčio (vietiniai sakė, kad švintant buvo visi dvidešimt septyni), tai temstant atšilo, temperatūra apie nulį -  truputi drėgna. Ryte - pirma tikra žygio diena, prisitraukimas per tundrą prie kalnų, visa diena lygumoje, apie dvidešimt kilometrų, atšilimas, apie nulį visą dieną ir vėjas priešpriešinis, nusikalėm normaliai. Vakare ir kalnai iš debesų išlindo. Naktį irgi šilta, apie pora šalčio, rytas gražus, ir saulė pabandė išlyst, bet iššėjus prasidėjo vargas - pradėjo lipt sniegas, bandėm ir čiuožt, ir nešti  slides, nusikalėm, tik po pietų pagerėjo - prasidėjo kilimas į kalnus (nuo geležinkelio iki kalnų - apie 40 km.), nukrito žemiau nulio temperatūra, kirtom ribą tarp Europos ir Azijos, prisitraukėm prie perėjos, nakvojam Azijoje, aštuoni šalčio, galima gyventi. Rytas išaušo superinis, saulė plieskia nuo penkių ryto, įkapojom  su katėm į perėją, pasirodė ir gražuolis Paj-eras nuo perėjos, toliau ketera palipom į Bliucherio viršūnę su visom kuprinėm, valakušom ir slidėm, prieš viršūnę pabandė niaukstytis, bet kol padarėm keletą kadrų vėl išsigiedrijo, tai ir pietaut likom. Matosi ir Sibiras rytuose, ir Paj-eras pietvakariuose. Desertui - smagus nusileidimas slidėmis į slėnį, sniegas lengvas, saulė plieskia - ko dar norėt. Palapinę pasistatėm slėnyje, apie vienuolika šalčio, tikrai neeilinė diena. Naktį dar pabandžiau pafotkint pašvaistes, bet nelabai jau tikros jos pasirodė.

 Kurortas

Ryte orai kaip ir neblogi, šiandien pagal planą apie penkiolika kilometrų slėniu su nežymiu pakilimu link sekančios perėjos. Bet kalnai yra kalnai, prasidėjo pūga, stiprus priešpriešinis vėjas, neskubėdami čiuoždami prieš vėją planą beveik įvykdėme, tik jau pūga pavakary labai įsisiautėjo, su didžiausiu vargu pasistatėm palapinę, pristatėm sniego sienų aplinkui, vietomis aukštenių ir už palapinę - ir vėl gyvent galima. Lauksim rytoj naujų siurpizų, aišku, labiausiai norisi gero oro. Rytas gražus, saulėta, varom į perėją, pirmą pakilimo dalį įlipom be nuotykių, bet antroje dalyje, jau netoli viršaus, pradėjo trukinėti sniegas ant šlaito, apturėjom strioko, teko kabinti virvę, saugotis lavinų, truputi užtrukom, bet svarbiausia sveiki ir gyvi persiritom per perėją. Kitoj pusėje ir oras pagerėjo, nes jau buvo spėjęs apsiniaukti, ir nusileidimas nesunkus, taip kad dar viena ir graži, ir sunki diena. Nakvojome su vaizdu į Paj-erą,

 
 
ryte vėl persivertėm per dar vieną perėją, tik šį kartą ji lengvutė, sulipom slidėmis, žemyn paslidinėjom, turėjo būt dar viena lengva diena, bet jei anoje perėjos pusėje plieskė saulė, tai persivertus ir nusileidus pradėjo stiprėti vėjas, kuris po pietų virto dar viena pūga. Vėjas štorminis, sniegas klijuoja akis - palapinę išdrysom statyti tik prieš tai pastatę sieną iš sniego blokelių. Lengva gal ir nebuvo, bet apsimokėjo :) - palapinėje palyginus ramu. Tik Linui stresas - pabėgo čeburaška. Išėjo ieškot,  visa laimė, kad truputi pagryžęs surado dar neužpustytą. Visi vietoje, lauksim gero oro,  nes kaip ir laikas būtų ir į gražuolį Paj-erą sulaipioti. Šeštą ryto dar apsiniaukę, bet apie devynias išlindo saulė, tai daug nesvarstę išėjom į viršų. Pirmas pusdienis saulėtas, kuprinės lengvos - Velykas švenčiame kopdami į Paj-erą. Iki pietų - graži diena, kapojam tik su katėm, viena iš keterų išlipom į plato, prasiėjom, vėl palipom, priėjom prie paskutinės keteros, o čia teko priimti sunkų sprendimą - sukames. Ketera pasirodė sudėtingesnė nei skaitėme aprašimuose, o laiko virves kabinti  nelabai ir turim. Užkandome užlindę už akmens, Velykų proga - obuolių sūris, pradėjus eiti žemyn pradėjo stiprėti vėjas, bet nusileisti spėjome be nuotykių ir pačiu laiku, nes prasidėjo eilinė pūga, vakarykštis variantas, tik gal dar stipresnė. Tikraja poliarine purga dar nepavadinsi, bet vėjas verčia iš kojų, sniegas klijuoja akis, taip kad apsisukome tikrai laiku. Už tai palapinė apstatyta sniego sienomis kaip kokia tvirtovė, lauksim joje rytojaus, gal orai leis pabandyt rytoj dar kartą. Deja, bet rytas skendi debesyje, matomumas - pienas, teks Paj-erą palikti kitam kartui. Pakuojames, leisimės iš kalnų link namų. Išeinant dar trumpam išlenda saulutė, bet toliau visa diena rūke, leidžiames iš kalnų, sustreikuoja GPS, tai greitai pas visus ant kaklo atsiranda kompasai :), apačioje jau randame išsprogusių pumpurų, ir į tundrą jau ateina pavasaris, sutinkame drasų zuikį, kuriam mes įdomus kaip ir jis mums, dar pavažiavę stojame nakvynės  maumedžių giraitėje (gal per skambiai čia, bet keliolika medelių tikrai buvo), tai ir laužą turime. Liko pusantros dienos slidėmis per tundrą iki civilizacijos, žygis eina į pabaigą. Grįžtant sutinkame elnių bandą, o paskutinį pusdienį - ir vietinis nencas su sniego motociklu privažiuoja, persimetėm keliais žodžiais ir čiuožiam toliau. Per dvi su puse dienos grįžtam į miestelį Jeletskij, iki traukinio dar laiko turim, bandysim aplankyt vietinius elnių augintojus nencus, pažiūrėti kaip jie gyvena. Linas paskutinę dieną dar ir akis sudegina, paėjo be akinių, tai po to kelias dienas vargo. Pas nencus nupirkom šaldytą elnio kumpį, kelis elnių kailius - bus suvenyrai. O ir elnienos troškinys vakare - gražus akcentas šaunaus žygio pabaigai. Kas dėl žygio - buvo netikėtai šilta, tik pora kartų rytais buvo apie šešiolika-aštuoniolika šalčio, šiaip dažniausiai keli laipsniai šalčio, tundroje vargom su limpančiu sniegu, bet ko netruko, tai vėjo. Orai keisdavosi kas pusdienį, paprastai ryte ramiau, po pietų - pūgos, guodžia bent tai, kad dažniausiai mūsų planų tai nesujaukdavo. Smagu ir tai, kad dienos jau ilgos, saulė tekėdavo prieš penkias, šviesu iki aštuonių-pusės devynių. Pritrūko tik vieno - labai jau norėjosi pasidairyti ir nuo Paj-ero.

 

Daugiau nuotraukų čia:
https://picasaweb.google.com/admode/PoliarinisUralas2012#
 



Komentarų (3)
1. 2012-04-11 12:39
 
Čia Linas, žygį baigėm, viskas gerai, lauksim traukinio
 
Linas
2. 2012-04-11 19:33
 
Nieko sau, Linai, jokių žinių ir staiga viena žinutė, kad jau baigėt žygį :)) negerai, negerai :) Lauksim dienoraščio ir foto/video medžiagos.
 
Vyciokas
3. 2012-04-12 16:20
 
Nors tiek. Nurašysim ant ryšio nebuvimo.
 
Rolas

Parašykite komentarą
Jūsų vardas:
Komentaras:



Apsaugos nuo spamo kodas:* Code

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.4.3

Atnaujinta ( Sekmadienis, 30 rugsėjo 2012 )
 
< Atgal   Kitas >