Kopfbereich

Direkt zum Inhalt Direkt zur Navigation

Inhalt

2012 08 10 - 08 27 Ladak. Mažojo Tibeto kultūra. Spausdinti Siųsti el.paštu
Trečiadienis, 02 vasario 2011
Kelionė į šiaurės Indiją. Trekas kalnuose ir plaukimas Zanskar upe. 2012 08 10 - 08 26


Ladakas(angl. Ladakh) yra buvusi tibetiečių karalystė Himalajuose, dabar regionas Džamu ir Kašmyro valstijoje, Indijoje. Ladako sostinė ir pagrindinis miestas - Lė. Ladako plotas 45110 km², turi 270 tūkst. gyventojų. Tai vienas rečiausiai apgyvendintų regionų Indijoje. Ladakas yra plačiai žinomas savo kalnų grožiu bei savita kultūra ir dažnai vadinamas "mažuoju Tibetu". Dauguma ladakiečių - tibetiečių palikuonys. Dominuojanti religija – tibetiečių budizmas, tačiau nemažai gyventojų taip pat yra šiitų musulmonai. Pastaruoju metu Ladakas tapo populiari turistinė vieta. Nors turistiniame sektoriuje dirba tik 4 % žmonių, turizmas sudaro 50 % Ladako BNP.
Norint pamatyti tikrą tibetietišką kultūrą, reikia važiuoti būtent čia. Pagal tradicijas ir kalbą jie giminingi Tibetui. Tik skirtingai nuo Tibeto, jie dar puoselėja laisvai savąją kultūrą.
Zanskar - prie didžiųjų Himalajų prigludusi senovinės budistų karalystė Indijos vakaruose. Tai ganėtinai uždaras regionas, ilgą laiką turėjęs labai mažai ryšių su išoriniu pasauliu. Net garsiųjų Himalajų karavanų maršrutai neina pro ją. O taip nutiko todėl, kad storais sniego klodais užverstos Zanskar perėjos mėnesių mėnesiais yra neįveikiamos. Žiemos metu vietiniai pėsčiomis keliauja tik užšalusia Zanskar upe.
 


Tanios dienoraštis
Rugpjūčio dešimta.
Prieš kokį mėnesį Finnair pakeitė skrydžio laiką, tad turim visą dieną Helsinkyje. Praleidžiame ją Suomenlinna saloje (http://www.suomenlinna.fi/en/). Pakankamai įdomi vieta prastumti laiką iki skrydžio. Gynybinė siena, bažnytėlės, gamta ir t.t.
Skristi su Finnair'u vien malonumas, vietos kojoms kiek nori (be abejo jei tu ne Linas Wink), filmai, maistas du kartus. Atpratau nuo tokios prabangos.
Rugpjūčio vienuolikta.
Išėjus iš oro uosto gavom karšto oro ir drėgmės (ir dar turbūt dulkių ir teršalų) smūgį. Na nieko, rytoj mūsų laukia aukšti ir šalti kalnai (kaip mes klydom.. Smile). Su taksais nuvažiuojame iki Tibetu kvartalo (http://www.majnukatilla.com/services.html). Pakankamai švarus ir ramus rajonas su daugybe nebrangių hotelių, turgus, restoranėliai. Man patiko, tik toloka nuo oro uosto. Ką gi, nori nenori reikia kultūrintis Delyje (būtent, reikia, nes noro kažkodėl nėra). Jamam tuk-tukus ir pirmyn. Dabar tiksliai neatsimenu ką pamatėm. Buvo tikrai įspūdingų objektų ir tikų tikriausių šiukšlynų. Geras dalykas tuk-tukai, palaukia tavęs, pigūs, daug pamatai važiuojant – rekomenduoju. Toliau vakarienė („not spicy“, bet burna dega Smile) ir miegot.
Rugpjūčio dvylikta.
Juodoji diena. Atvažiuojame į oro uostą ir ... Mūsų skrydis atšauktas, nuimtas jau kaip du mėnesiai. Ir jokio įspėjimo, jokios žinutės, pinigai „grąžinti“ (iki šiol jų nematėm ir turbūt nematysim). Tiesa pasakius buvau pasimetus – kaip mūsų trekas, kaip raftingas? - totalus š...Jovita su Viktorija greit atgavo sveiką mąstymą ir jau lėkė prie kasų aiškintis kada sekantys skrydžiai. Nesėkmės tęsėsi – bilietai yra tik rytdienai, o atgal tik 24. Reiškia trekas sutrumpėja 2 dienom, o kur aklimatizacija? Vienu žodžiu daug minčių, bet svarbiausia ištrūkti iš Delio, o jau vietoj spręsim kitas problemas. Ačiū Jovitai ir Viktorijai, jos greit susigaudo ir nuperka mums bilietus. Kelionė pabrango visu tūkstančiu, o ką daryti. Atgal į Delį, bet ne taip greit, įleisti į oro uostą įleidžia, o vat išleisti, deja, nenori. Po valandėlės lakstymo per langelius mus paleidžia į laisvę. Atgal į Delį – kaip jis pabodo per toki trumpą laiką ...
Rugpjūčio trylikta.
Skirtingais reisais išskrendame į Leh'ą. Ar fantazija ar aukštis tik išlipus iš lėktuvo pradeda veikti – sunkiai kvėpuoju, judesiai sulėtinti. O kas bus kalnuose? Nustebino oras, atrodo gi aukštai esam, o karšta, tik vakare megztinio užsimaniau. Organizaciniai rūpesčiai, derybos (bandė mums prastumti visą karavaną arklių :), lakstymai po turgų, karaliaus rūmai, vienuolynas, karšta, aukštis. Rezultate Simas su Lena praleidžia bemiegę naktį su galvos skausmais ir kitais nemaloniais dalykais. Atskridę į Leh'ą ilsėkitės, gulėkit, neskubėkit!
Ramus ir geras miestas. Absoliučiai ne Indija. Kaip gaila, kad mūsų buvimas čia sutrumpėjo 2 dienom Surprised. Daugybė turfirmų, kurie padės suorganizuoti bet koki treką, raftingą ir dar velniai žino ką. Mums  padėjo http://www.samsaraexpeditions.com/  ir http://expeditionsindia.com/index.htm
Rugpjūčio keturiolikta.
Dar neprašvitus išvykstam į kalnus. Važiuojame iki Hanuppata kaimo (3780 m) kažkur 5 val. su sustojimu pusryčiams. Kelias neblogas (jie ten intensyviai tiesia kelius per kalnus), bet ne bet kokiam transportui. Jau pro langą matom kokie nuostabiai gražūs kalnai mūsų laukia. Tik kad sveikata leistų pasidžiaugti jais. O sveikata oj oj oj...
Nuvežė į kempingą už kaimo, 100 Rs už palapinę, yra palapinė-kioskelis su būtinais reikmenimis  - koka kola, alus, cigaretės Smile. Susipažinom su savo arkliais ir varovais, įsikūrėme ir pradėjom aklimatizuotis, kas kaip. Kas gulėdamas, kas lipdamas viršun. Aplankėm kaimą, perdavėm praeitos chebros linkėjimus-nuotraukas, pagėrėme arbatos ir atgal į stovyklavietę. Atrodo čia pat, koks km  gal du, o ėjome valandą, kosmosas.
Pagaminom vakarienę, kas valgė, kas jau pradėjo dietos laikytisWink. Vakarinis tablečių dalijimas - be jų šiam žygy būtų sunkoka.
Rugpjūčio penkiolikta.
Hanupatta (3780 m.) – Photoksar (4235 m.)
Keliamės apie šeštą. Sunki naktis, tik prabudus chebra jau reikalauja vaistų. Rytinis vaistų dalinimas, pusryčiai. Dalinamės savo naktiniais įspūdžiais – kas viduriavo, kam galvą skaudėjo, ką šiaip nemiga kankino. Pensininkų būrelis Smile. Kuriu planą, kaip apeiti „perėją“, bet varovai paregulioja visa reikalą, pasakę, kad kito kelio nėra, aukštas vanduo. Ką gi, supakavę ir atidavę daiktus varovams aštuntą valandą išeinam link perėjos Sir Sir La (4975 m).
Oras geras, nei šalta, nei karšta. Einam geru keliu, net per geru, nes juo retkarčiais pravažiuoja kokia mašina, kas suprantamai primena civilizaciją. Tempas visų skirtingas ir jau prieš kylant į perėją skirtumas nuo pirmų ir paskutinių - apie valanda kelio––.
Bet užtat paskutiniams nuskilo (su manim nesutiks Linas, Jovita, Rapolas, Viktorija, Viktoras ir Ilona Wink), sustabdėm sunkvežimį, vežantį cementą! Kiek buvo džiaugsmo. Pamojavom atsisakiusiems  važiuoti draugams, kurie nusprendė nepasiduoti ir savarankiškai įveikti pakilimą (mūsų pagarba!) išvažiavom link perėjos patogiai įsitaisę ant cemento maišų.
Chebrytė nudžiugino, vos spėjom truputį pafotografuoti ir patogiai įsitaisius ant perėjos laukti didvyriškai nusiteikusių draugų (tris valandas mažiausiai), o jie jau čia pat, truputį žalsvoki ir pavargę, bet greiti Smile.
Dabar žemyn, pradžioj vingiavom mašininiu keliu, o paskui ant tiesiųjų per nuobirinus, pabodo tie kilometriniai posūkiai.
Stovyklavietę pasiekėm 17 val. Pothoksar kaimas (4235 m). Gyvų dar yra Wink. Vakarinis vaistų dalijimas, pavalgyti ir miegoti.
Rugpjūčio šešiolikta.
Photoksar (4235 m.) – Sing La (4600 m.)
Kėlėmės šeštą, jau aštuntą pajudėjom link perėjos. Nesunki diena, palaipsniui kilom link perėjos, stovyklavietę pasiekėm 15 val. Pakeliui matėm kelis turistus, bet jų čia nėra daug. Savijautos gerėja, pradedam priprasti prie aukščio, bet vaistų neatsisakom ir toliau energingai vartojam Undecided.
Rugpjūčio septyniolikta.
Sing La (4600 m) – Nerak (3352 m)
Turėjo būti lengva diena, bet, deja... Kaip visada aštuntą pajudėjome. Status pakilimas į Sing La perėją. Greit buvome viršuje, oras geras, nuostabūs vaizdai į visas puses. Mūsų trekas vis dar eina šalia automobilių kelio. Nusileidus nuo perėjos pagaliau mūsų keliai išsiskyrė. Labai didelis laiko tarpas tarp pirmųjų ir paskutiniųjų. Pirmieji jau pirmą valandą buvo Yelchung kaime (3880 m), o atsilikę tik trečią. Kaimas nedidelis, gražus, aplinkui spalvoti kalnai, aukštos sienos, na tikrai labai graži vieta. Vieta stovyklavietei mums netiko, laiko yra -  tai ir varom iki Nerak kaimo. Rytoj bus mažiau. Oras karštas. Lieku laukti atsilikusiųjų, o kiti kartu su arkliais išeina į Nerak kaimą.
Pusė trijų, pagaliau ir jie. Gavau velnių nuo Lino, kad išsilakstėm visi ir nelaukiam vieni kitų. Nieko tokio.
Pamačiusi Lenos, Audronės veidus nežinojau kaip pasakyti, kad dar ne pabaiga. Į klausimus kiek kilti dar, kiek eiti ir ar toli, optimistiškai pasakiau „netoli“ ir išdūmijau į priekį, kad chebra neužmuštų.
Gražus kelias, nerealiai. Pagaliau Nerak kaimas, tai yra tiltas per Zanskar upę šalia kaimo, o dar pakilti kokius 300 m (kokia smulkmena Smile) iki kaimo galo, nes arkliai mūsų pačiam kaimo gale. Paskutiniai su tamsa parsibeldė į stovyklavietę. Dėkui varovams, su arkliais užtempė Laimą ir mane. Vakaras, šilta, neaukštai, praktiškai galim bėgioti Laughing, upeliukas netoliese, maudynės, tesiog pasaka.
Rugpjūčio aštuoniolikta.
Nerak (3352 m.) - prisitraukimas iki Tarti La perėjos.
Leidom sau pamiegoti, diena laukia nesunki, ir tik apie 10 val. pajudėjome link perėjos. Gražūs vaizdai į kaimą iš viršaus, bet greit pabosta, nes visą dieną esame tame pačiame slėnyje. Šiandien aš einu gale. Chebrytė greit nueina iki stovyklavietės (4500 m), šalia ežero. Arkliai net toliau spėjo nueiti, bet grįžo atgal, nes už balno nėra vandens. Mes su Laima parsibeldėm apie ketvirtą valandą, kai tik maudynės prasidėjo. Tolumoje matėsi kažkokių porakanopių būrys, bet jie nedrįso prieiti prie mūsų, tad visi maisto likučiai atitenka mūsų arkliams, o jie su kiek viena diena darosi vis naglesni. Jau nelaukdami pakvietimų varo per stovyklavietę reikalaudami maisto.
Rugpjūčio devyniolikta.
Valanda ėjimo iki perėjos Tarti La ( 5000 m)– perėjos Pangat La ( 3900 m ).
Kaip visada gražus rytas, geras oras. Laima ankščiausiai išeina, nes lėtai lipa, o pakilti reikia iki 5000 m ir diena žada būti ilga.
Greit užlipus ant balno supratome, kad tai toli gražu dar ne mūsų perėja. Ant perėjos buvome 11 val.  Pradeda kepinti saulė. Stačiai žemyn ir džiaugėmės, kad tai ne mes lipam dabar viršun šiuo stačiu nuobirinu. Vaizdai pasikeitė, atsirado įvairaus dydžio akmeniniai (gal smiltainis) pirštai, siauri     tarpekliai. Saulė kepina negailestingai, gerai, kad einam palei upelį ir turim galimybę atvėsinti kokią nors kūno dalį. Vienu metu takelis taip susiaurėja ir eina palei statų šlaitą, kad net gailestis ima, kad nemačiau, kaip čia mūsų arkliai keberiojosi, nes ir patiems nebuvo jauku.
Penktą valandą pasiekėm stovyklavietę, varovai vaišina arbata, vieta nuostabi, maudynės, vakarienė ir daugiau nieko nereikia – lepota.
Rugpjūčio dvidešimta.
Pangat La ( 3900 m )– Honia (3378m.) per Namtse La (4430 m.) perėją.
Kaip visada geras oras, šilta, sausa. O po 20 min. ėjimo jau karšta, net nežinau, ar tai geras oras :). Pusdienis ėjimo iki Honia per nesibaigiančią Namste La perėją, nesupranti, kur prasideda pakilimas ir nematai pabaigos, nes už kiekvieno posūkio dar posūkis ir taip iki pietų Yell. Ilona su Viktoru nusprendė ilgai nesikankinti ir kosminiu greičiu išdūmė link finišo.
Po užknisančio pakilimo (bet vaizdai gražūs)  status ir trumpas nusileidimas tiesiai į „Expeditions India“ raftingistų glėbį. Atrodo viskas, dabar prasideda atostogos Cool.
Chebrytė dirba profesionaliai – pasitinka, nuveža į vietą, maistą serviruoja, rankas dezinfekuoja, kavos/arbatos siūlo ir šypsosi.
Daugumai iš mūsų tai pirma upė, daug klausimų, nedaug atsakymu, truputis panikos, bet skani vakarienė, gražūs vaizdai, pasitikėjimą keliantis vadas  ir ramiai miegot.
Rugpjūčio dvidešimt pirma.
Honia – Nerak.
Pora žodžių apie raftingo organizaciją. Chebra dirba kaip turi būti, pusryčiai, pietūs, vakarienė, kava/arbata, šiukšlių rūšiavimas. Paplaukę mes ilsimės ir deginamės, o jie kaip skruzdėlės kažką neša, kepa, verda, stato.
Ryte gavom valandą instruktažo, visų akys didelės, ypač kai apie apvertimus-iškritimus pasakoja Sealed. Pasiskirstėm po laivus ir pirmyn. Oras geras, šilta... iki pirmo aptaškymo, na o toliau jau nuolatos šalta. Vaizdus sunku atpasakoti, tai reikia matyti. Upė teka pakankamai siauru slėniu, spalvotos aukštos sienos, jokios augmenijos.
Pirmasis slenkstis, susidaręs prieš porą metų vykus kelio darbams, kai atskilo ir nuslinko kalno gabalas. Anvesh pasakojo, kad čia apsiverčia kas antras raftas. Mes pagerinom statistiką, nevirto ne vienas.
Plaukėm 3 valandas. Apsistojom Nerak kaimo papėdėje.
Rugpjūčio dvidešimt antra.
Eilė prie pusryčių stalo. Nusimato 5 val. plaukimas. Bandom apsirengti šilčiau, apsivelkam šturmuotes, bet vistiek šalom ant upės. Buvo pora vardinių slenksčių.
Rugpjūčio dvidešimt trečia
Palei upę jau eina kelias, matosi mašinų, arklių, turistų, raftingistų. Bet vistiek smagus plaukimas, yra slenkstukų, bangų. Mums užtenka. Apie 12 val. žygis baigėsi, išlipom į krantą, papietavom ir mus nugabeno į Leh. Suvenyrų pirkimas ir sekantį rytą išskrendam į Delį.
Rugpjūčio dvidešimt ketvirtą – dvidešimt šešta.
Įdomios tvarkos Indijos oro uostose. Delyje patekus į oro uostą sunkiai iš ten ištrūksi, o Leh'e kažkoks bardakas su rankiniu bagažu ir šiaip - bardakas. Rankiniame bagaže leidžiama turėti tik fotoaparatą, laptopą, mobilųjį telefoną ir viskas, jokių megztinių, knygų ir kitokių daiktų, bet niekas netikrina, tiesiog sakai „only photo“.
Delyje. Prasidėjo ilga dviejų dienų kelione iki Taj Mahal ir atgal. Mikriukas važiuoja maksimum 60 km greičiu (tai maksimumas), ir tai tik negyvenamose vietose, o tokių ten praktiškai nėra. Visur žmonės, pakelėse pilna gyvenimo, viskas juda, eina, bėga, varo, valgo, šika ir t.t.
Įdomu pažiūrėti pro langą, bet greit pavargsti. Kažkaip jau pradeda traukti namo, ten, kur ramu, niekas nepypina ir nemirguliuoja akyse nuo žmonių ir šiukšlių.
Tania

Dalyviai: Linas, Lena, Jovita, Audrone, Simas, Rapolas, Viktorija, Ilona, Viktoras, Laima, Tania.
Rapolo ir Viktorijos nuotraukos čia .
Laimos nuotraukos čia .
Viktoro nuotraukos čia.
Jovitos nuotraukos čia.





Komentarų (17)
1. 2011-02-07 18:38
 
I kokius pinigus orentuotis jei ne paslaptis?
 
tomas g
2. 2011-11-06 06:11
 
Kada įvyks 2012m. kelionė rugpjūtį ar rugsėjį? Pavadinime parašyta rugsėjis, aprašyme rugpjūtis
 
Dainora
3. 2011-11-06 07:41
 
Kelionė bus rugpjūtį. Galima ir rugsėjį. Bet bus rugpjūtį.
 
Rolas
4. 2011-12-17 20:47
 
Ar galima gauti daugiau informacijos apie šią kelionę? Jei organizuojama 2012m, kada planuojama pirkti bilietus? Kuo anksčiau, tuo pigiau:) 
Nomeda 
This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it
 
Nomeda
5. 2012-01-22 20:49
 
Kaip ir tvarka. Grupė pilnai sukomplektuota. Belieka laukti kelionės. Kita kelionė į Ladaką bus 2013 netais.
 
Rolas
6. 2012-05-25 22:25
 
Kaip ir atsirado viena laisva vieta. Jai kas pageidaujat, galit prisijungti. :)
 
Rolas
7. 2012-08-13 13:08
 
Pirmos naujienos. Skrydis yra nuimtas iki Leh. paaiškinti niekas negali. Teko pirkti kitus bilietus, brangiau. Blogiausia, kad žygis trumpėja iki Zangla. Aklimatizacijos problema iškyla. Šie metai iškrėtė siurprizą su skrydžiais.  
Šiuo metu visi Leh. Rytoj į kalnus išvyksta.
 
Rolas
8. 2012-08-24 11:44
 
Kaip ir turėtu eiti į pabaiga Ladako kelionė. Kol kas jokių žinių apie nuotykius ir kaip jiems sekėsi. Ladake mobilaus ryšio nėra, yra internetas Leh.  
Bet kokiu atveju laukiam žinių. Šiandien jie turėtu būti Delyje.
 
Rolas
9. 2012-08-26 20:14
 
Tvarka. Visi namie, Kažkiek pagreitintai, bet maršrutas visas įveiktas.
 
Rolas
10. 2012-08-27 07:25
 
Pavėmėm, paviduriavom, galvos paskaudėjo, bet maršrutą praėjom, upę praplaukėm ir tik du irklus pametėm :). Dėkui chebritej už gera kompanija.
 
tania
11. 2012-08-29 11:51
 
Kelionė buvo fantastiška. Kai dabar pagalvoji, tai ir viskas sekėsi ir net nebuvo per sunku, nes jau vėl į kalnus norisi. Tania, ar turi vaistų kurie padeda prie darbo aklimatizuotis ? ;) Linkėjimai visiems - ėjusiems ir eisiantiems ir ačiū vadams ir organizatoriams !
 
Jovita
12. 2012-09-05 15:15
 
O, matai iš nuotraukų kad prie upės kaime sutikot mūsų pažįstamus veikėjus!! Nuotraukų padalinot?  
Kaip su asiliukais suderėjot?
 
Pb
13. 2012-09-06 05:41
 
visas nuotraukas isdalinom. o mums arkliukai viska iki galo nese, superiniai varovai :)
 
tania
14. 2012-09-11 12:23
 
Iš video tai labai jau rūškani veidai matyti pėščiųjų dalyje - vos gyvi... :)
 
Pb
15. 2012-09-11 15:58
 
Sako sunku buvo. Dviem dienom žygis sutrumpėjo dėl prarasto skrydžio. Reikėjo skubėti, tai ir sunkiau buvo. Mums buvo lengviau nes dviem dienom ilgiau turėjom. Ir sveikata nesiskundėm. Jie pirmas tris dienas iš vaistinėlės neišlindo.
 
Rolas
16. 2012-09-12 08:06
 
Tas ir matyti - vaistinėlė geriausias draugas... :)
 
PB
17. 2012-09-12 12:13
 
GERBIAMIEJI, KOL KAS KOMENTARUS GALĖS RAŠYTI TIK PRISIJUNGĘ REGISTRUOTI VARTOTOJAI (visa tai tik tol, kol įveiksime SPAM`ą).
 
Povilas

Parašykite komentarą
Jūsų vardas:
Komentaras:



Apsaugos nuo spamo kodas:* Code

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.4.3

Atnaujinta ( Pirmadienis, 22 spalio 2012 )
 
< Atgal   Kitas >