Kopfbereich

Direkt zum Inhalt Direkt zur Navigation

Inhalt

2011 08 12 - 28 Ladako regionas. Spausdinti Siųsti el.paštu
Antradienis, 01 vasario 2011

Ladakas (angl. Ladakh) yra buvusi tibetiečių karalystė Himalajuose, dabar regionas Džamu ir Kašmyro valstijoje, Indijoje. Ladako sostinė ir pagrindinis miestas - Lė. Ladako plotas 45110 km², turi 270 tūkst. gyventojų. Tai vienas rečiausiai apgyvendintų regionų Indijoje. Ladakas yra plačiai žinomas savo kalnų grožiu bei savita kultūra ir dažnai vadinamas "mažuoju Tibetu". Dauguma ladakiečių - tibetiečių palikuonys. Dominuojanti religija – tibetiečių budizmas, tačiau nemažai gyventojų taip pat yra šiitų musulmonai. Pastaruoju metu Ladakas tapo populiari turistinė vieta. Nors turistiniame sektoriuje dirba tik 4 % žmonių, turizmas sudaro 50 % Ladako BNP.

                                          Ladak


 
                                       


Senokai buvau numatęs šią kelionę. Berods prieš tris metus. Vieną vakarą buvo užsukę draugai ir parodė nuotraukas. Paprastai pas mane visos kelionės prasideda nuo pamatytų vaizdų, kuriuos parveža draugai iš kelionių. Neretai ir internetas prisideda, kuris yra visagalis. Bet kokiu atveju pradžioje vaizdas, o po to planas. Jai kas paklaustu, kaip kelionė. Ir jai reikėtu atsakyti vienu žodžiu. Geriausiai apibūdinčiau visiem suprantamu rusišku keiksmažodžiu – afigėnai. O jai rimtai, tai kelionė vykusi. Esu kažkiek išlepintas, bet ko tikėjausi iš šios kelionės – visko su kaupu gavau. Nepaprasto grožio kalnai, puiki aplinka, nuostabūs žmonės, suderintos su gamta gyvenvietės, ganėtinai švaru, mažai turistų ir nepaprasto grožio, ir pojūčių upė. Tikiuosi greitu laiku suvesim bendrą dienoraštį, kuriame daugiau mažiau aprašėm įspūdžius. Kraštas yra patogus keliauti, takai aiškūs. Takai senai išminti ir daugiau skirti su siekimui tarp kaimų, bet puikūs kalnų trekui.
Kelionės laikas. Važiavom geriausiu laiku. Sezonas kalnuose yra trumpas. Geriausias laikas liepa, rugpjūtis ir iki rugsėjo vidurio. Spalio mėnenį yra didelė tikimybė, kad iškris sniegas. Visų pirmą tai komplikuoja susisiekimą pačiame Ladake. Praeinamumas kalnų maršrutais rudens pradžioje nemanau, kad komplikuotas. Gal kažkiek atsirastu problemų su asilais ir arkliais., kurie mums velniškai daug padėjo einant per kalnus. O žiemos atšiaurios ir su daug sniego. Temperatūra gali nukristi iki – 40C. Įvertinant oro sąlygas rugpjūčio mėnenį. Tai mums buvo visaip. Pradžioj buvo vėsoka, gavom kažkiek lietaus, bet naktimis minuso negavom. Vakare 12 C, dieną 14 – 17 C, naktį 5 C. Bet toks oras nėra būdingas šiam kraštui. Po keturių žygio dienų oras atšilo ir pajutom kas yra karštis. Sustojimų akimirkomis pradėjom ieškoti pavėsio. Manau, kad dieną buvo gerokai virš 25 C, vakarė jau nereikėjo ieškoti šiltesnių drabužių. Didžiausią naudą tai teikė plaukimui. Ant vandens vėsoka, nors plaukėme su hidro kostiumais, o iššokę iš valčių draugiškai ieškojom pavėsio. Nes vėl gi per karšta.

  


Kalnų aukštis ir aklimatizacija su aukščiu. Ladako rajonas yra išsidėstęs gan aukštai. Žemiausia vieta kelionės metu buvo 3200 m, aukščiausia 5050 m. Ladako sostinė Leh yra 3400 m aukštyje, kur mes ir atskridome. Tai jau  aukštis, prie kurio reikia priprasti. Pradžioje kažkiek gąsdino žygio pradžia ir visai buvo neaišku kaip mums seksis susidoroti su aukščiu. Pirma diena žygio prasideda nuo 3700 m aukščio ir toliau jis tik didėja be didesnių šuolių žemyn. Bet kaip keista nebūtu, buvo viskas puikiai ir gerai. Gal kažkiek kažkam paskaudėjo galvą, bet apetitas buvo geras ir niekas nestabdė. Mano galva prie to prisidėjo pradžioje vėsus oras, jis ne taip sekino organizmą kaip karštis. Ir kitas svarbus momentas, tai arkliai ir asilai. Kurie mus lydėjo viso žygio metu. Tai reiškia, kad ėjome be didelių kuprinių. Kalnų žygis truko aštuonias dienas, nuėjome 135 km, kirtome septynias perėjas.

                                          Zanskar upė

Plaukimas Zanskar upe.  Puiki upė, puikus plaukimas. Viso nuplaukėm 122 km. Plaukimą pradėjom nuo Zangla kaimo. Pradžioj platus slėnis, po penkių kilometrų plaukimo įplaukėme į Zanskar tarpeklį. Upė susiaurėjo, prasidėjo ištisinė rėva, kuri retkarčiais virsdavo rimtu slenksčiu. Zanskar susiaurėjimas tesėsi apie 80 km, tai kaip žinia lengvų pasitraukimų nuo upės nebuvo. Įšokus į upę reikėjo plaukti iki galo. Tai visus privertė patikėti, kad tai ne atrakcija turistams, o rimtas žygis. Jai rėvose bangos siekė iki dviejų metrų, tai slenksčiuose jos buvo iki keturių. Viena iš tokių bangų mus pirmą dieną prarijo ir mūsų šešių tonu keliamosios galios raftas apvirto. Gaudėm išbarstytus po upe žmones apie 10 min. Buvo ir baimės akimirkų. Visko buvo. Bet išsikapstėm, atsivertėm apvirtusį raftą ir nuplaukėm toliau. Antrą dieną apvirto krovininis katamaranas. Jį buvo sunkiausia atversti atgal. Gerai, kad buvo pakankamai stiprių vyru, kitu atveju kažkaip tektu atrišti  daiktus po vandeniu, kad galėtum jį atversti. Paskutiniai 40 km jau plaukėm platesniu slėniu, atsirado šalia kelias, kuriuo būtu galima pasitraukti. Bet to mums nereikėjo ir sėkmingai mes nuplaukėm iki Indo upės. Ten ir baigėsi mūsų vandens žygis.

 


Tai tikrai viena gražiausiu mano plauktų upių. Įspūdingas jos aukštis. Žygį mes pradėjom 3500 m aukštyje, o baigėm 3200 m. Dar nesu plaukęs tokiame aukštyje. Upė su dideliu vandens debetu. Išnirusiu per vidurį akmenų visai nėra, pagrindinis pavojus galingos bačkos ir netikėtos didelės bangos. Kartais vandens sūkuriai išmeta netikėtumų. Vienas raftas buvo susiurbtas, bet kitos jėgos jį paleido. Nors plaukiusieji manė, kad jau paskutinioji. Organizatorių pastebėjimu buvo aukščiausias jų matytas vandens lygis šioje upėje nuo 1999 metų. Prie žemesnio vandens būtume ramiau praplaukę. Bet manau mums su vandeniu pasisekė. Plaukti tai plaukti. Upės sudėtingumą įvertinčiau 4 su pliusu.
Plaukimo organizatorius mes  samdėm. Indų firmą - Red Chilli. Idėjinis vadas ir puikus organizatorius Arvind Bhardwaj . This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it  
Puikus organizavimas, puiki nuotaika, geras maistas ( jo daug, bet aštrokas).  Gan nustebino, kad indai moka tausoti gamtą. Ne dažnai taip būna, bet pasimokyti ir mums yra ko.  Šiukšlės rūšiuojamos. Plastikas su stiklu, popierius ir maisto atliekos. Maisto atliekos užkasamos, popierius sudeginamas, o plastikas su stiklu išvežamas į civilizaciją. Paprastai aš pats viską sudeginu, o stiklo neimu. Išsinešu tik metalines šiukšles. O įdomiausia, kad išvietėje šalia popieriaus gulėdavo degtukai, kurie buvo skirti sudeginti panaudotą popierių. Mes tai darėm.

                                         Ladak

Paslaugos kalnuose. Paslaugomis ir tarpininkavimu paprastai užsiima indai, ladaliečiai atlieka juodą darbą. Paprastai ladakiečiai dirba arklių ir asilų varovais, o indai gidais. Kai kuriuose kaimuose turi mini viešbučius, kaip įprasta šalia kaimo yra įrengtas kempingas. Viešbučių ir kempingų kainos yra mažos. Arklių ir asilų kainos svyruoja nuo 250 – 350 rupijų, skaičiuojant dienas per kurias neš arkliai, reikia nepamiršti, kad jie paims ir už atgalinį kelią. Paprastai arklys neša dvi kuprines, asilas vieną. Bet asilo praeinamumas daug geresnis. Tai parodė paskutinės dvi žygio dienos, kai reikėjo brautis stačiais šlaitais ir Jordaniškais tarpekliais. Su savim mes tempėm palapines, žygio maistą, puodus ir viryklę. Visą tai ir galima suderinti su tur firmom. Bet mums to nereikėjo ir nenorėjom.

                                            Ladako žmonės

Telefoninis ryšis. Nei vienas lietuviškas mobiliojo ryšio operatorius nieko nepasiūlė. Nei pas vieną mobilus telefonas Ladake neveikė. Ryšis galimas tik su vietine telefonine kortele. Kažkiek nustebino, kad kai kuriuose kaimuose yra įrengtas palydovinis ryšis. Bent jau Photoksar kaime tikrai yra. Tai mūsų maršruto vidurys.
Viešbučiai. Leh viešbučių kainos nėra didelės. Priklausomai nuo kambario į kurią pusę jis išdėstytas, ar į kiemą, ar į gatvę, ar tiesiog į kito namo langus – kaina nuo 300 rupijų ir daugiau. Mes buvom pačiu sezonu ir problemų neturėjom. Išankstinės rezervacijos neturėjom. Kaimuose nakvynė atsėjo  100 rupijų. Kempinguose, kurie yra prie kiekvieno kaimo, nakvynės kaina skaičiuojama už palapinę. 100 rupijų už palapinę. Viešbučiuose yra blusų ar kažkokių gyviu, kurie skaudžiai kanda. Neatsakingai pasiruošiau miegui ir rezultatas - visas kūnas išbertas. Miegant savo miegmaišyje ir išsipurškus kokia nors priemone nuo uodų galima apsisaugoti.
Visuomeniniu transportu nesinaudojom. Kainų nežinau. Samdomas transportas nėra pigus. Reikalas paprastas – benzinas kainuoja panašiai kaip Lietuvoje.
Mūsų žygio grafikas.
1. Rugpjūčio 12 d.
Vilnius – Delis
2. Rugpjūčio 13 d.
Buvo planuota dieną praleisti Delyje. Skristi į Leh nesiryžome, nes visi vietiniai skrydžiai iš ryto. O atskrendam mes į Delį anksti ryte. Buvo baisu pavėluoti. Oro uostai skirtingi, nors ir šalia vienas kiti. Delio mes taip ir pirmą dieną nepamatėm. Jau pavėlavom į skrydį Helsinkis – Delis. Teko skristi per Bankoką. Taip mūsų pasiskraidžiojimai užtruko 24 valandas. Svarbu, kad finansinių nuostolių neturėjom. Apsistojome tibetiečių kvartale. Jaukus rajonas ir viešbučių kainos nėra didelės. Pirmą vakara pasirodė nykoka, bet grįžtant visai patiko.
3. Rugpjūčio 14 d.
Skrydis Delis – Leh. Pirmą dieną praleidom Leh. Aplankėm vienuolynus. Savotiškas susipažinimas su aukščiu. Leh yra 3500 m aukštyje.
4. Rugpjūčio 15 d.
Leh – Lammayuru (3450 m.) - Franzilla (3200 m). Kelionė samdytu transportu (110 km) iki Lammayuru. Aplankėm Lammayuru vienuolyną.  Po to pajudėjom link  Franzilla. Apsistojome kaimo viešbutyje ( jai taip galima jį pavadinti). Beveik visą dieną nestipriai lijo. 20.00 oro temperatūra buvo + 12 C
5. Rugpjūčio 16 d. 15 km.
Franzilla (3200 m.) – Hanupatta (3780 m.)
Ėjimas padoriu ir važiuojamu keliu. Vardan aklimatizacijos ėjome. Maršrutas trumpas, bet labai gražus. Iki pietų pasiekėm Hanupatta kaimą. Išėjome 09.00, kaime buvome 12.30. Jaukus kaimelis, įspraustas tarp kalnų. Yra mokykla, gyventojų 290. Vaikų mokykloje mokosi 12, bet mokytojai keturi. Apsistojome pas Dolkar. Ji savo namus pavertė viešbutuku. Labai jauku, malonu ir faina.  Tiesiog namų aplinka.
6. Rugpjūčio 17 d.
Aklimatizacija. Iš kaimo niekur nesitraukėm, išėjome pasivaikščioti po kalnus. Norėjom užlipti iki 4500 m aukščio.  Mums tai pavyko, kirtom ne planinę perėją. Pasiekėm 900 m peraukštėjimą nuo nakvynės vietos. Oras buvo permainingas. Lyti nelijo. Oro temperatūra dieną +15 – 17 C
7. Rugpjūčio 18 d. 20 km.
Hanupatta (3780 m.) – Photoksar (4235 m.)
Sunki ir ilgoka, bet graži diena. Iš pradžių ilgas pakilimas į Sir Sir La  (4975 m.) perėją. Po jos, palaipsninis nusileidimas iki Photoksar.
Gaila, kad oras buvo prastas. Čia daugiau dėl vaizdų. Bet eiti vėsoka diena padėjo. Ėjome be kuprinių, Nuo Hanupatta mes samdėm keturis arklius ir vieną arklių varovą. Oras buvo apniūkęs. Oro temperatūra ryte + 14 C, dieną + 13 – 16 C.
Išėjome 08,30, ant perėjos buvome 14.30, stovyklą pasiekėm 16.00.
Nakvojome įrengtoje stovykloje, stovyklos kaina 100 rupijų už palapinę. Stovykla šalia Photoksar kaimo.
8. Rugpjūčio 19 d.  20 km.
Photoksar (4235 m.) – Sing La (4600 m.)
Pirma užkopiame į gražią Bumiktse La (4200 m.)  Pamažu nusileidžiam į slėnį ir palaipsniui pakylame iki Sing La bazinės stovyklos (4600 m.)
Graži diena. Buvo šilta. Gražiausias maršruto etapas pirmoje dienos pusėje. Įspūdingai atrodė kaimas ryto šviesoje ir laukai. Toliau taku.  Slėnis kiek platokas, nauji vaizdai, bet kažkodėl greitai pabosta. Norėjosi artimesnio kontakto su kalnais.
Išėjome 08.10, maršrutą baigėm 14.20.
Apsistojome stovykloje. Stovykla kainavo tik pat. Yra parduotuvė palapinė. Alaus ir cigarečių buvo. Praktiškai visuose kempinguose buvo panašios parduotuvės.
Ryte temperatūra buvo 10 C, dieną 21 C.
9. Rugpjūčio 20 diena.
Sing La (4600 m.) – Yelchung (3880 m.)
Trumpas pakilimas į perėją Sing La (5060 m.) – dar viena superinių vaizdų vieta.
Nuo perėjos smagiai nusiridenam į Yelchung (3880 m.) kaimelį. Išėjome 08.20, kaime buvom 13.30.
Trumpas maršrutas, bet gražus. Nuostabus vaizdas nuo perėjos, gražus takas žemyn iki Yelchung kaimo. Čia mus arkliai paliko, toliau samdėm asilus. Anot arklių varovų jie kelio toliau nežino ir nenori eiti. Bet priežastis manau buvo kita. Arkliams per sunkus maršrutas. Asilai nors užsispyrę ir nenori eiti, bet su bizūno pagalba juda. Manau tai buvo pagrindinė priežastis dėl kurios mums nepavyko susitarti. Asilus susiradom be problemų, pats asilų varovas prisistatė. Tiesą sakant būtent čia takai išsiskiria. Iki čia galima sutikti daugiau keliautojų, nors jų daug ir nėra. O mes pasukome atokesniu maršrutu, toliau keliautojų mes nesutikom.
Apsistojome už kaimo. Nors ir kempingo nebuvo, bet mokestį už palapines viena bobutė paėmė. Kaime gyvena 85 žmonės, 10 trobų.
Oro temperatūra 06.00 buvo 4 C, dieną karšta, vakare 15 C.
10. Rugpjūčio 21 d.
Yelchung (3880 m.) – Nerak (3352 m.) - prisitraukimas iki Tarti La perėjos.
Užsiropštę ant Cho Cho Bori La (4020 m.) perėjos leidžiamės link Zanskar upės. Pereinam tiltą, pakylam kelis šimtus metrų ir esam Nerak (3352 m.). Toliau sausu slėniu kylame link perėjos.
Einam jau su asilų pagalba. Varovai varo aštuonis asilus. Mums belieka eiti ir grožėtis. O vaizdai tik gerėja. Paskutinių trijų dienų vaizdai buvo patys įspūdingiausi.  Tai tikrai nepakartojama.
Sunkiausias etapas šios dienos buvo po Nerak kaimo. Pripratom prie šaltinių, kaip ir problemų su vandeniu nebuvo. Bet staiga vanduo dingo ir jokių šaltinių. O oras vis šilo, troškulys didėjo, vandens reikėjo daugiau. O mes juo nepasirūpinom kai galėjom. Stovyklą sunkokai radom. Stoti buvo kur, bet vandens nebuvo. Vietiniai vis gi rado vandens, jis buvo drumzlinas, bet mums jau buvo tas pats.
Išėjome į maršrutą 08.00, prie Zanskar upės buvome 10.30, kaimą Nerak pasiekėm 12.10, maršrutą baigėm 15.20. Apsistojome 4500 m aukštyje.
11. Rugpjūčio 22 d.
Valandai ėjimo iki perėjos Tarti La ( 5000 m)– perėjos Pangat La ( 3900 m )
Ilgiausia žygio diena. Oras visai atšilo. Buvo karšta. Norėjosi pavėsio, bet jo nebuvo. Pakilom iki Tarti La perėjos. Tiesa sakant kas valandą mes kirtom tris perėjas. Kuri iš jų buvo sunku pasakyti. Po nedidelio nusileidimo traversuodami mes vėl kilom ir vėl leidomės. Gražus kalnai, gražūs vaizdai. Takas aiškus. Jai jo nebūtu butu prastai. Visi šlaitai ištisiniai nuobirynai. Nusileidus į upės slėnį mūsų akis pradėjo stebinti smėlio stulpai. Galu galia upės slėnis susiaurėjo ir virto tarpekliu. Taip mes atsidūrėme Jordanijoje. Čia asilus nukrovėm ir toliau ėjome su kuprinėmis. Statūs šlaitai, po kojomis matosi upės vingis. Kai kam buvo nejauku. Bet mintyse pagalvojus – jai jau asilai eina. Tai kuo mes prastesni. Taip kirtę savotišką perėją Pangat La apsistojome nakvynei.
Išėjome 08.30, maršrutą baigėme 16.40. Ryte temperatūra buvo 8 C, dieną karšta, vakare 18 C.
12. Rugpjūčio 23 d.
 Pangat La ( 3900 m )– Zangla (3370 m.)
Per Namtse La (4430 m.) perėją persiropščiam į centrinį, platų Zanskar upės slėnį. Pakankamai staigus nusileidimas iki upės – Honia (3378 m.) ir tada 7 km. smagus takas palei upę iki Zangla kaimo (3370 m ).
Graži diena. Labai iš lėto ir ilgai lipome iki perėjos Namtse La. Nusileidimas staigus. Pastebėjau vieną ir esminį šio maršruto ypatumą. Einant taip kaip mes, pakilimai link perėjų nėra statūs. Jie ilgi ir nuoseklūs, nusileidimai status. Einant atvirkščiai butu žymiai sunkiau.
Išėjome mes į Zanskar slėnį. Vėl nauji vaizdai.
Išėjome į maršrutą 08.20, prie upės išėjome 15.35. Toliau dar 7 km. Viso kelio nenuėjome, susitranzavome mašiną. Prie upės suradome mūsų plaukimo organizatorius ir atsidavėm jiems.
13. Rugpjūčio 24d. 
Zanskar upė. Kiek teko matyti vaizdų, tai viena gražiausia, gal net gražiausia upė šiame regione. Daugelyje vietų ji stipriai susiaurėję, taip iš slėnių tapdama siauru tarpekliu.
Nuplaukėm 40 km. Apsistojome Nerak kaimo papėdėje.
14. Rugpjūčio 25 d.
Antra plaukimo diena. Nuplaukėm 42 km.
15. Rugpjūčio 26 d.
Trečia plaukimo diena. Nuplaukėm 38 km. Po pietų apsistojome Leh.
16. Rugpjūčio 27 d.
Iš Leh skrydis į Delhi. Kultūrinė programa po Delį. Tiesą sakant nėra labai ką žiūrėti Delyje. Su tuktukų pagalba aplėkėm visus mus sudominus objektus. Savotiškas miestas, labai ištemptas į visas puses, atstumai dideli, o senovės mus dominusios neradome.
17. Rugpjūčio 28 d.
Delhi -Vilnius
Maršrutas geras. Kalnai gražūs. Privalumas tas, kad nėra daug keliautojų. O vietiniai nuostabūs žmonės, lengvai einantys į kontaktą. Tikrai rekomenduoju ten nuvykti.
Dalyviai: Rolas, Povilas, Eimantas, Ieva, Milda, Andrius, Ugnius, Rimvydas, Albertas.




Komentarų (18)
1. 2011-05-26 19:27
 
Ši kelionė įvyks. jau esam septyniese.  
Norintys galit prisijungti. :)
 
Rolas
2. 2011-06-12 21:53
 
Mūsų devyni.
 
Rolas
3. 2011-08-12 09:57
 
:zzz kuprinė supakinta, šokoladas tirpsta kišenėj, fotiko batarkės pakrautos. 
Otia!
 
pq
4. 2011-08-12 12:54
 
Šiandien traukiam link Ladako. Tikėtina, kad bent ten nelis. Aš tikrai jau to noriu. Ne vieną kelionę šiais metais jau pagadino blogi orai. Jai kažkur lyja, tai kažkur turi nelyti. :roll
 
Rolas
5. 2011-08-12 14:55
 
Smagių įspūdžių ir gero oro! Lauksim žinių :)
 
vyciokas
6. 2011-08-13 08:42
 
Nuotykiai prasidėjo :). Chebrite pavėlavo į sekanti lėktuvą ir dabar skris per Bankoką, Delije bus šiandien vakare.
 
tania
7. 2011-08-14 14:37
 
Sedim Leh. Aklimatizacija. Siaip puiku ir grazu. Savijauta kaip ir gera pas visus.  
Rysio mobiliuoju telefonu nera. Kalnu dalyje jokiu ziniu nelaukit. Rysio neturesim.  
Pirmas ispudis labai geras. Ramu. Budizmas gera, tai ramybes garantas.  
Rytoj ismaunam i kalnus. Rafta suderinom. Jakus kaip ir zadejo, bet vis dar jiesko.  
Orai apsiniauke, bet silta ir nelyja. Panasu, kad rytais turesim saule, po pietu tiketina, kad apsiniauks. Virsunes matosi, kad svieziai apsniktos.  
O skrydis buvo ilgas. Uztrukom visa para. Bet galu gale pasiekem Deli. Nieko nepese nuejom gulti. Taip ir nematem Delio. Isskyrus gal kazkiek chaoso.  
Rytoj i kalnus.
 
Rolas
8. 2011-08-16 19:37
 
ajjjjj..... nu tai jau pasimėgaukit už mus visus! Milda - pirmyn!
 
Rasa
9. 2011-08-26 15:13
 
sveiki, skambino man siandien Albertas :) chebryte grizo is zygio ir ruosias kelionei namo.Visi sveiki ir gyvi :) ryt bus Deli :) laukiam griztanciu :)
 
Akvile
10. 2011-08-26 17:38
 
Kelione kurios negalima uzmirsti.  
Trekas puikus. Vaizdai nerialus. Gan puikiai laikemes. Puikiai sekesi. Praejome visa numatyta marsruta laiku. Keliavome ir su arkliu pagalba, ir su asilu. Zmones paprasti ir labai nuosirdus. Pradzioj buvo vesu, po to atsilo. Tai mums buvo i nauda. Manau aklimatizacijai tai padejo. 
Raftingas puikus. Buvo aukstas vanduo. Skirtingom dienom, skirtingi raftai virto. Taip du kartus.Visus sugraibem, buvo soko, bet mes ji iveikem ir plaukem toliau. o kas link vaizdu, tai tikrai viena graziausiu upiu, kurias man teko plaukti. Su oru pasiseke. Buvo karsta. Kompanija kuri mus plukdeno - puiki.  
Vienu zodziu mums labai sekesi. Viskas sklandziai.  
Rytoj skrendam i Deli.
 
Rolas
11. 2011-08-26 20:45
 
Kaip džiaugiuosi, kad viskas pavyko puikiai! Laukiam grįžtant :)
 
Audra
12. 2011-08-28 21:28
 
Džiulėj! 
Kaip ir kelionė baigėsi. Bet įspūdžiai liks ilgam. Galiu drąsiai tvirtinti, kad tai viena geriausių kelionių. Jaučiuosi taip, kaip pirmą kartą grįžęs iš Jordanijos. 
Kelionė praėjo labai sklandžiai. Be jokių nesusipratimų ir sunkumų.  
Kalnų dalis. Tai viskas viename. Kalnų aukštis, jų grožis, vienuolynai, kaimai, nuoširdūs žmonės. Sunku apipasakoti. Reikia nuotraukas ar filmuką parodyti. O geriausia nuvažiuoti ir pačiam pamatyti. 
Zanskar upė. Pirmos dvi dienos plaukimo buvo kažkas tokio. Be viso grožio, dar ir upės sudėtingumas nustebino. Kažkiek neįvertinau upės, kas pasekoje - du gražūs virtimai. Gerai, kad išsigraibėm ir nieko blogo neįvyko. Tai buvo žygis ir jokia atrakcija turistams. Pradėjus plaukti, atgal kelio nėra. Indų komanda tikrai atliko gerai darbą. Jiems tie virtimai buvo netikėti. Tai kažkiek padėjo labai aukštas vanduo. Rimtomis upėmis plaukimas, visų pirmą yra komandinis darbas. Pirmą diena komandos nebuvo ir rezultatas toks. Antrą dieną virto krovininis katamaranas, bet jam buvo per sunku praplaukti slenksti. Gelbėjimo darbus atlikom puikiai. Sunkiausia jį buvo atversti. Pakrautas buvo kažin kiek ir kažin ko. Trečia diena plaukimo, tiesiog pasitraukimas. Bet bangos buvo geros. Ir vėl pasikartosiu. Daug esu upių plaukiojęs, bet tokio ištisinio grožio dar nesu matęs. Plaukimas pastoviai tarpekliu, aukštos sienos, bangos kartais siekė iki trijų metrų. Upės sudėtingumą įvertinčiau ketvirta kategorija, net su pliusu.  
Matau, kad apie ulę parašiau daugiau. Bet pėsčiųjų dalis nenusileido įspūdžių gausa vandeniui. Tiesiog vandenyje buvo daugiau atradimų. 
Nuostabus kraštas ir tiek.
 
Rolas
13. 2011-09-13 21:49
 
Na super, net sąžinė pradėjo graužti kažką įmesti iš pastarųjų kelionių :)
 
Tadas
14. 2011-09-14 00:23
 
Na liuks kelionė seilės varva beskaitant.
 
Linas
15. 2011-09-14 09:42
 
kažkaip pasirodė, kad kalne daug asiliukų turėjot. Ar tik ne kiekvienam po du teko? Kokia prabanga Rolo kelionėj.... :-)
 
Rasa
16. 2011-09-14 09:44
 
Na taip ten su tais asilais atrodo kaip kokia ekspedicija iš 19 a.
 
Linas
17. 2011-09-14 15:39
 
Ekspedicija lietuviška ir buvo. Mažai kas iš lietuvių ten buvę, bent jau Zanskar upę turbūt pirmi plaukėm. O asilai gerai, daug nekainuoja, tai galima ir po du imti, jai jie ir mus neštu.  
Bus daugiau medžiagos, bet po grupės susitikimo. Kad susirinktume, reikia kažką išsaugoti.  
:)  
Lauksim Tado sąžinės vaisiu. Jai dar ne prabus - ką nors dar parodysim. :roll
 
Rolas
18. 2011-09-15 00:31
 
dziaugiuosi uz Jus drauguziai..Ne tik Tadui -ir man pavydo jausmas prabiles , bet nuosirdus ir nesavanaudiskas..Smagu uz Jus ir , gal but, uz ateiti kazkada vel pabuti ten o gal ir su Jumis...Sauni komanda, saunus ir prisiminimai..Vat jei dar kasis butu nudziugines, tai isvis gera diena butu... :cry
 
vaidas

Parašykite komentarą
Jūsų vardas:
Komentaras:



Apsaugos nuo spamo kodas:* Code

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.4.3

Atnaujinta ( Ketvirtadienis, 04 spalio 2012 )
 
< Atgal   Kitas >