Kopfbereich

Direkt zum Inhalt Direkt zur Navigation

Inhalt

2010 08 07 - 10 Sulov. Slovakija Spausdinti Siųsti el.paštu
Antradienis, 27 liepos 2010
Įvyko kelionė į Slovakiją, Sulovą. Uolinių maršrutų rojus.
Dalyviai: Linas, Darius, Lena, Giedrius, Vitalijus, Simas, Rolas, Tania, Rokas.
2010_08_07-10 Slovas

Lino pasakojimas:

Sulovo Likimo pirštai,

Išvykome ir nuvykome be jokiu stresų, mažasis Rokas visa kelią buvo ramus tik valgė ir miegojo. Vietoje muzikos klausėme Lietuvos istoriją.
Sulove nieko nauja, kaip visad labai gražu ir miela. Nieko nelauke ir nemiegoję varom prie uolų palaipioti.
Rolas jau iš anksto buvo nužiūrėjęs vietą, kur su vežimėliu privažiuoti įmanoma, mes tenai ir nuėjome. Lipome 4 ir 5 kategorijos sudėtingumo maršrutus. Simas su Dariumi pažiūrėjo į sieną, veidai ištiso, matyt manė kad ne ten papuolė. Nors uola ir atrodė neįveikiama, bet pasidavė nesunkiai.



Oras buvo neblogas, vėsus, saulė pasislėpusi už debesų, nekaitino. Mums tai buvo kaip tik po karščių Lietuvoje. Vakare net megztinius susivilkome.
Antrą dieną ėjome lipti prie artimesnių uolų, bet buvo sekmadienis, daug lipikų ir neradę vietos patraukėme link labai gražių uolų kurios išlindę virš slėnio kaip kokie žemės pirštai. Šios uolos yra  daug sunkiau prieinamos ir dar atrasti priėjimą iki jų nelengva. Pasiginčiję kur čia reikia pasukti pasukome teisingai. Aš Giedrius ir Vyciokas dar nuvarėm į apžvalgos aikštelę. Grįžę nebe supratom kur eit, jie kaip protingi sutvėrimai liko laukti. Aš erelis nulėkiau ieškot praėjimo prie uolų, einu kopiu keturiomis, kaip praėjimo nėra taip nėra, jau bandau ir ant tiesiųjų, užkopus aukščiau atsiveria nuostabus vaizdas. Matau, kad beveik apėjau šį uolų masyvą. Nusileidus pastebiu, kad tai jau prieš metus su Tanka klaidžiojom toje vietoje praėjimo ieškodami... Taigi grįžtu, vienoje viršūnėlėje (aš vis užsispyręs, kad ir grįždamas ieškau praėjimo jau lipdamas uolomis) išgirstu Giedrių mane šaukiant, garsas sklinda iš bile kur, nesuprasi. Einu toliau, po penkių minučių išgirstu Rolą  bešaukiant, balsas irgi sklinda iš niekur, bandau atsiliepti, bet niekas manęs negirdi. Pagaliau priėjus vietą kur liko Giedrius su Vycioku pamatau Rolą betupint virš galvos, pasirodo pralėkiau įsibėgėjęs iš pat pradžių.
Na visi laimingi mane suradę, o gal, kad atotampas pagaliau atidaviau.
Lipam į įspūdingo dydžio ir grožio uolas, jos išlindę iš žemės kaip gal pavadinkim Likimo pirštai. Praeitais metais jau į tuos pirštus lipome ir tada labai džiaugiamės. Vieta išties nuostabi uolų papėdėje patogi erdvi aikštelė apribota aplinkinių uolų stačiomis sienomis krintančiomis žemyn. Iki šios aikštelės tik vienas stataus žolės šlaito užkopimas ir tai tik užlipamas keturiomis. Na dar galima užkopti ir prakaltais maršrutais 5-7 kategorija.
Apie atsivėrusį grožį į apylinkes geriau nerašyti, nes nebuvusiam toje vietoje tik širdis skaudės, ir pavydas griauš.
Įsitaisiau fotografuoti vienoje netokioje reikšmingoje viršūnėlėje. Gražu ir gera, saulė nekepina. Laukiu kada iš už šalimos įspūdingo dydžio uolos briaunos pasirodys Rolas, bet jo nėra, pasirodo jis lipa kitu maršrutu ir nepavyks jo nufotografuoti. Jis jau leidžiasi, girdžiu pritrūko 10 metrų virvės, vyksta perkabinimo darbai. Po kiek laiko girdžiu sušnarėjo virvė, pirma mintis Rolas pametė virvę, tai visi galėsim paerzinti. Bet iš Lenos ir Vycioko veiksmų matau kad kažkas ne taip, klausiu nieko neatsako, klausiu ar su Rolu viskas gerai, sako gyvas. Na po truputi nusileidžiu ir aš pažiūrėti kas čia nutiko. Išlenda Rolas, visas nubrozdintas ,batas suplyšęs, kelnės praplyšę, sako - kritau, kodėl niekas nepuolėt gelbėti? Na iš tikro kodėl nepuolėm, neaišku, netikėjom, nesupratom kitokio paaiškinimo nesurandu.
O įvyko štai kas. Perkabinus virvę žemesnėje vietoje, jos galą traukiant iš apačios, ji susipynė ir užstrigo greičiausiai atotampoje ar ant uolos. Lena sauganti iš apačios jos nematė, jai virvė įtempta. Rolas iš viršaus paklausė ar sauga yra, atsakymas sauga yra, pats nepatikrino ar virvė įtempta iš viršaus ir šoko žemyn, apačioje šlaitas šiek tiek mažiau nei 90 laipsnių tai stabdė nagais ir kojomis, bet tai nepadėjo, tik pačioje apačioje likus iki žemės porai metrų virvė įsitempė. Taigi praskrido įspūdingą atstumą ir liko gyvas ir sveikas, o tie nubrūžinimai tai tik sėkmės ženklas.
Lena išlėkė į stovyklą pleistrų. Mes laipiojam toliau. Tuo pačiu maršrutu į tą gražųjį likimo pirštą norim užkopti visi. Kadangi virvė per trumpa lipam su apatine sauga. Giedrius iš pirmo bandymo per vidurį maršruto nesugebėjo įveikti karnizo, teisingiau beveik įveikė, bet pamatęs, kad iki sekančio saugos taško dar toli, nusprendė leistis žemyn iki kito taško pailsėti. Nusileidus tiek, kad iki taško liko apie metrą gal ir mažiau atsistūmęs nuo sienos šoka žemyn. Visi stebim iš įspūdingą salto, matom, kad kažkas nutiko. Rolas sušuko ar viskas tvarkoje, jis atsiliepia, kad ne. Puolam prie uolos aš net nespėjau susigaudyt, kaip užlipau iki kabančio ant virvės Giedriuko.  Pasirodo jis bekrisdamas susivarė abi kojas per čiurną. Šiaip ne taip sumeškeriojau jį, po truputį nuleidom ant žemės.  Nunešėm ant kilimėlio paguldėm, kad atsigautu. O patys aišku dar palaipiojom. Praėjus kažkiek laiko matom kad Giedrius negali vaikščioti, kojos sutino, nusprendžiam kad reikia leistis žemyn. Kol susiruošiam prasideda liūtis, pila kaip iš kibiro, nuspręsta vietoje stataus žolės šlaito jį nuleisti žemyn tiesiai nuo uolos. Apačion nuvaro pasitinkančioji komanda, aš lieku renku virves, leidžiuosi šlaitu, pas Giedrių. Kol kiti nuneša daiktus iki tako mes kabinam dar vieną virvę ir leidžiam stačiu šlaitu žemyn. Giedrius pririštas šliaužia ant užpakalio. Pasiekiame takelį atrišame virvę, takas per siauras ir per status, kad saugiai nešti, tai jis ir toliau rarina minkšta vieta uolingą lapais aplipusį taką. Pagaliau prieiname platesnę vietą nuo kurios bandome nešti Giedrių įvairiais būdais, bet jis žaltys sunkus, toli ir pasikeisdami nenunešam. Bandom nešti net pririšę prie baslio, kaip kokį sumedžiotą šerną, bet jam įsisiūbavus nešioja į šalis, be to dar nemažai sveria ir tas rastas prie kurio jį pririšom. Pagaliau paklausom Vycioko patarimo jis visą kelią aiškina kad darom neštuvus, vilkimui. Su peiliu nukertam nemažą medelį iš jo gavosi vežėčios, ant jų pasodinam Giedrių tarp šakų, storąjį galą trise pakeliam ir tempiam. Šis variantas pasiteisino puikiausiai, per didesnius akmenis ar ant staigių posūkių Simas laiko Giedrių už pakarpos, kad neišvirstu. Taip mes jį ir parvilkom.
Išaušus kitam rytui Giedrius pas daktarus nusprendė nevažiuot, tai palikom jį stovykloje. Patys nulėkėme palaipioti. Prisilaipiojome iki valios maršrutai 5-6 sudėtingumo kategorija, aišku aplink buvo ir sudėtingesnių, bet mes jų nesirinkome.. Vienas maršrutas buvo ypač grąžius, dviejų virvių, su smailia viršūne, vos dviese su Tatjana joje sutilpome.
Sekančią dieną norėjome ryte dar palaipioti, nusprendėme surasti naują vietą, tai taip ir ieškojome kol laikas važiuoti namo neatėjo. Aš per daug nepergyvenau, nes paskutinį maršrutą belipdamas, kur visi mano ūgį norėjo išbandyt pasitempiau ranką ir dar koją per kelią, kol išlipau ant to karnizo.
Kelionė namo nieko įspūdingo.
Paskutinės naujienos, Giedriui niekas nesulūžo, o tai jau gerai.
Jei ne kritimai ši kelionė būtu buvus nuostabi, geras sportas su poilsiu nuo Lietuvos karščių.
Linas



Komentarų (7)
1. 2010-07-28 07:24
 
Tai mažasis Rokas irgi lips? :)
 
wyciokas
2. 2010-07-29 21:44
 
Aha, jei Rokas kalnuose, tai kartų kaita bus neskausminga. :)
 
Vytenis
3. 2010-08-11 10:46
 
nu va ir palaipiojom, gaila kad taip trumpai :sigh
 
tania
4. 2010-08-13 09:52
 
Iš aprašymo supratau kad Rolo skrydžiui Roko pampersai tikrai būtų pravertę :)
 
A.Z
5. 2010-08-13 10:28
 
Na turbūt nebuvo nei kada laiko išsigąsti... Pampersų neprireikė nes baimei atėjus jau galima buvo ramiai kelnes nusismaukt. Ir kaip per filmus niekas krisdamas nešaukė Aaaaaaaaaa.....
 
Linas
6. 2010-09-20 15:52
 
Filmukas iš Sulovo. Prašom susipažinti su mūsų išvykom. :zzz
 
Rolas
7. 2010-09-20 16:47
 
Nu super! :zzz Svarbiausia kad visi gyvi likot, o kad nesveiki - tai čia visų jūsų/mūsų nuolatinė stadija!!!
 
pq

Parašykite komentarą
Jūsų vardas:
Komentaras:



Apsaugos nuo spamo kodas:* Code

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.4.3

Atnaujinta ( Šeštadienis, 01 vasario 2014 )
 
< Atgal   Kitas >