Kopfbereich

Direkt zum Inhalt Direkt zur Navigation

Inhalt

2009 10 18 - 11 01 Jordanija Spausdinti Siųsti el.paštu
Sekmadienis, 27 rugsėjo 2009
Jebel Rum

Žygis įvyko. Jau idėtas ir Lino dienoraštis
Nuotraukos Wadi Rakyia čia
Nuotraukos Wadi Assal čia
Nuotraukos Wadi Feid čia
2009 Jordanija - Lino dienoraštis
2009.10.18
Lėktuvas vėlavo 3 val. taigi visur skubėjom. Matydami tai ,labai naudojosi arabai. Visur teko permokėt, visa tai nervino, net susibarėme su taksistu. Vargais negalais ,jau sutemus pasiekėme  Rum kaimelį. Mus pasitiko Salemas, jis skundėsi, kad labai karštas ruduo, o mes tai praleidome pro ausis, tik vėliau prisiminame šiuos žodžius.
2009.10.19
Kėlėmės anksti, bet kol pavalgėm, kol perrūšiavome daiktus atėjo ir 10 val. Mus su dviem visureigiais pavežė į dykumos gilumą, netoli didžiojo akmeninio tilto, kuris aukštai ant kalno. Iki jo užlipome nesunkiai, kauniečiai tikrai gerai sportiškai pasiruošę ir lipo kaip patyrę keliautojai. Troškino, saulė kepino negailestingai, labai reikia saugotis, kad neišgertum daugiau negu norma, nes neliks kitai dienai, o Mindaugas išgėrė ir kitos dienos normą. Bet pasirodo nebėda, netoli įsikūrę beduinai ir jie iš bačkos mūsų delegacijai pripila vandens.
Nusileidus saulei, temsta labai greitai, vos sustojome iškarto tamsu. Miego nesinori, žvaigždės ryškios. Aš įsijungęs žibintą rašau, kitiems atšvaitai ant uolos, kaip filmas, sugulę žiūri, komentuoja, leipsta iš juoko. Veliau koncertas, vyriškas choras su solistu Dainiumi.

 Wadi Rakyia

2009.10.20
Kėlėmės prieš saulei tekant, ryte maloni vėsa ,pusryčiai nelenda, aplink fantastiški kalnai ir uolos, keksais, pyragaičiais juos vadiname. Išlindus saulė vėl kepina negailestingai, vaizdai ir troškulys labai stiprus, visi vandenį geria drąsiau, tikisi jo gauti, kur stovyklavietėje ar šiaip sustabdę pravažiuojantį visureigį. Visos kalbos tik apie vandenį ir vandeniuką. Praeidami stebime uolų laipiotojus, mes ten Šarūno vadovaujami irgi prieš pusantrų metų laipiojome. Pakeliui aplankome akmeninį erelį, jis reljefiškai išsiskiria kalno fone, atrodo lyg saugotu tarpeklį, įspūdį sustiprina padangėje sklandantys tikri ereliai, jų čia stebėtinai daug .Dar paėję pusvalandį prieiname įrengtą stovyklą, skirta turistams su arkliais atsipūsti, ten visi norintys gauna nusipirkti papildomo vandens. Šalia tarpeklyje įsitaisom pietauti, čia vėsu matomai saulė visai nepakliūva, net nusnaudžiame truputi. Po pietų dar paeiname, nors saulė kepina negailestingai. Visi tikrai jaučiame dykumos skonį, ir jos pavojus. Nakčiai stojam ant raudonos kopos, ja pavadinome kraujo kopa, o mes jos karaliai. Visa tai netoli pagrindinio pravažiavimo, keliu pavadinti negaliu ,nes tai vėžės smėlyje pro kur visi važiuoja. Judėjimas visureigiais nemažas, kas veža turistus, kas rakandus į stovyklas, gyvenimas verda. Pradėjus skaičiuoti vandeni paaiškėjo, kad jo trūksta, daug kas jo išlakė virš normos, suprantama ištverti sunku, bet negi negalima iškentėti? Vaidas irgi pyksta ,jis daugiau išgėrė tik tiek kie papildomai pirko. Aplink matėsi keletas stovyklaviečių, Vaidas organizavo vandens paiešką. Nuėjęs su Mindaugu ir keliais tuščiais buteliais, gavo jo kiek norėjo ,tai yra belekiek, kad net atsipraust galėjo, ir dar buvo parveštas su visureigiu į mūsų stovyklą. Jau bematant, kad Vaidas parvažiuoja, daugelis puolė gerti sunormuotą arbatą, tipo gavom vandens, prie puodo nebeliko tvarkos. Atvežę Vaidą su Mindaugu ,beduinai pasirodo tai mūsų Salemo pusbroliai. Pavaišinom juos arbata ir truputi paviešėję jie grįžo į savo stovyklą. Vėliau atvažiavo dar vienas visureigis, bet su beduinais nesusišnekėjome, pasirodo girti ar dar kuo apsvaigę. Jiems išvažiavus, buvo organizuotas koncertas, slėnyje akustika labai gera ,aidas atsiliepia iš visų kampų su geroku pavėlavimu, tai efektas tyloje buvo labai stiprus. Visam koncertui vadovavo Dainius. Nusprendus dainuoti paskutinę dainą "negiedokit gaideliai" už kelių kilometrų link mūsų pajudėjo visureigis, kol tas senas kledaras privažiavo, mes jau miegojome, jis pora kart nesėkmingai bandė užvažiuoti į mūsų kraujo kopą, po antro nesėkmingo bandymo, apsisukę išvažiavo. Nusprendėme, kad mūsų raminti buvo, turbūt klientai  dėl koncerto užmigti negalėjo.
2009.10.21
Atsikėlėm neskubėdami, kadangi kelio iki kaimo liko nedaug, vandens turim sočiai. Išėjom pilnu pajėgumu plieskiant saulei, priėję kryžkelę iš vado gauname pasiūlymą aplankyti tolumoje matomame kalne senovinius piešinius, visi išskyrus Dainių sutinka, nors ir įtaria, kad tai nebus lengva plieskiant saulei įveikti smėlyno juostą. Nusikapstom iki piešinių palyginus greitai, bet tai kainavo nemažai jėgų, ištvermės, nes tai buvo vidurdienis ir saulė mūsų visai negailėjo. Tarpeklyje vėsu, aplink įrengta porą stovyklaviečių turistams šešėlyje, sėdi beduinas su suvenyrais, vėsu ir ramu, tikra palaima, nusimetus kuprinę pailsėti. Bet ramybė trūko neilgai, privažiavo didelė banda visureigių, su kokiu porą šimtų turistų, kaip jie į tą tarpeklį tilpo ir dabar nesuprantu, gerai kad tuos piešinius spėjome apžiūrėti iki turistų pasirodymo, piešinių daugybė, bet man atrodo, kad nevisi senoviški. Vėliau Laimis išmetė idėją, kad tikri vyrai iki pat  Rum nieko negers, kaip tarėm taip su juo ir darėm, Gintas išgirdęs šią idėją susikratė visą litrą vandens, pareiškęs, kad jau ir taip jau miręs iš troškulio ar bent jau miršta. Taigi papildomų kančių prisigalvojom ir su Laimiu jas kentėm. Jau prieš pat Salemo namus nusipirkau šaltos kolos, atsinešiau į Salemo namus ir pilaudamas į puodeli gėriau, gėriau, gėriau...  Toliau dušas, „Rest hause“ visi norintis gavo alaus, laimingi pliurpiam visus įmanomus skysčius, ir vis nepamiršdami pagarbinti vandeniuko. Iš tikro vandens vertė pasirodo neįkainuojama, kad ir prisigėrę vandens vistiek kalbame išskirtinai apie vandenį. Einame gulti panašūs į vandens maišius.
2009.10.22
Išvykome į dviejų dienų kopimą. Su dviem visureigiais mus atvežė prie rytinio kalno šlaito. Kopimas prasideda nuobirynu, palaipsniui vis labiau sudėtingas ir pereinantis į uolinį 3-4 kategorijos maršrutą. Mūsų šaunioji komanda, kad ir sportiška, bet mažai patyrus uoliniuose maršrutuose. Rolandui, Tatjanai ir man teko instruktorių, padrąsintojų, virvių kabintojų ir nukabintojų vaidmuo. Daug pagelbėjo dalyvių treniruotės, Vilniuje prie bokšto. Keletui buvo sunkiau dėl baimės, bet jie sėkmingai įveikė save, ypač sunku buvo Dainiui, bet ir jis paskutinį sudėtingiausią turėklą jau bėgte prabėgo. Mano pagarba įveikusiems save. Tas paskutinis turėklas buvo pakabintas temstant, o įveiktas tik sutemus. Turėklo pabaigoje už 20 m. Kaip tik graži plokščia aikštelė, kur ir apsinakvojome. miegame kaip ir visada po atviru dangumi, skaičiuodami ypač ryškias žvaigždes. Dar karta pagirsiu visus, visiems buvo sunku, visi bijojo, bet po pusdienio bendro darbo susidirbome, nebuvo dideliu prastovų prie virvių, viena kabinam, kita nešam tolyn, praėjo dalyvis virvę ir nestabdydamas varo tolyn.
2009.10.23
Išsimiegojau nerealiai gerai. Buvau įsitaisęs ant uolos įlinkimo, ir vėjas nelabai sugebėjo užpusti, miegojom 1556 aukštyje tai oras buvo vėsus. Naktį mačiau tris meteoritus, pats pirmas pats ryškiausias matytas mano gyvenime. Kažkas taip gailiai knarkė (nors tai buvo visų žinomas asmuo), dėl aido pagalvojau, kad tai kažkoks žvėris. Prieš aušrą pajutęs judesį, pastebiu žmogystą, pasvarstęs pagalvojau, Gintas sėdi, jis vakar vakare stipriai įsipjovė pirštą, maniau, kad skauda ir miegot negali, bet pakalbinus paaiškėjo, tai Vilius.
Viršūnę pasiekėme po poros valandų. Pasidžiaugę truputi ėmėme leistis. Kelią atgal radome, bet sunkiai, aš kad ir su GPS bet 10 m. ne ten ir šakės, jau kad ir matai tą vietą, bet patekti į ją nebe išeina, reikia sukt ratą kol surasi praėjimą tame plyšių ir sienų labirinte, be to dar ir turų visur pristatyta tiek daug ir niekas nebeaišku. Taip mes vargome  praėjimų ieškodami. Prasidėjus virvėms kelias liko aiškus. Tik tu nusileidimo virvių daug. (pirma kokie 5 m., antra 15, trečia 20, ketvirta 50, penkta 30, šešta 37). Nusileidom nusikalę jau po 15 val. Mūsų laukė sutartas autobusiukas, teko pamiršt svajones apie dušą, šaltą kolą, kai kieno svajonės apie alų neišsipildė. taigi sukišo mus purvinus, smirdalius į autobusiuką ir išgabeno į Petrą, net su Salemu nespėjom atsisveikinti. Čia viešbutyje ir atsiprausėme, išsikalbame, kojines, trusikus, marškinėlius, kelnes, vaizdas numeryje klasiškas, viskas visur džiūva.
Dar norisi parašyti keletą žodžių apie kopimą. Kopiant viršun iš tikro buvo daug išlieta baimes prakaito, buvo statu, sunku. Lipantiems be uolinio laipiojimo patirties tai turėjo būti ir buvo galimybių viršūnė, sudėtingesnėse vietose labai gelbėjo virvė, čiuptukai, o Dainius net bučiavo žumarą, sakė, kad tai pats nuostabiausias žmonijos išradimas. Rolas pravardžiuojamas visų laiku siaubūnu. Ir kol nesibaigė kelionė bijo, kad nesužinotu tos pravardes, nes maža kas. Dar įspūdingai atrodė mūsų kompanija tupinti ant nuožulnios lentynos su žemomis lubelėmis susirietę ir įlindę, įaugę, įsisiurbę į akmenį, belaukiantys eilės prie eilinės virvės. Paskutinis turėklas irgi padarė įspūdį, gaila sutemo, nemačiau veidų, o emocijos liejosi laisvai ir garsiai.
2009.10.24
Ši diena poilsinė. Šiandien visi varė į Petrą, o aš Tatjana ir Rolandas ėjom iš Mažosios Petros į Petrą tiesiai per kalnus, pasižiūrėjom beduiniškos buities, matėm chameleoną. Dar skaniai pavalgėm, kavos pagėrėm. Dabar visi traukia kaljaną, o aš geriu kavą išsidrėbęs ant pagalvės, groja arabiška muzika, vienu žodžiu kulturkė.
2009.10.25
Šiandien laukia Wadi Feid, tai kanjonas į šiaurę nuo Petros. Privežė mus iki apleisto kaimo, kur nuvažiavus vairuotojui, mes puolėme prie granatmedžių. Iš niekur atsirado vienas beduinas su asiliuku, beregint atsirado ir dar keletas. Jie labai išdidžiai ir mielu noru mums rodė, kaip lengviau pasiekti kanjoną. Aišku Vilius su Laimonu labai domėjosi tuo asiliuku, kadangi vienas ir kitas jų pagalba vis pajuokaudavo. Iki kanjono varėme kokius keturis kilometrus. Kanjonas pasitiko siauru ir gražiu kelių šimtų metrų koridoriumi. Dar paėjus gerą galą prasidėjo upelis, jis atsirado iš niekur, tiesiog iš žemės. Pakeliui sutikom ožkų bandą su piemeniu ir asiliuku, kuris davė peno kalboms apie jo paslaugų spektrą. Ir šis vyresnio amžiaus piemuo parodė kuris takelis mūsų plauko keliautojams skirtas. Iškarto pakliūvame prie 15 m krioklio, ten pietaujame, nusileidę juo už kelių šimtų metrų pasitinka trijų krioklių kaskada 25 m, 7 m ir 5 m. ir vėl netoli krioklys, toliau dar vienas 25 m. už jo išvis fantastiškas 35 m., nusileidę nuo jo ir nakvojame. Didžioji dalis kriokliu su vandens baseinu apačioje ,tai maudynes neišvengiamos. Paskutinis krioklys, tai džiaugsmo krioklys, besileidžiantis beviltiškai mėgina išvengti maudynių, be išsisukinėdamas teisėtos dviejų metru gylio vonios papuola po kriokliu, kur visas peršlampa ir dar neišvengiamai nusileidžia į minėtą akmeninę vonią, mėgina plaukt, bet gi virvė tai laiko, tenka ją nusiimt, atlaisvint, nert. Išlipimas iš akmeninės vonios irgi nelengvas. Stovintys krante padėt negali, nes iš juoko raičiojasi ant žemės, rizikuodami vėl į tą baseiną nusirident, čia gimė vienas iš posakių „čia draugų nėra“. Aš besileisdamas pirmas pakliuvau į tokį vandens baseiną ir neradęs dugno paskandinau foto aparatą, į objektyvą pribėgo vandens, dabar vyksta džiovinimo procesas. Nakvojam šalia to gražiojo krioklio aplink stačios sienos, virš galvos didysis žvaigždžių kvadratas, Pegaso žvaigždynas, dar Andromeda vadinamas, už kalno pusiau pasislėpus Kasiopėja ,kitoje pusėje leidžiasi rytietiškas mėnulis, nušviesdamas savo blyškia šviesa stačias kanjono sienas. Pilna, krabų, žalių varlyčių, milžiniškų skruzdėlių, keletas drąsių peliukų su didelėmis ausimis, berašant tamsoje virš galvos skraido keletas šikšnosparnių.
Gintas žibinto šviesoje ant uolos rodė šešėlių spektaklį, žiauriai gerai gaunasi, bežiūrėdami leipom iš juoko, sugebėjo rodytis tai milžinu, tai nykštuku, tai stipruoliu, tai kūdumo įsikūnijimu, aktoriniai sugebėjimai akivaizdus. Visi gerai nusiteikę, vandens procedūros nusisekė nerealiai ir vis dar prisimenam, kad vanduo tai viskas.
2009.10.26
Nuo pat ryto, leidomės kriokliais, iš viso buvo dar 7, visi gražus, aukšti, du ypač aukšti, vienas 50 m kitas 60 m ant pastarojo užstrigo virvė, teko žumaruot, užžmaravus, jokių akivaizdžių užkliuvimo priežasčių nepastebėjau, mazgą pratraukiau žemiau, paskui nusileidęs su Rolandu šiaip ne taip virvę išlupom. Po šio krioklio jau prasidėjo civilizacijos požymiai, ožkos asiliukas ir piemuo. Maudėmės labai dažnai ir po daug, taškėmės turbūt labiau nei vaikystėje, maudynės vyko ir su drabužiais, ir su batais, tik kuprines nusiimdavom, kad būtu patogiau.
Paskui upelis kaip prasidėjo taip ir baigėsi, paslaptingai dingo po žeme, teka upelis ir staiga jo nebėra... Toliau negailestinga dykuma ir kelias iki kelio. Vėl troškulys, vėl vandens vertė didžiulė, vėl saulė degina negailestingai. Taip kankinamės ne vieną valandą. Praeinam pro beduinų palapines, išeiname į kelią ir kaip nekeista, privažiuoja mūsų autobusas, net 5 minučių laukt neteko, tikras stebuklas. Atvežė jis mus į Assal tarpeklį, pakeliui leido nusiaubti keletą parduotuvių. Gulim dabar alyvų sode su kliuksinčiais pilvais, aplinkui skraido keletas uodų.
2009.10.27
Atsikėlus dangus rodė lietų, net Rolas svarstė ar saugu, leistis į kanjoną. Bet mes baimes atidėję į šalį, lindome į tą Wadi Assal kanjoną. Kanjono struktūra smiltainis, labai gražios raštuotos sienos. Pradžioje leidomės sausais kriokliais, virvių teko kabinti belekiek, didžiausias sausas krioklys buvo 25 m, nusileidus vienu kriokliu radome supuvusi vilką, kvapas mane nuginė kiek kojos neša tolyn, nes aš nuo to pūvančio vilko žiaukčiojau ir vos neapsivėmiau, matyt silpnoji mano vieta tai kvapas. Gerai, kad virvės man nereikėjo toje vietoje ištraukinėt. Po kiek laiko prasidėjo vanduo, tai pliurškėmės vėl, maudėmės kiekvienoje, vonioje ir krioklyje, kaip Vilius sako buvo labai smagu. Kanjono sienos labai siauros, o dangus apsiniaukęs kažkur tolumoje griaudėjo, visą kelią buvo šiek tiek neramu, kas nutiks, jeigu pradės kilti vandens lygis, nes ne visur įmanoma užlipti bent kiek į viršų, ir jei tai nutinka besileidžiant kriokiu virvėmis. Be to žinom istoriją, kaip rado Izraelio piliečius sulaužytus ir paskendusius kanjone, kad ir prisirišę buvo. Ir praeitų metų Rolando istorija, kai gretimam kanjone jo grupė vos spėjo sulipti aukščiau, nuplovė tik keletą daiktų. Tarpais einame visiškomis džiunglėmis, jei kanjonas susiaurėja ir vietos tik vandeniui užtenka, tai brendame lipame akmens loviu, daug nedidelių kriokliukų, vonių, vandens išgraužų, čiuožyklų. Nakvojam, plačioje vietoje, pasilipę aukščiau, Vilius guli netoli vandens kaip indikatorius - sirena, bet vanduo ramus.
2009.10.28
Atsibudom savo rojuje patenkinti ir laimingi, iš tikro atbukę nuo grožio ir gėrio, čia tikras rojus, šilta, vandens pilna, aplink palmės. Yra ir figų, bet jos neprinokę, aplink kojas šmirinėja krabai. Sunku prasibrauti pro sužėlusias nendres, jos aukščio po penkis ir daugiau metrų, panašios į bambukus, ant stebo milijonai labai smulkių spygliukų panašių į plaukelius. Tie plaukeliai kuokštais duria ir lieka odoje, juos ištraukyti didelis vargas, prismaigstytame plote paspaudus per mikroskopines skylutes net kraujas sunkiasi, viso šito proceso išvengti neįmanoma, visi drabužiai irgi pilni to malonumo, Tatjana taikliai pasakė, kad jaučiasi kaip stiklo vatoje išsivoliojus. Iki pietų ėjome tuo tarpekliu, nepaisant nendrių jautėmės kaip kokioje tūkstančio ir vienos nakties pasakoje. Vėlgi taškėmės, kiekviena proga, nuo vandens išbrinko net oda. Mindaugas kiekvienoje baloje išsivartė. Maudomės su visais drabužiais ir batais, virbamai kliuksi pilni vandens, ryte dar koki 10 min bandai išsaugoti sausus, bet brendant upeliu tai tikrai nepavyksta, nes vietomis praeiti galima tik upelio dugnu ir kanjonui susiaurėjus brendi iki juostos. Vanduo drungnas, oras karštas, smagu kaip vandens parke. Apie pietus išėjome iki Negyvosios jūros, susitranzuojam mikroautobusą ir varome maudytis į Negyvąja jūrą. Prie jūros prieiti negalime, nes neleidžia ginkluotas kareivis. Sutranzuojam visureigį su kuzavėliu, jis sugebėjo paimti visus mus, mes trise kuzave apkrauti kuprinėmis, Rolandas uždedamas viršuje ant kuprinių ir mes jį laikom už rankų, kad nenuslystu ant žemės. Taip ir pasiekiame savo maudynių vietą. Kaip žinia Negyvoji jūra labai, labai sūri, pati didžiausia koncentracija visokiu ištirpusiu medžiagų, o mes tik išlindę iš džiunglių, visi kūnai žaizdoti, nubrozdinti, daugiau žaizdų, nei sveikos odos. Tokiam stovyje sulipom į tą tirpalą, labai griaužė visas žaizdas, išlipus turėjom po butelį vandens, bet nusiplauti druskos jo aiškiai neužteko. Pagal planą turim varyti nusiprausti į tarpeklį Wadi Hasa, kur teka upelis, bet nesiseka sugauti mašinos. Po ilgų derybų, ir jau pripratus prie druskingo kūno, praėjus trims valandoms, pagaliau pakliūvam prie išsvajoto upelio sukisto į griovį. Jame nusimaudom ir vėl pasijaučiame žmonėmis, triusikuose jau nebe žiugžda druska. Dabar važiuojam į Wadi Rakiya, kuri yra 50 km neprivažiavus Akabos. Na va dar kartą nustebinome vairuotoją, privertę sustoti jį dykumoje, išlipom naktyje į smėlio kopas ir kaip kupranugariai mėnesienoje išlingavome per jas į dykumą. Visa dykuma nušviesta Mėnulio, danguje keletas minimalių debesėlių, spindi žvaigždės, dvelkia gaivus vėjelis, džiūva batai, kurie mirko vandenyje net 4 dienas ir juose prisiveisė tiek bakterijų, kad nuo jų sklindantis aromatas, atbaido visokius nepageidaujamus gyvius.
2009.10.29
Atsibudus ryte vaizdas dykuminis, aplink kopos, visą naktį aplinkui šmirinėjo peliukai. Saulės ugninis rutulys, kilo labai greitai, o pakilus per kelis centimetrus virš horizonto pradėjo svilinti kaip ant keptuvės. Ėjom ieškodami šešėlių, bet saulei pakilus, jų ir nebeliko, džiaugiausi ir kepurės teikiamu šešėliu. Priėjom kopas, jos gražios, nevaikščiotos, gražiai vėjo supustytos. Užlipus ant aukščiausios kopos, pasimatė, nuostabios apylinkės, tai kopų jūra ir aplinkiniai kalnai. Gėrėjomės vien vėjo ir saulės glostomomis kopomis, suprasdami, kad tai atsisveikinimas su Jordanijos tikrove.
Išėjome iki kelio galvodami, kad lengvai gausime pakeleivingą mašiną. Pradėjus stabdyti paaiškėjo, kad niekas nestoja ir be to tinkamų automobilių nevažiuoja. Greitai prisistatė ir kariškiai, pasirodo čia pasienio ruožas ir už 4 km jau Izraelis, patikrina pasus, vizas, pažiūri pėdsakus iš kur atėjome, gauna per telefoną nurodymą mus saugoti, tuo pačiu padeda stabdyti pakeleivingas mašinas, bet ir jiems nesiseka, tai išsitesė į kokias tris valandas, pagaliau pavyko telefonu suderinti transportą iš Akabos, kuris turi atvykti po val ir dvidešimt minučių. Atvyksta dar aukšto lygio karininkas, leidžia mus saugantiems kareiviams išvykti, mes sulaukiam autobusiuko ir taksi, suderam priimtiną kainą ir į kelią. Reikia pabrėžti, kad pakelė dykumoje ir jokio šešėlio nei vėjo nebuvo, visi nuo karščio ištroškę ir išdžiuvę, pirmas prašymas vairuotojo nuvežti į artimiausią parduotuvę, kur galima gauti gėrimų iš šaldytuvo. Kelionę baigiame „Beduin Moon“ stovykloje - viešbutyje. Aišku visi dar panyrame į Raudonąja jūrą, pas beduinus vakarienei liko tik žuvis, ji nelabai gardi, bet mums alkaniems ir dykumos karščio iškankintiems normaliai. Miegame stoginėje, kažkur pajūryje groja muzika, mūsiškiai traukia kaljaną, „šyšu“ vadinama. Kaip supratau jo poveikis toks, kad smegenys negauna pakankamai deguonies, todėl žmogus apsvaigsta. Nuo jūros pučia gaivus vėjelis, aukštai danguje priešpilnis Mėnulis.
2009.10.30
Atsikėlę gaunam pusryčius, švediškas stalas, mane pamatęs beduinas perspėja, kad priklauso tik vienas kiaušinis, tai ne bėda prisivarom sūrio, sviesto, reikalaujam daug duonos, vargšai arabai, nesupranta iš kur pas tuos sveikus, didelius lietuvius toks apetitas, stebi gailiu žvilgsniu Gintą, kuris prisidėjęs 15 porcijų sviesto, belekiek sūrio, uogienės ir dar reikalauja duonos, kad visa tai sutept, jie dar nežino kad jis užantyje turi ir tris kiaušinius. Po pusryčių arabai jau su mumis nešneka, o mes norim išnuomoti plaukmenis ir visus kitus nardymo pribambasus, pasilaužę truputi visgi visą šį gerį išnuomoja. Neriam į Raudonąja jūrą, kuri kažkada anot biblijos prasiskyrė, o žydelis vedė per ja žmones, gelbėdamas nuo Egipto faraono pykčio. Panėrus apsupa koralų grožybė ir žuvų gausybė, jūra labai sūri, pakliuvus vandeniui į akis graužia, bet visgi ta ne tiek sūri kaip Mirusioji jūra, kur žmogus virš vandens plūduriuoja kaip rastas. Taip visą dieną praeina pliaže, kuris iš išorės bjauriai atrodo. Vakarop varom į miestą lauktuvių, miestas labai gyvas, stebina labai didžiule vėliava. Arabiškas gyvenimas verda, daug triukšmo, prekybos, kažkodėl visi perka riešutus, neša kibirais, stovi eiles. Paslankioje ir nieko Jordaniško neradę, masiškai perkame kavą su kardamonu, datulių, rytietiškų saldumynu, Gintas aišku, kaip visad beleko, vos neįsiūlom milžiniško čainiko, galėtu kopūstus rauginti.
Vakare grižę miegot, tik sugulus prie mūsų šalašo atsibeldė dvi gaubtuotos - skarotos moteriškės, ir besigėrėdamos mėnesiena virš jūros, kėlė lermą, neduodamos miegoti, prie jų prisijungė dar vyras, jau žadėjau keltis varyti lauk, bet kol susiruošiau, jos ir išsinešdino. Vaidas irgi sakė vos beištvėręs tą triukšmą, ir jis jau pasiruošęs raminti buvo, o kiti net negirdėjo, miegojo, kaip užmušti.
2009.10.31
Ryte per pusryčius vėl ta pati istorija, vėl daug ėdam, beduinas vėl pyksta. Po pusryčių varom jau į Egiptą, Jordanijos - Izraelio - Egipto sieną kirtom sklandžiai ir greitai, netrukus atsidūrėme Sarm el Seihe, ilgiau truko viešbučio paieškos, bet viskas baigėsi laimingai. Išsimaudėm jūroje, jūra nuostabi, nuvarėm į miestą pasižmonėti, su kauniečiais grįžom po dvylikos, labai jau norėjosi miegoti, nes įpratom gultis ir keltis su saule, keldavomės po 5 valandos, o guldavom apie 19 valanda. Taigi paganę akis į rojaus mergeles atsidavėm sapnų karalystėje, pagal planą rytoj anksti ryte dar varom prie jūros.
2009.11.01
Pusryčiaujam, vėlgi viską šluodami nuo lėkščių, lekiam prie jūros ir į lėktuvą, toliau Vilnius, namai.

Linas



Planuotas maršrutas:
Wadi Rum dykuma, Jabel Rum viršune (aukštis 1754 m), Petra, kanjonas Wadi Feid, kanjonas Wadi Assal, Negyvoji jūra, tarpeklis Wadi Rakyia (dykumoj), Akaba (nardymas).

Wadi Rum – nacionalinis parkas, 70 km nuo Akabos. Dykuma, smėlynai, kalnai, tarpekliai, Marso peizažai. Čia pat randasi Jabel Rum, aukščiausia Jordanijos viršūnė, 1754 m. Lipimas į viršūnę PD sunkumo kategorijos maršrutu (PD: peu difficile (not very difficult)), nusileidimas į Rum kaimą. Naudosime alpinistine įrangą.
Įvažiuojant į parką randasi Rum kaimelis su Visitor center, maisto parduotuvėlėmis, kempingais, baru.
Petra – vienas iš septinių naujųjų  pasaulio stebuklų, UNESCO pasaulinio paveldo objektas. Nabatėjų karalystės sostinė (200 m. prieš m. e.). Randasi siaurajame Sik tarpeklyje. Petra buvo dviejų svarbių prekybos kelių sankryžoje. Uolose išskaptuoti nuostabūs vienuolynai, rūmai, maldos namai, kapavietes. Iki šių laikų tarpeklio pakraščiuose uolose gyvena bedujinai, nabatėjų palikuonis.
Tarpeklis Wadi Feid – vienas iš gražiausių Jordanijos kanjonų. Vulkaninės kilmės, įvairių spalvų, stačios uolų sienos, vandens baseinai. Dvylika, vienas po kito einantis kriokliai. Einant kanjonų naudosime alpinistinę įrangą. Daiktus patartina hermetiškai supakuoti. Gali tekti kažkiek plaukti.
Tarpeklis Wadi Assal – arabų kalboje Assal reiškia medus. Tai siauras smiltainio kanjonas su kabančiais sodais, šešiais kaskadais (du yra su vandenių). Kanjonui įveikti naudosim alpinistinę įrangą.
Negyvoji jūra – randasi 420 m žemiau Pasaulinio vandenyno lygio. Labai druskingas. Jūra smarkiai senka, metinis kritimas siekia 80 cm. Šis vandens telkinys garsėja savo gydomosiomis savybėmis. O paskęsti jame praktiškai neįmanoma ! Smile
Wadi Rakyia – randasi Arabų slėnyje tarp Jordanijos-Izraelio sienos ir Karališkojo kelio. Tai raudonojo smėlio kopos, kalnai.
Akaba – vienintelis Jordanijos uostas. Miestas kurortas randasi Raudonosios jūros pakrantėje. Jos ilgis 27 km. Tai laisvoji prekybos zona. Todėl čia maistas, alkoholiniai gėrimai ir suvenyrai yra pigesni negu bet kur kitur. Netoli Akabos yra nuostabiu rifų, tai puiki vieta nardymui.
Dalyviai: Tania, Rolas, Linas, Marina, Dainius, Laimonas, Vaidas, Vilius, Gintas, Mindaugas.

2009-10-19 07:58 SMS nuo Rolo: "Mes Wadi Rum. Anot vietinių, ruduo per karštas. Oro uoste mus pasitiko +36. Išvarom į dykumą."

2009-10-21 13:29 SMS nuo Rolo: "Dykumą praėjom. Prie visų vaizdų pajutom ir dykumos skonį. Tai karštis, troškulys. Bet naktys šiltos. Rytoj į viršūnę."

2009.10.23 Viskas puiku. Kol kas pagal plana. Uzlipom mes i Jebel Rum virsune. Sekesi neblogai. Laiko aisku uzgaisom daug. Nebuvo salta nakvine. O vaizdai atperka bet kokia baime ir vargus. Aisku kiekvienas asmeniskai papasakos savo ispudzius ir isgyvenimus.
O dykumoj kol kas karsta. Nezinau kai bus lapkriti. Anot vietiniu ruduo per karstas.
Rolo zinia is Petros.

2009-10-26 19:19 SMS nuo Rolo: "Išlindom mes iš Wadi Feid tarpeklio. 12 krioklių jau praeiti. Gražu ir gera prie vandens. Važiuojam link Asal."

2009-10-28 16:54 SMS nuo Rolo: "Nusileidom iš tarpeklio. Negyvąją jūrą paėmėm plaukte. Nieks nepaskendo. Važiuojam į Rakia dykumą."




Komentarų (26)
1. 2009-09-29 16:06
 
Tik nenakvokit paplūdimy ant smėliuko prie upelio. Ryte galit prabusti be kelniu. :grin
 
Vytenis
2. 2009-09-29 19:34
 
Aš visam menesiui važiuoju. Dar antra grupė atvažiuos. Žiūrėsiu kaip nauji tarpekliai, bet jai ką planuose yra Hasa tarpeklis. Tai kelnių ir sporbačio pažiūrėsiu. Kažkaip nesitiki, kad kažkas bus priglaudęs. Jai ką parvešiu :grin Bet čia tuo atvėju jai iki ten nusibelsim.
 
Rolas
3. 2009-09-29 20:10
 
Ačiū tau labai, Rolai. Beje, antrą sportbatį pasidėjau į šiukšliadėžę Akaboj pas beduinus. Jei gali, tai parvežk ir tą antrą. Su vienu blogai. :grin Sėkmės jums. Ten gerai - šilta. :)
 
Vytenis
4. 2009-10-21 16:37
 
Lino žinutė 2009 10 21: 
Grįžom iš dykumos, buvo karštis nežmoniškas, jei ne beduinai turbūt būtų visai blogai. Aš tik vienas sugebėjau gerti pagal normą. Visi kiti vandienį išlakė beregint. Dėka beduinu žygis baigėsi gerai. Dabar sėdim Wade Rume pas Salima. Ryt lipam į Džabel Rum kalną.
 
Jelena
5. 2009-10-21 17:57
 
Sveiki,aciu beduinams, dziugu, kad ne vienas nenutrosko! :grin reikejo pasitreniruoti pries kelione ne tik uolomis kabarotis , bet ir savaitele be vandenuko pagyvent :grin sekmes Jums ir laukiam gryztanciu,pasitiksim su vandeniu vietoj geliu :)
 
Raimondas K.
6. 2009-10-22 12:57
 
Kokie isgyvenimai !!! Nors sunku, bet smagu, bus ka prisiminti ... as irgi noriu. Eisiu su sekancia grupe :) Linkejimai Laimiui ir visiems kitiems !!! Sekmes chebryte !
 
Loreta
7. 2009-10-23 09:12
 
Lino žinutė: 2009 10 23 
Šiandien sėkmingai įkopėme i Dzabel Rum viršūnę. Visi pilni įspūdžių.
 
Jelena
8. 2009-10-24 06:29
 
Prie visu komentaru. Dykuma mus pasitiko dideliu karsciu. Bet tai tikrai nesukele dideliu problemu. Tik vandens noras, kuris pasireiske pastoviu troskuliu. Bet tai ir yra dykuma. Karstis, troskulys ir nepakartojami vaizdai. Pasivaiksciojom puikiai. 
O virsune buvo vinis apsilankymo Wadi Rum metu. Sekesi tikrai neblogai. Technine dali atsekem nesunkiai. Kazkiek paklaidziojom leisdamiesi nuo virsunes. Sunkokai atsekem nusileidimo vieta tarp labirintu. Vis gi pavyko ir sesios virves su trumpais pasivaiksciojimais ir mes prie isejimo i kaima. 
Siandien Petra. Rytoj ismaunam i tarpeklius.
 
Rolas
9. 2009-10-24 15:04
 
Na va, mes jau Petroje. Nusileidus nuo kalno mūsų jau laukė autobusas, tai tokie purvini, pavargę ir ištroškę pakliuvome į Petrą.
 
Lino žinutė
10. 2009-10-24 16:31
 
Petra iveikem.  
Kas kulturinosi po Petra, o as, Tania, Linas nutarem pasizvalgyti po apylinkes. Ejom nuo mazosios Petros link Petros. Savo marsrutu paneigem teorija, kad i Petra tik vienas kelias veda. Bent taip gidai pasakoja. Mes ilindom pro tarpekli ir islindom pro sona. Priejimu tikrai begales. Marsrutas buvo visai nieko, bet baltos uolos vargino akis. Jauciausi kaip ant ledyno. 
Rytoj maunam i Wadi Feid.
 
Rolas
11. 2009-10-30 07:58
 
Zygis baigesi. Viskas sklandziai,kaip pagal natas. Programa ivygdem su kaupu. Ispudziu daugiau nei reikia.Toks jausmas,kad visa menesi jau sedim,bet laikas visai neprailgo. 
O dabar atostogos prie Raudonosios juros. Saules vonios ( kuriu ir taip buvo) ir zuvytes.  
Rytoj maunan i Egipta. Kas link namu,o kas dar tes savo buvima siltuose krastuose.
 
Rolas
12. 2009-10-30 08:01
 
Na va mes ir Akaboje, tame pačiame beduinu viesbutyje, sedim laukiam valgyt. Maudemes juroje ir dastatytame baseine. Megosime tame garde
 
Linas
13. 2009-10-30 21:05
 
Šaunu :)
 
vytenis
14. 2009-11-02 16:32
 
puikus dienorastis gavosi
 
tania
15. 2009-11-02 18:34
 
Tiesiog tobulas ;)
 
Mania
16. 2009-11-02 19:30
 
Niekaip neatsigaunu po patirtu ispūdžių.Ištiesų fantastinė kelionė,nuostabūs vaizdai ir pojūčiai.Dėkui organizatoriams.Visiem linkėjimai.
 
vilius
17. 2009-11-03 10:46
 
Dar kartą įsitikinau, kad Jordanija tai viena nuostabiausių pasaulio vietų
 
Linas
18. 2009-11-04 10:04
 
Nu Linai, superinį dienoraštį parašei, reikia tave pasijamt kur nors varant kartu- kad būtų kam rašyti dienoraštį :zzz Manau pavasarį reiks ir man i Jordaniją važiuot :roll
 
Wyciokas
19. 2009-11-04 15:26
 
Tikrai šauni atrodo jūsų kelionė..., lėktuve atgal šiek tiek pasakojo mano sėdynės kaimynas :), bet nuotraukas pasižiūrėjus ir paskaičius pasakojimą, tai iš vis taip spūdingai atrodo.... :)
 
This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it
20. 2009-11-04 16:48
 
Jaučiuosi labai panašiai kaip antra karta ten pabuvęs. Smagu, nėr nė ką pridurti. Tik tiek, kad pas mus Superrolas buvo. Ne siaubūnas. :grin
 
Vytenis
21. 2009-11-05 00:17
 
kelione buvo superine..ir neabejoju , kad Jordanijos grozis nebutu taip atsiskleides, jei ne Rolo ir Tanios su Linuku gera organizacija ir moralinis palaikymas..dekui jiem... 
O kad sekme mus lydejo -parodo musu teisinga poziuri ir nuosirdu nora pamatyt tai ka sukure gamta ir senoji civilizacija:)...
 
vaidas
22. 2009-11-12 22:10
 
Papildomos profesionalaus vestuvių fotografo (būsimo) nuotraukos , su veidais, aišku tik jų pačių džiaugsmui čia: 
http://picasaweb.google.lt/9806161/Jordanija200910181101#
 
A.Z
23. 2009-11-12 22:51
 
Nu Laimi tavo nuotraukos super
 
Linas
24. 2009-11-13 07:32
 
Grazu labai, aciu Laimi.
 
tania
25. 2009-11-14 13:30
 
CHEAP & DALES in desert, respect! Aisku grazu,Tania!:))))))
 
raimis
26. 2009-11-14 16:01
 
Nuostabios :)
 
marina

Parašykite komentarą
Jūsų vardas:
Komentaras:



Apsaugos nuo spamo kodas:* Code

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.4.3

Atnaujinta ( Šeštadienis, 01 vasario 2014 )
 
< Atgal   Kitas >