Kopfbereich

Direkt zum Inhalt Direkt zur Navigation

Inhalt

2009 08 15-31 Norvegija Spausdinti Siųsti el.paštu
Ketvirtadienis, 06 rugpjūčio 2009

Kelionės tikslas aplankyti Jotunheimen parką, Jostedalsbreen ledyną, Romsdal rajoną. Kelionės pobūdis pažintinis, alpinistinis.
Dalyviai: Tania, Rolas, Linas, Lena, Raimis, Nataša, Rimantė, Saulius, Šaras.

 

Nuotraukos čia


2009-08-15 12:43 MMS nuo Sauliaus: "Pirmieji elniai"
Nepraėjo ne 5 val., kaip prasidėjo pirmieji elniai... Spaudžiam tskant :)

(Aišku tie elniai lietuviški- Pasvalio rajone, kažkokiam bare pakelėj- nepamenu pavadinimo, o MMS nemoku įkelt). wyciokas. (p.s. MMS`a bendrom pajegom visgi patalpinom - grožėkitės elniais...). pb

Image

2009-08-16 21:48 SMS nuo Rolo: "Beveik Lietuva. Apsistojom prie ežeriuko, vanduo visai nieko. Laukiam likusių draugų. Lauželis ir alus!"

2009-08-18 15:11 MMS nuo Sauliaus: " Nustojo lyti. Šiandien ir ryt jau turėtu būti geri orai. To per mažai, kad pradėti lipti numatytą maršrutą, bet mes neliūdim. Laukiam kol vietiniai troliai apsipras su mūsų kompanija ir nusiims debesų užsklandą. O dabar su Šaru aklimatizuojames prie vietinio drėgno oro, valgom ir miegam. Tiek paprastai per savaitę miego nebūna, kiek jau per dvi lietingas dienas įveikėm. Taip taip, nelengva. Bet mes alpinistai tvirti, iškęsim! :)))
Nusprendėm keltis. Eisim prie maršruto prisiliest. Iki. Korespondentas Kjolėbjeg :)".

Image

2009-08-18 23:01 MMS nuo Sauliaus: "Šiandien buvome nuėje prie sienos. Vaizdai kaip pelkėje, viskas paskende samanose. Kur paliesi, viskas byra. Žvelgiant į viršų pavyksta atrasti mūsų maršruto liniją. Plyšys prapuolantis tolumoje pilnas samanų ir gurgiančių krioklių, ištisas neigaimų išlipimų, ne kiek neprimena saulėtų Josemitų? :/ Pradedam suprasti, kodėl šie maršrutai beveik niekada nepakartojami ir kodėl siena vadinama legendinė... nejučia apima jausmas, kad laikai, kai ji buvo lipama jau seniai nuėjo i užmarštį ir tik legendos byloja, kad kadaise čia lipo didvyriai :) Nenukabinam nosies. Laukiam gero oro. Linkėjimai..." .

Image

2009-08-20 11:42 SMS nuo Rolo: "Užlipom į aukščiausią viršūnę, papraščiausiu budu. Sudėtingai lipti pavojinga. Akmenys. Grybų programą įvykdyta su kaupu. Kol kas nelijo."

2009-08-22 13:40 SMS nuo Rolo: "Pasivaikščiojom virš fiordų. Didžiąją dalim be takų. Supratau, kad Norvegijoj tikrai gražu. Nusileidom jau sutemus. S ir Š kažkur kaba."

2009-08-24 09:13 SMS nuo Rolo: "Sėdim ant ledyno. Šikna. Pirma diena kai visai prastai. Ledynas afigitėlnas. Yra kas veikt, tik oro reikia"

2009-08-28 15:56 SMS nuo Rolo: "Kaip ir į pabaigą eina kelionė. Vakar užlipom į vieną techninę viršūnę. Šaras solino individualiai. Judam link Oslo."

Xgenomo invazija į Norvegiją.

Ilgokai neįrašyta kelionė į mūsų planus pagaliau įvyko. Europa tai ateities planai. Kurią galima pasiekti bet kada ir sąlyginai nebrangiai. Trauka pasiekti tolimus kraštus nugalėdavo šį regioną. Aplankėm mes kelis rajonus. Tai skirtingi vaizdai, su tam tikrais panašumais ir skirtumais. Norom, nenorom lygindavome su jau matytais vaizdais. Vaizdų įvairovė stebino šioje kelionėje. Abejingas negali likti pamatytam grožiui. Sportiniam alpinizmui ši šalis nėra labai tinkama. Tai dėl birių uolų ir nepastovaus oro. Džiugu, kad bent jau nesulijo mūsų.



Jotunheimen parkas. Parkui statusas duotas dėl aukščiausių viršūnių. Prie viso to grožio kuris žavi esant Norvegijoje, ši vieta nebuvo kažkuo ypatinga. Vaizdai primena matytus vaizdus Uralo kalnuose, oras ir panašus. Slėniai platūs, viršūnės nugludintos ledynų, kurie čia praslinko paskutinio ledynmečio metu. Suabejoti ledyno slinkimu nedavė kalnai nugludinti kriptingai ir vienodai. Standartinis vaizdelis – iš vienos pusės nuožulnus pakilimas užsibaigiantis galinga siena. Planavom pasiekti aukščiausią Norvegijos viršūnę sunkiausiu keliu – siena. Planams kažkiek nedavė ramybės tai, kad nėra jokių aprašymų apie techninius įkopimus. Bet vis gi išėjome su pilna įranga, tikėdamiesi kažką pralipti. Ganėtinai greitai teko nusivilti ir suprasti, kad kopimai techniniu maršrutu yra labai pavojingi. Tai dėl pastovių nuobirynų. Kurie kabo esant mažiausiai aikštelei, jau nekalbant apie patį išlipiną į viršų. Dažnas variantas akmenų krūva arba galingas sniego karnizas. Nuleisti akmenų griūtį esantiems apačioje draugams nėra didelė problema. Tai būtu įprastas dalykas. Teko atsisakyti planų ir patraukti nužymėtu taku, lengviausiu maršrutu su pilnom įrangos kuprinėmis link aukščiausios viršūnės.Kai kiti tuo tarpu vaikščiojo su mažom kuprinėlėm. Užsiropštėm mes ant Glittertinden viršūnės 2465 m.
Panašaus aukščio viršūnės čia dvi. Tai Goldhopiggen ir Glittertinden. Įvairiais šaltiniais remiantis sunku suprasti kuri iš jų yra aukščiausia. Skirtumas keli metrai. Tik skirtinguose žemėlapiuose jų aukštis skirtingai rašomas. Planuose buvo užlipti ir ant kitos viršūnės. Atsisakėm mes šių planų. Vaizdai aplinkui pasirodė mums nykoki ir vienodoki. Dar kažkiek kaustė mintis šaltokas oras. Nors čia buvo pačios giedriausios dienos mūsų kelionėje. Noras pamatyti vaizdų kurie mus kaustytu žiūrint į juos, mus išviliojo iš čia.
Pirmą dieną mes dar pasivaikščiojome tame pačiame rajone aplink Gjende ežerus. Buvo noras pamatyti ežerus įspraustus tarp kalnų iš viršaus. Jų dydis kažkiek žavėjo, priklausomai nuo apšvietimo ežerų spalvos suteikė žavesio. Bet vis gi tai nebuvo ta Norvegija, kurią mes norėjome pamatyti. Čia aptikome elnių bandas, kurios ganėsi geltonai baltuose kerpynuose. Gal kažkiek iš jų įpročio mes juos aptikome prie sniegyno. Žinau, kad Uralo kalnuose elniai lipa pailsėti ant sniegyno nuo pastovios uodų atakos. Šioje kelionėje mes uodų ir kitų parazitų atakos išvengėme. O erkių čia yra. Bet žemiau, kur miškas.
Pirma pažintis su Norvegijos grybavimo ypatumais. Drąsiai galiu pasakyti, kad čia niekas negrybauja. Procesas trunka neilgai, aišku jai jų nesiruoši konservuoti ( kaip įprasta Lietuvoje ). Apeiti didelių plotų neverta, užtenka pasivaikščioti aplink palapinę arba mašiną. Pasirinkimui baravykai ir raudonikiai. Jų sveikumas nedavė suabejoti. Tai visai nepriklausė nuo jų dydžio.
Nakvynei vengėme kempingų, apsistodavome prie ežerų ir upių. Jotunheimen parke su laukinėmis stovyklavietėmis ypatingų problemų nėra. Tai daugiau susiję su vietiniais gyventojais. Aukščiau pakilus nėra gyvenviečių, tai gan atšiauri vieta. Mes ne vieni nakvojome neprisirišę prie kempingų, dažnai ir kitų šalių keliautojai panašiai pasirinkdavo vietą poilsiui. Sunkoka tiksliai pasakyti ar galima kūrenti laužus? Mes juos kūrenom.



Jostedalsbreen ledynas. Tai viena iš įdomesnių vietų Norvegijoje. Ledynas galingas, labai suskeldėjąs, dažnai baigiasi galingu ledokričiu. Ir prie viso to gan saugiai jautiesi būdamas ant ledyno. Jau iš matytu ledynų, šis ledynas padarė didžiausią įspūdį. Sunku pasakyti kas ten gražaus, bet tikrai gražu. Puikiai atsiveria nuo ledyno vaizdai į aplinkinius kalnus ir fiordus. Prasidėjus menkiausiam ledyno kritimui atsiranda galingos ledo sienos su neišmatuojamais plyšiais. Rugpjūčio mėnesį plyšiai gerai matosi, tai suteikia papildomo saugumo. Vaikščiojom susirišę ryšyje ir su neatsiejama su pasivaikščiojimu po ledyną įranga – katėm ir ledkirčiu. Norint rimčiau ir įdomiau pasivaikščioti po ledyną vis gi reikėtu ledo įrankių. Tai leistu judėti tiesiausiu maršrutu ir suteiktu daugiau sportinio malonumo. Galima būtu leistis į plyšius, praeiti jų apačia, kažkur pakilti siena, po to vėl leistis. Žinau, kad šiame rajone yra maršrutai ledo labirintais. Jie turi daug žavesio. Bet reikia šį rajoną geriau patyrinėti arba pasisamdyti vietinius gidus ( 600 kr žmogui už dieną). Kadangi mes turėjom tik du ledo įrankius ant septinių žmonių, tai kažkiek apribojo mūsų galimybes. Labiausia laike, tą patį maršrutą tekdavo praeiti žymiai ilgiau. Kažkiek pasivaikščiojom, palandžiotojom, palaipiojom ledu.
Tris dienas mes praleidome ant Flatbeern ledyno, konkrečiai ant Supphellebreen. Mašina palikome netoli fiordo, stovėjimo aikštelėje. Aikštelė mokama, kaip jau įprasta Norvegijoje mokėjimas vyksta į vokelį. Stovėjimo aikštelėje kaina vienai dienai 20 kr., daugiau nei dvi paras 50 kr. Nuo stovėjimo aikštelės staigus pakilimas link matomo ledyno. Takas gražus, nors ir reikalaujantis einant su pilnom kuprinėm nevieno prakaito lašo. Svarbus bet kokio pasivaikščiojimo aukščiau momentas yra uogos. Jų čia daug ir vėl jų niekas neranka. Sprendžiu pagal tai, kad jos auga tiesiai ant tako. Takas status, pasilenkti beveik nereikia, uogos pačios kimba prie rankų. Jai čia praeitu kelios lietuvių grupės, jų tikrai ant tako neliktu. Pakilus prie pat ledyno yra jaukus namukas, su malkom ir pečiuku. Už visus pasinaudojimus namuko viduje mokėjimas į vokelį, kainos surašytos. Pvz. gulto kaina 200 kr. Mes nakvojome netoli namuko palapinėse, vaizdingoje vietelėje, kur po kojom besikeičiantis savo spalvomis fiordas, o iš viršaus kabantis ledynas. Namuką naudojom kaip pasišildomo vieta, vieną rytą kūrenom ir pečiuką, buvo baisiai šalta ir drėgna. Kaip jau buvo įprasta naktimis ir ryte palynodavo, kartais reikėjo pralaukti blogą orą, o namukas suteikė papildomus patogumus. Oras nebuvo pats geriausias, tai kažkiek apribojo kylančius turistus pasižiūrėti ledyno. Masiškumu ši vieta nepasižymėjo.
Mes aplankėm tik mažąją dalį Jostedalsbreen ledyno dalį. Negaliu tvirtinti, kad pati geriausia mūsų aplankyta ledyno dalis. Aplankius daugiau būtu galima susidaryti išsamesnį vaizdą. Bet tikrai buvo įdomu, gražu ir įspūdinga.
Norvegijos fiordai. Galiu drąsiai tvirtinti, kad važinėti su mašiną palei fiordą ar plaukioti po fiordą su laivu tikrai nepajausi tikro grožio. Gal mažiau keliaujančiam žmogui to ir pakaks, nes vidui neatsiras palyginimai su jau matytais vaizdais. Mūsų sprendimas buvo praeiti palei fiordą iš viršaus. Pasirinkimas maršruto buvo žvelgiant į žemėlapį, konkretaus maršruto nežinant. Bandėm susirinkti visą informaciją vietoje. Apačia praeiti praktiškai neįmanoma ( turėjom ir tokių minčių ). Susipirkus dalinius žemėlapius. Žemėlapiai gabalais, kurie vienas su kitu nesusijungia, kaip bežiūrėsi gabalo trūksta. Ir prie viso to jie dar nepigiai kainuoja.
Sumanymas plaukti su keltu, kur įmanoma paeiti keliu ir kilti stačiu šlaitu aukštyn, eiti viršum kol einasi, o atsiradus menkiausiam keliui apačioje, leistis link jo. Paplaukus su keltu supratom, kad eiti keliu neverta, reikia tranzuoti ir taip taupyti laiką. Nuplaukėm mes iki Tjugum. Ir atsirado tikslas nueiti iki Fjaerland, nes ten liko mūsų mašina su visa manta. Taip mes nusibrėžėm dienos maršrutą. Tiksliai nežinojom kaip praeisim ir kada nusibelsim iki mašinos. Pavyko mus nutranzuoti iki Ulvastad ir gan nesunkiai. Tranzuoti Norvegijoje tikrai nėra didelė problema, žmonės stoja, svarbu, kad mašinos iš viso važiuotu. Žemėlapio pagalba radom nužymėtą taką, kuris vedė link Harevollnipa viršūnės 1406 m. Takas nėra aiškus, beveik nevaikštomas, bet prižiūrėtas. Kylant vaizdai mažai keitėsi, nebent tai buvo susyja su oro permainomis. Takas status. Mes tikrai užtrukome nemažai laiko. Labai trukdė eiti pakelėje augančių uogų įvairovė. Po visos dienos ėjimo maršruto, pasižiurėjus statistiką buvo matyti, kad ėjome 5,5 val., o stovėjome 5 val. Badauti tikrai neteko. Pakilus ant perėjos patraukėme palei Fjaerlandsfjorden fiordą. Čia nebuvo jokio tako. Bet užtat atsivėrė verti tikro keliautojo vaizdai. Puikiai prasižiūrintis fiordas, šlaitai žalsvi nuo samanų, tundriniai ežeriukai, statūs šlaitai su nepaprasto grožio kriokliais. Apie kriokliu būtu galima pasakoti daug. Tai tikrai neatsiejama Norvegijos grožio dalis. Dar nebuvo tekia jų tiek matyti. Mintimis kažkodėl atsiradome Naujojoje Zelandijoje. Paveiksliukų įtaka! Taip mes leisdamiesi ir vėl kildami judėjom link numatytos vietos. Pats nusileidimas link fiordo be tako buvo kažkiek komplikuotas. Šlaitas status ir slidus. Daug paslėptų akmenų po žolėm ir samanom. Griuvinėti teko ne karta. Gerai padeda leistis trekingo lazdos. Buvo ir uolinio laipiojimo trečios sudėtingumo kategorijos. Visai sutemus išėjome į taką. Tai tikrai buvo geras atodūsis, beveik namie pasijutome. Palei fiordą keliu praėjome greitai. Na ir pabaigai paragavome gero lietaus. 22.30 pasiekėm mašiną. Dar vienas pastebėjimas – gerai, kad Norvegijoje dienos rugpjūtį ilgos.

 


Pajudėjome link Romsdal. Šio pervažiavimo labiausiai verta dėmesio dalis nuo Groti iki Andalsnes. Kelias eina per tundrinę Norvegija. Žvilgsnį traukia puikus vaizdai. Tai turistinis kelias, žiemą jis uždaromas. Nuo Geiranger atsiveria vaizdas į fiordą, kuriuo puikuojasi ne vienas leidinys apie Norvegiją. Į siaurą tarpeklį užplaukia kruiziniai laivai. Nusileidimas iki Andalsnes žymiuoju Trolių keliu palei legendinę Trolių sieną.
Romsdal mūsų tikslas buvo užlipti į Romsdalshornet viršūnę 1550 m. Tai ketvirtos sudėtingumo kategorijos maršrutas. Yra privažiavimas prie kalno papėdės. Iki maršruto priėjimas nėra ilgas. Link jo veda takas nužymėtas turais. Šis kalnas laipiotojų tarpe gan populiarus. Lipom į jį mes ne vieni, buvo ir kitų laipiotojų. Pirmas etapas 2, po to seka dvi virvės 4+, likusios trys virvės 3 sudėtingumo. Kas 50 m yra įrengtos stacionarios stotys, tarpinius taškus darėm frendų pagalba. Šiame maršrute tinka tik maži frendai ir zakladkės. Plyšiai uolose nėra dideli, stambesnę įrangą sunku pritaikyti.  Nusileidimui geriausia naudoti stotis įrengtas kas 50 m. Lipant nėra labai svarbu atsekinėti maršrutą. Mes lipom dviem ryšiais, vienas šalia kito. Lipant dešiniau maršrutas sudėtingesnis, draugai įvertino 5 sudėtingumo kategorija. Tai daugiau priklauso nuo pasiruošimo ir įgytos technikos. Tiesa labai svarbu nutaikyti orą, kad uolos būtu kuo mažiau slidžios. Mes lipom su laipiojimo bateliais. Tikrai gražus kalnas ir geras maršrutas, akmenų birumu nepasižymi. Viršūnėje pastatytas iš akmenų namukas, kuris puikia tinka pasislėpti nuo gūsingo vėjo, kuris mus lydėjo šio lipimo metu.
Romsdal laipiojimui vieta tikrai nėra prasta. Viena problema tai orų nepastovumas. Palyti gali kasdiena, o tai komplikuoja bet kokį sudėtingesnį lipimą. Gražių maršrutų esama, jau nekalbant apie legendinę Trolių sieną. Tiesa sakant ji šiuo metu nelabai lipama, dėl akmenų griūties. Mūsų du vyrai šiame rajone praleido beveik dvi savaites, bandydami sulaukti geresnio oro ir kažkur rimčiau užlipti. Jiem su orais sekėsi prasčiau nei mūsų likusiai kompanijai, kuri bandė pamatyti daugiau Norvegijos. Jie bandė lipti į Trolių sieną Fivaruta maršrutu. Pagal ne tikslius aprašymus jis nėra labai sudėtingas. Tik atsekti 1800 m sienoje maršrutą nėra paprasta. Rezultate jie nusimušė nuo maršruto. Kažkiek dar pakoregavo tolimesnį lipimą aukštyn suprastėjęs oras, pasibaigęs maistas ir vanduo. Tolimesnis lipimas pasidarė beveik neįmanomas, o nusileidimui trūko įrangos. Nusileidimui buvo iškviestas malūnsparnis, kuris ir nukėlė juos nuo sienos. Šie gelbėjimo darbai nieko nekainavo mūsų draugams. Kažkiek keista, kad kažkur dar ši brangi atrakcija gali nieko nekainuoti. Kiek teko girdėti, tokie gelbėjimo darbai nėra pigūs.
Apie laipiojimo maršrutus Norvegijoje rasti informacijos yra sunku. Kaip ir yra Norvegijoje kalnų, kurie iš tolo atrodo gražūs ir įdomus laipiojimo prasme. Bet peršasi išvada, kad jie nėra visai tinkami tam. Tai gal dėl oro, o gal dėl birios uolienos. Kažką girdėjom, kad šiaurinėje Norvegijoje uolos geriausios laipiojimui. Bet vėl gi orų nepastovumas.
Norvegijos jūros pakrantė. Prisipažinsiu – vaizdas kažkiek niūrokas ir atšiaurokas. Bet iš kitos pusės, matomi vaizdai traukia akį. Tundrinė pakrantė, jūroje begalė mažų salelių. Kraštas apgyvendintas. Mūsų apsilankymas čia buvo daugiau pro mašinos langą, tai sunku pilnavertiškai priimti bendrą visumą. Žuvys ten kimba, jai turi kažkiek žvejybinių įgūdžių.
Iš bendrų patarimų serijos. Laukiniu būdu nakvynės neverta ieškoti prie apgyvendintų ežerų. Žemė ten išpirkta ir prižiūrima. Tas pats galioja ir prie fiordų krantų. Žemiau nusileidus, ten kur masiškai gyvenama, geriausia nakvynės ieškoti prie upių. Bent jau mums puikiai sekėsi apsistoti. Aukščiau kalnuose su nakvynėm problemų beveik nėra.
Apsiprausti geriausia kempingų dušuose. Tai nėra brangu ir visai patogu. Galima ir skalbykla pasinaudoti. Tai ir visai nebrangiai kainavo.
Rugpjūčio antroje pusėje dienos ilgos, daug ilgesnės nei Lietuvoje. Tai padeda planuoti dienos maršrutą. Bet važiuojant į Norvegiją reikia nusiteikti, kad lis. O tai kažkiek koreguoja dienos planus. Keistoka, bet dieną retai lijo. Daugiau į vakarą ir naktį.
Jau ne paslaptis, kad Norvegijoje viskas brangu. Maistą ir viską ko reikia gabentis iš Lietuvos.

Rolas







Komentarų (33)
1. 2009-08-12 22:15
 
Sekmes. Pavydziu :)
 
Vytenis
2. 2009-08-13 06:54
 
Va tik prognozes su orais ne kokios. Gali kažkiek mažiau pavydėti.
 
Rolas
3. 2009-08-13 18:21
 
Gerai, jau mažiau pavydžiu. O koks bus oras tai toks ir bus. Bet gal bus geras. :) Lauksiu nuotrauku. :)
 
Vytenis
4. 2009-08-13 20:35
 
Matant orų prognozes darosi ne jauku. Vis gi geriau į jas nežiūrėti, kai viskas suplanuota. :?
 
Rolas
5. 2009-08-14 11:20
 
Nieko, juk vis tiek geriau negu darbe. Sėkmės.
 
A.Z
6. 2009-08-14 23:51
 
ko jus cia i kelnias dedat? ka Norvegijoj nebuvot, ten visada geras oras, lyja diena lyja ryte, lyja nakti lyja vakare. 
orai geres.
 
Saras L.
7. 2009-08-15 19:50
 
Lietus gerai.... Po lietaus žemelė atsigauna, sužaliuoja viskas ..... :)
 
Vytenis
8. 2009-08-17 15:59
 
Jau atvykom pas Trolius. Troliu siena ruke. Lyja kaip is kibiro. Ant sienos simtai kriokliu ir ne menkiausios uzuominos i tai, kad ten galima lipti. 
Uolos ne tai, kad slapios, o tiesiog isbrinke nuo dregmes :( 
Kiek ziurim prognozes, nieko gero nenumatoma. Sudengus skirtingus saltinius, istisai lyja. Jei remtis tik vienu is ju, tai sia savaite viena ar dvi dienas turetu nelyti...  
Ziurim alternatyvius regionus, bet geriau neatrodo. Kjerag kol kas matom irgi lietuje. Norvegija... 
O matytumete reklamas... Saule sviecia, visi idege...
 
Saulius
9. 2009-08-18 07:18
 
Ech tu, Sauliuk, atrodo jau suauges vyras, marketingistas, o ant tokiu reklamu pakibai :grin  
Orai nekokie todel, kad manes nejamet ir as oru neuzsakiau :p
 
wyciokas
10. 2009-08-20 08:25
 
as ir sakiau jums.. reikia jamti kaliosus ir ta mariaus miniatiurine pripuchiama valti.. o jus netikejot... 
;]
 
pb
11. 2009-08-20 19:09
 
Nu va, nelyja, radot grybu, issimiegojot. Kelione jau apsimokejo. :)
 
Vytenis
12. 2009-08-21 20:17
 
Linkejimai visiems is lietingosios Norvegijos... 
Siek tiek buvom prapuole, nes atradom pora dienu gero orgo plysi. Nusprende nieko nelaukti tuo ir pasinaudojome. 
Renkames lengviausia marsruta prasivaiksciojimui - Fivaruta. Pagal sudetinguma ir atstuma tai 2 Matterhornai. Kitaip 5.6, >2 km ilgio marsrutas. 
Aprasymu siame regione verkiant mazai. is esmes tik mazos nuotraukos su nubrezta linija. Kiek teiravomes laipiotoju, niekam nepavyko gauti tos mistines knygos su marsrutais. 
Kiek pavyko suzinoti is 3 eiluciu marsruto aprasymo, tai turetu trukti apie 8 val. vidutiniskai. Na tiek tai mes jau ne naujokai, kad suprastume trukmes nerealuma, bet tarkim, kad tai tiesa :) 
Renkames metoda Fast and Light. Imam iranga, maza kilimeli uzpakaliui, plona apklota nuo lietaus (bivy maisa), 2 dienom minimuma maisto ir i trasa. 
Po dvieju dienu lipimo, praejom 2 trecdalius. 2 dienos pabaigoje siena pradejo uzsivertineti ir jau vakarop atsiremem i keliu simtu metru kuluara su neigiamu islipimu. Vanduo baigesi, marsrute jo nerandam. Viska suvalgom ir ramus einam miegoti. Nakti dar ramiau praleidziam smagioje niekaip nenustojancioje liutyje. 
Rytas. Virs musu neigiama, samanota, varvanti siena. Apacioje daugiau nei kilometras slidzios nupoliruotos sienos, kur sauga tik is kalamu kabliu ir pakeliui gal tik vienas tinkantis nusileidimui akmuo. Skaiciuojam iranga ir isvada akivaizdi - nusileisti nera galimybiu :) 
Apie tai, kas buvo toliau, skaitytojai suzinos kasmetinio Genomo sezono uzdarymo metu. Kvieciame :D 
Ka tik po duso... Kuriam naujus planus... Gal pazvejoti? :)
 
Saulius ir Saras
13. 2009-08-22 10:57
 
Nifiga sibie 8) Pavaret! Norge matomai nenuvylė..
 
Rasius
14. 2009-08-23 12:49
 
Sveiki, 
 
Vakar buvo uzsikore ant Troliu sienos virsunes. Vaizdai nerealus. Pasilenkus matosi visas sienos statumas, jos grozis... Kai po tavimi pora kilometru erdve, galva sukasi kaip reikiant. 
Apziurejome marsrutus is virsaus. Siena visiskai sueizejusi, sutrupejusi. matosi atskilusiu didziuliu bloku, kurie neaisku kaip iki siol dar laikosi. 
Orai ir toliau prasti. Si karta mintis apie laipiojima galutinai paliekame ir lekiame turistiskai pasidairyti po Norvegija. Siandien varom prie juros, rytoj i urvus palandzioti. 
Linkejimai...
 
Saulius ir Saras
15. 2009-08-24 13:01
 
palandziojom po "urvus" viena nemaza sale apie 100m. ilgio 30m. plocio ir apie 10m. aukscio ir tiek, na gan idomu, bet ne uz tokius pinigus - 400 N.kronu nuo galvos. 
siandien visa ryta lijo neblogai, jau atrodo lietus baiginejasi. reiks dar pasitikslinti orus, bet jeigu rytoj atsidarys bent daugiau negu pusia dienos langas, tai gal spesim i Romsdalhornet sulaipioti, ten norvegiska IV+ kategorija, tai ganetinai gerai. suzinojom kur dar palaipioti prie troliu cempingo, reiks siandien apziureti, jei spesim ir nelis. 
tai tiek.
 
Saras L.
16. 2009-08-25 20:32
 
Nuotraukų nuotraukų, greičiau grįžkit ir greičiau nuotrauku. :)
 
Vytenis
17. 2009-08-30 23:08
 
Na va pirmieji aš su Lena jau grįžom, turbūt ir svarbiausias Danijos vikingas Šaras jau namie, o likę dalyviai turėtu dar laive į bortą įsitvėrę supimą kęsti. Nuotraukas atrinkęs įdėjau, galit apžiūrėt.
 
Linas
18. 2009-08-31 20:25
 
Paskutiniai jau namie. Ilga kelionė namo. Kažkiek pasisotinom civilizacija. Kulturine prasme tai buvo verta. O ką veikėm ir kaip buvo pabandysiu artimiausiu laiku aprašyti.
 
Rolas
19. 2009-09-14 19:40
 
Gerb.Rolo tekstas apie Norvegiją nuobodokas ir sausokas, Jokių pašmaikštavimų, stiliaus lengvumo ir nuoširdumo nėra. Labai patinka Lino kelionių aptašymai-gyvai ir lengvai, kad išsyk norisi ten pat dalyvaut.Ačiū
 
skaitytojas
20. 2009-09-17 06:53
 
Gerai jau tai, kad kažkas skaito. Man ir ne viskas patinka ką aš perskaitau. Taip ir atsirenki. Rašydamas bandau pateikti tai ko prieš kelionę nerandu. Tai daugiau informacija. O, kad Norvegijoj gražu, mes visi žinom. O tai perteikti reikia daugiau sugebėjimų rašant.
 
Rolas
21. 2009-09-17 09:00
 
:grin taip taip Rolai, kritika ganetinai tiksli! as jau sakiau kad tau reikia "pasigalasti plunksna"! laisvalaikiu kokius rasinelius rasyti, apsakymus arba bent trumpus eilerastukus (va kaip Saulius daro!). ;) ale bet mes vistiek tave gerbiam, kiti juk ir visai nieko niekada neparaso!
 
pb
22. 2009-09-17 16:50
 
Čia rašinėlis ir yra. Gerai, kad tikrintojai veikia. Sunkoka šiuo reikalu man tobulėti. Mokykloje ir ne visai gerai buvo. O su amžiumi pats matai kas gaunasi. :sigh
 
Rolas
23. 2009-09-18 07:16
 
;) čia ne su amžiumi "gaunasi" - čia tiesiog reikia treniruotis, treniruotis ir dar karta treniruotis! :grin  
Kaip gi tu kitaip treniruosiess jeigu ne rasydamas? Taip kad tu rasyk susimildmas (ir susimastydamas), o mes tave recenzuosim! (draugiskai aisku...) 
8)
 
pb
24. 2009-09-18 09:54
 
Va tau ir siusiu recenzuoti. Ir pabandyk pasakyti, kad laiko neturi :cry
 
Rolas
25. 2009-09-18 17:22
 
Svarbu, Rolai, faktai. O visos meninės išraiskos priemonės tai tik priedėlis. Neklausyk kritikų nuomones. Tikro meno užčiaupti neįmanoma. Jie pavydi. :grin
 
Vytenis
26. 2009-09-22 20:20
 
Čia apie Norvegija turėjau šlapiai aš parašyt, o Rolas ataskaita... Taigi čia akmuo į mano daržą
 
Linas
27. 2009-09-25 18:47
 
Rolai, tu tikras fotografas!, tik keliones aprasymas labai pesimistiskas, gal lietus prislege.? 
pastaba: jus uzlipot i Glittertinden o ne i Galdhopiggen virsune. 
Galdhopiggen virsune oficialiai skaitosi auksciausia, o jus uzlipot i ta, kuri savo virsunes storo ledo sluoksnio pagalba gaunasi aukstesne uz pirmaja.
 
Saras L.
28. 2009-09-26 18:57
 
Kiek bevartyčiau žemėlapį, vis vien buvom ant GALDHOPIGGEN. Dėl aukščio ir kuri aukščiausia aš nesiginčysiu. Skirtingi šaltiniai - skirtingas aukštis. Tai tikrai nesvarbu.
 
Rolas
29. 2009-09-27 20:59
 
Vis gi Šarai tu teisus. Dar geriau žemėlapį pavarčiau ir supratau kur buvom. Prisimiršo, kad iš viršaus priva-iavom.
 
Rolas
30. 2009-10-02 17:26
 
O man Rolo aprasymai labiau patinka, nes juose patekta trumpa ir tiksli informacija bei patarimai apie krasta. Trumpai ir aiskiai. Mano manymu jo aprasymai informaciniu poziuriu zymiai naudingesni. Atrodo ir pats Rolas rasant butent sio tikslo ir sieke. Gan sunkus reikalas skaityti keliautoju aprasymus, kai juose pateikiami faktai papildomai apipinami ilgais jausmu aprasymais ir samprotavimais "kaip ten buvo graaaazu ir linksma" . Tiesiog kazkos zodinis viduriavimas gaunasi, per kuri pamirsti, kad skaudejo galva :upset . Man faktus duokite, o ar grazu as pati nuspresiu, kai ten nuvyksiu ;)
Siaip, kai man reikia ypatingo stiliaus ir tikros menines israiskos, as paprastai skaitau profesionaliu rasytoju kuryba, o nenarsau internete :p
 
Rolo rasineliu palaikimo koman
31. 2009-10-07 21:18
 
del to tai pilnai sutinku, Rolas zygius dazniausiai apraso labai tikisliai ir naudingai (info poziuriu).
 
Saras L.
32. 2009-10-07 21:27
 
Rolai, ten virsune is nuotraukos aiskiai matosi, nes Galdhøpiggenas yra apsnigta akmenine virsune su metaliniu stebejimo irenginiu, gan ispudinga panorama, ir alpoinistiniu akmeniniu bareliu keliasdesimt metru zemiau virsunes. 
paziurek musu 2003.09 Norge zygio aprasyme nuotraukas, bus aisku.
 
Saras L.
33. 2009-12-14 12:41
 
Visia nieko stilius, ko čia kimbat. man visai patiko trumpai drūtai apie esmę, o grožis matosi nuotraukose. Sekmės
 
Bezobrazas

Parašykite komentarą
Jūsų vardas:
Komentaras:



Apsaugos nuo spamo kodas:* Code

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.4.3

Atnaujinta ( Šeštadienis, 01 vasario 2014 )
 
< Atgal   Kitas >