Kopfbereich

Direkt zum Inhalt Direkt zur Navigation

Inhalt

2006 04 - 05 Elbrusas Spausdinti Siųsti el.paštu
Antradienis, 19 rugsėjo 2006
Kaukazo kalnai arba čeburylų kopimas į Elbrusą (5642) tarpsezoniu 

Dienoraštis 
2006 m. pavasaris



2006 04 29 Linas 

Mhhh.... eeeehhh…. Nežinau ką rašytNa va sugalvojau atvarėm mes iš Vilniaus į Minską, buvom apakę, Baltarusija visa blizga, švari net požeminės perėjos išplautos, visi laukai suarti. Minske vyksta pasiruošimas gegužės 1 šventėms. Aplankėm alpinistinės įrangos parduotuvę, ten nelabai ko yra, Rolas nusipirko ledsraigtį (kainuoja gal apie 30 lt) labai trumpas, todėl nepirkau. Bet užtai nusipirkau „Kapelka“ – lašelis, toks fainas daikčiukas su navarotais kainavo apie 180 lt, vertas nuodėmės, titaninis su guoliukais. Tiesa merginos Minske su trumpais sijonais... et merginos... Taigi sėdam į traukinį, važiuojam žaidžiam kortom, važiuojam, važiuojam. Sienas kertam be problemų. Išlipame mieste Mineralnyje Vody, čia iš karto perone pakliūvame į vietinių vežėjų rankas, po derybų už 400 rublių „с носа“ nuo žmogaus (1 Lt apie 10 rub., todėl labai lengva skaičiuot) atvažiavome iki Terskolo miestelio į viešbutį Dinamo teisingiau „спортивная база Динамо“ kur sutarta registracija ir nakvynė po 500 rub. žmogui. Išsikrovę daiktus nuvarėme į pardą ALP industrija, radau neblogų ledsraigčių po 640 rub. 250 mm ilgio ir 200 mm ilgio už 290 rub., neperšlampamų ir vėjo neužpučiamų degtukų po 11 rub. taigi apsirūpinau su kaupu.Šarūnas turėjo registruotis kitame viešbutyje, bet pasirodo jo jau nėra porą metų... Teko registruotis mūsų viešbutyje ir susitaikyt su busimosiomis sienos kirtimo problemomis. Po viso to išėjome pasivaikščioti nuėjome iki keltuvų tirpsta sniegas, pakeliui nudžiugino, kad viršūnėje -40... Prie keltuvų kavinėje išgėrėme arbatos, suvalgę sriubos lietuviškomis kainomis, parskalbėme į savo viešbutį. Darius visiškai susirgo, Rolas irgi reikalauja remonto, abu guli pasliki, o aukštis visgi jaučiasi nors tik 2200. einam pas Tania su Marina arbatos gerti, nes labai troškina. P.S> atrodo kad panamkės nereikės ir gerai kad turiu pūkuotę...

The file /home/dublin/domains/xgenomas.lt/public_html//images/stories/php/2006_05_elbrus_sarunas.php you have specified doesn't exist!

Rolas
Vienas iš nuotykių. Vairuotojo sumanymas - mano klaida. Visa tai vadinasi „Znak blagodarnosti“.Vairuotojas pabijojo važiuoti paimti vieno mūsų bendražygio iš oro uosto. Milicijos reketas. Aš nepagalvojęs  iššokau iš mašinos ir sėdau į mikroautobusą, palikęs dokumentus (kaip ir ne tokius svarbius), bet milicijai prisikabinti užteko, iš žvilgsnio supratau, kad įkliuvau. Visa tai man atsiėjo 500 rublių. Sumokėjus į kišenę, milicininkų nuotaika pagerėjo. Buvo matomas draugiškumas. Net patarė kaip išvengti sekančių postų ir jei kas kreiptis į jį. Pasiėmiau draugą ir sėkmingai pavažiavom iki mus laukusio mikroautobuso.

Sekmadienis balandžio 30 d. Rolas

Atsikėlėm 7:00. Daug rūpesčių. Transporto nesamdėm ir pajudėjom savom kojom iš Terskolo. Pusryčiai ir nesinaudodami pakėlėjais pradėjome kilti link bazės „Mir“. Oras nuostabus, saulėta. Iki „Staryj krugozor“ kilom 3.5 val. ėjimas nesudėtingas, bet monotoniškas. Bazėje „Staryj krugozor“ keliai išsiskyrė Saulius, Tatjana ir Aleksas nutarė toliau kilti savo kojom ir nesinaudoti keltuvu. Bet žygio pradžioj buvo nuspręsta invidualiai spręsti aklimatizacijos klausimus. Mes pakilom su keltuvu į „Mir“ 17 val. Ir iki 19 įrengėme stovyklą. Lavininio kastuvo pirkimas buvo teisingas. Mes išsikasėm užuovėjas ir išsilyginom aikštelę. Nuovargis jautėsi ir darant vietą stovyklai. Savo draugų sulaukėm apie 20 val., Arbata išvirta ir stovi dvi palapinės, dėl trečios neatsakingai pasižiurėjo Tatjana ir neįkrovė kuoliukų palapinei, taip kaip mes negalėjom jos statyti o norėtum. Laukiam draugų Jie sugrįžo patenkinti nors ir nuvargę.Naktis, ryte termometras rodo -15° C. Nebuvo šalta tik nemiga visus kankino.Rytas, galva braška.

2006 05 01 Tania

Šventė su tuo visus ir sveikinu!!! Kaip sakant “а в тюрме сеичас макароны дают” Chebra ilsisi ir nedirba, o mes reiškias atostogaujam 3000 m aukštyje, kur staigus judesiai sukelia pykinimą, plyšta galva, trūksta oro, šalta (-15° ). Bet kokie vaizdai...Viskas iš eilės. Žiaurus vadas pažadino mus 6:30 nors tai ir nebuvo miegas, kažkokia kančia. Vietos mažai sukamės „по команде“ kojų, rankų nejaučiu, kiti bendrapalapininkai taip pat. Šiandien budim aš su Saulium. Palapine iš vidaus apšerkšnijus, kai Saulius bando apsirengt visa tai krinta ant galvos- fu... kaip nemalonu. Oras puikus šviečia saulė. Vakar susipažinom su maskviečiais, jų trys jie taip pat kaip ir mes žada lipt į Elbrusą tom pačiom dienom. Dar nežinau ką šiandien veiksim. Kažkur 10 val. bus ryšys su Petia, o po to varinėsim pirmyn, atgal be svorio. Nu šalta brr... Darius guli apsiklojęs trim miegmaišiais ir nežada sveikti, ridiska, Saulius laksto aplink primusą ir palapine vaidina, kad budi J . Kol kas tiek iki.

2006 05 01 Marina

Gegužės 1- šilta, gėlės žydi, žmonės su trumpom rankovėm, ir gegužės 1 - -15°, visur sniegas, vėjas ir kalnai. Pirma naktis ant kalno prie „Stancija Mir“ . Keturiese palatkėj – smagu. Nešalta tai tikrai, bet „развернуться“ nėra kur. Šalia gulėjo sergantis Darius, sunku suprasti ar pas jį gripas niekaip nepraeina, ar jau „gorniaška“ prasidėjo. Iš kitos pusės Tanka, irgi niekaip negali surasti patogios padėties. Ryte keliai skaudėjo nerealiai. Dar vidury nakties Tanka prisiminė, kad paliko dokumentus kuprėje. Teko keltis ir ieškot. Nieko, surado. Rytas gražus, kalnai įspūdingi. Elbruso viršūnė matosi visame grožyje ir atrodo taip arti. Savijauta kol kas nieko, bet kavos visiškai nenoriu – keista. Gal „подкрадывается горнушка“.

2006 05 02 Saulius

Dabar sėdim ir kertam dešrą. Taip sakant aklimatizuojamės. Mano sugyventinės Manka su Tanka jau nedviprasmiškai mėto užuominas dėl riebalinio sluoksnio mano pilvo srityje. Prieš išvažiuodamas visus gazdinau, kad grįšiu perkaręs, bet kol kas tai aklimatizacijai negresia. Šiandien pakilome iš „Stancija Mir“ „Prijut 11 – cat“. Aukštis 4,2 km.Būsenos: Mūsų tarptautinės ekspedicijos narys iš Maskvos Petia nusileido žolės pažiūrėt. Darius, nepaisant prastos pastarųjų dienų sveikatos sėkmingai užlipo ir praneša, kad jaučiasi neblogai. Kopimo detalių nežinau bet iš nuogirdų  suprantu, kad... ...Nederamai buvau nutrauktas savo sugyventinių. Vis tie buitiniai reikaliukai. Tai adatą paduok tai sausainį suvalgyk... ... tai va. Žodžiu Linas sekė Dariui pasakas ir aukštis buvo įveiktas. Vado savijauta pusėtina, pykinimas trumpam paėmė savo ir greit užmigo. Aleksas šiandien, kaip ir vakar, bėgo nesustodamas. Radom tik viršuje. Berods pas kitus su sveikata viskas tvarkoje. Vis laukiam kada užpuls aukščio liga, bet panašu, kad aklimatizuojamės teisingai, todėl jokių peršalimo pojūčių nėra. Mano nelaimei man vakar prasidėjo sloga. Bet geriausios seselės Manka ir Tanka darė viską neišaugtu į nepertraukiamą knarkimą.Apie orus:Pirmas dvi dienas buvo kaip prie Juodosios jūros vasarą. Buvo pastebėtos kelios besideginančios moterys, kas vos nelėmė vienos iš rusų ekspedicijos žlugimo J J J Vakar vakare pradėjo snigti ir nenustoja iki šiol. Matomumas prastas, lengva pasimesti. Gerai kad ratraktas važiavo į viršų ir paliko pėdas, pagal jas ir orientavomės. Sloga... einu lašint lašų.Suteikiu žodį Tankai.

2006 05 02 18:30 Tania

Dienos frazė „Kartą pasikasęs negali sustot“ autorius Saulius. Privietas visiems dabar yra 06 05 02 18:30, gulim palapinėje ir įsivaizduojat aš greitai varysiu miegoti, jaučiasi oro trukumas, valgyt nesinori.Aprašysiu susitikimą su Petia. O buvo taip, gegužės 1 d. puikų saulėtą rytą išsikapstę iš palapinės  ir pamatėm jį J Petia su savo oranžine striuke, šalia Aleksejus. Po audringų apsikabinimų, pasveikinimų įvyko siurprizų mainai. Mes gavome tikrų korėjietiškų cigarečių (Rimante mes už tave skaniai parūkėm J) Ant šito kalno vyksta... Pertrauka- mūsų palapinė reiškia pasipiktinimą budintiesiems, jie gyvatės verčia mus jau apsinuoginusius ir pasiruošusius miegui išlipti iš palapinės ant vėjo ir šalčio – niekada. Na Dariau paprašyk tu pas mane tablečių !!!Tai va ant šito kalnelio vyksta geras tūsas. Mes čia susipažinom su maskviečiais, ukrainiečiais ir kitais kitatautiečiais.

2006 05 03 Marina

Pagaliau rytas. Trečią naktį neina niekaip išsimiegoti. Tarp kitko pirma nakvynė „Prijut 11“ Snigo visą naktį. Ir dabar dar sninga. Kalno nesimato. Planavom šiandien pakilti iki „Pastuchovo uolų“. Nežinau ar pavyks. „Nifiga nividno“ Saulius susirgo pas jį temperatūra, sušėrėm krūvą vaistų, dabar guli tyliai ir „сопит в две дырочки“. Darius lygtai pasveiko. Bet iš įpratimo vis prašo pas Tanką kokių nors tablečių (подсел на колёса) Rolas pagavo „Gorniašką“, jau vakar nieko nevalgė. Šaras Žiūriu irgi abejingas maistui. Ligonių būrelis. Maistas išmetamas katilais, o vaistai jau eina į pabaigą. Kad tik oras pasitaisytu. Nėra ką veikt, judėt sunku sniego iki kelių. Fu-fu-fu.

2005 05 03 Saulius

Rašau sėdėdamas traukinyje.Naktį viskas ir prasidėjo negavę valgyti kai budėjo Aleksas labai supykome. Teko maitintis sausai. Gal tai ir lėmė, kad naktį prasidėjo liga.  Pakilo temperatūra, pradėjo skaudėti galva, akys lipo iš akiduobių. Sloga atrodė tik smulkmena, palyginus su viduriavimu. Teko bėgti lauk iš palapinės. Nesupratau kas man reiškės labiau – galvos skausmas, pykinimas, dusinimas ar viduriavimas ??? JTanka visą naktį mane girdė tabletėmis, kurių poveikio akivaizdžiai nebuvo galima matyti. Iki lauko tualeto nebėgau. Norą kultūringai atlikti gamtos reikalus užgožė noras išsaugoti vienintelę nakvynės aprangą. Ryte supratau, kad temperatūra artėja link 40° ribos. Vieninteliai vaistai, kurie ištiko gal padėjo, buvo Tankos šalta ranka ant mano kaktos. Tai tiek tos teisingos aklimatizacijos. Pirma kartą supratau kas tai iš tikrųjų yra kalnų liga.Ryte visi išėjo į Pastuchovo uolas. Stovykloje liko trys ligoniai – Šaras, Rolas, ir aš (a, dar ir Petia). Tariamės ką daryti. Buvo aišku kad norint įlipti į viršūnę reikia aklimatizacijai kopti į viršų. Viena mintis buvo vakare bandyti kopti iki Pastuchovo uolų, kita – leistis į žalią zoną pailsėti ir pasveikti, kaip tai darė Petia. Tokių minčių buvo dar ir todėl, kad vienas patyręs alpinistas tadžikas mums tai rekomendavo. Jis pats savo aklimatizacijos metu nekartą leidosi žolę paglostyti.Visgi vakare pasitaisius sveikatai, bet vis dar smarkiai skaudant galvai išėjome link Pastuchovo uolų (4800). Kelio nepamenu, buvo ne kas. Kai leisdamasis pamačiau palapines, neatlaikė skrandis. Visos tabletės sėkmingai evakavosi iš beviltiško organizmo. Tuo metu prisiminiau grikių košę, kurios deja iš vakaro neteko paragauti. Tuščias skrandis ir pykinimas ne pats geriausias duetas.  

2006 05 04 Darius

Ėmė skaudėti galvą ir jau buvau beužmingąs, kai išgirdau atseginėjant palapinės užtrauktuką – atsivėrė įėjimas pasigirdo Tanios balsas: „Na rašyk“. Pasiverčiau sudrėkusiame miegmaišyje ir pamačiau ant manęs numestą gulintį žygio dienoraštį įdėta į polietileninį maišelį kartu su tušinuku. „Jokios rašliavos“ – pagalvojau plyštančia galva ir paėmęs maišiuką pakišau po šlapio kilimėlio pakraščiu. Nesugebu rašyti kai nuo aukščio ir ligos plyšta makaulė, todėl šias eilutes rašau jau važiuojant traukiniu palei Ukrainos pasienį. Marina, Tania, Rolas ir Saulius žaidžia „1000-į“ o aš tik valgau ir snūduriuoju, bet Saulius užkniso su dienoraščio rašymu. Nebeatsimenu kas ten buvo ant Elbruso 4-tą dieną. Žinau tik vieną – vėl eilinį kartą susimoviau ir neužlipau dėl subjektyvių ar objektyvių priežasčių. O visą kitą jau nebeturi prasmės ir net man pačiam nebeįdomu. Jaučiu dar laukia ilgas ir kruopštus savipysos procesas....

2006 05 04 Linas

Rašau jau namie kad užpildyt dienos spragą. Kaip ir kiekvieną naktį sninga pusto, užkiša visas ventiliacijos angas tenka atsibudus palapinę purtyti, skyles atkimšinėti, o tai ir taip nuo deguonies trūkumo galva spaudžia. Ryte atsikėlę atsikasėm palapines ir užpustytus daiktus, visi džiaugiamės pirktu kastuvu. Daug kas sega, beveik nieko nevalgo, o prieš keletą dienų buvo net konfliktas kilęs, aš su Aleksu atsisakėm paduoti maistą į palapinę, o tie irgi užsispyrę atsisakė lysti lauk, tai ir liko nevalgę...Papusryčiavę ir išėjom pasivaikščioti link Pastuchovo uolų, matomumas prastas, aukščiau sniegas nupustytas atsiveria pliko ledo plotai, bet mes su katėmis, Aleksejus visgi alpinizmo instruktorius ir labiausiai patyręs ir jau įkopęs į Elbrusą anksčiau moko mus visokiausių kopimo gudrybių. Užėjus kosulio priepuoliui katėmis suplėšau savo viršutines kelnes... vėjas iškarto šaldo koją. Oras keičiasi beregint tai nieko nematyt, tai saulė, tai vėl pūga. Nusileidus išsigiedrija atsiveria labai nuostabūs vaizdai. Grįžęs Darius pasakojo sutikęs alpinistą kuris prašė perduoti Vilniaus keliautojų sielai Algimantui Jucevičiui linkėjimus nuo direktoriaus iš Maskvos??? Sakė jis supras.Ryte stebėjau kaip prižiūrintis asmuo Prijut 11 atkasė sniegą aplink pastatą, o kai nusileidau žiūriu vėl Prijut 11 vėl užpustytas... O Petia su snieglentininkais kurių čia priveža su rtraktu pastatė trampliną manau aukščiausiai esanti Europoje 4200 m aukštyje J. Įsikūrė šalia mūsų stovyklos toks rusų alpinistas tikras senis šaltis. Kalusiame jo kiek kartu buvai užlipęs į Elbrusą? Jis atsako skaičiuok įlipu apie 4 kart per metus pradėjau laipioti nuo 14 metų, rytoj mano gimtadienis sukaks 67 metai tai ir skaičiuok. Taigi vakaras giedras košė skani, oras šaltas, bet kažkodėl to šalčio nepastebiu. Rolas mūsų orų pranašas sako, kad oras bus geras bent keletą dienų. Matyt tai supranta ir daugelis aplink mus įsikūrusių alpinistų visur judėjimas pasiruošimai, o mes dar deja neaklimatizavomės. Ir košės nieks nevalgo ėdam su Aleksu kaip kiaulės po tris porcijas, likusia tenka kratyti lauk... O Darius valgo piliules, bando įsiūlyt ir man nors vieną, sako padės atsikosėt, Tanka skundžias, kad tos piliulės jau baigias. Taigi gyvenimas verda kalne.

2006 05 05 Rolas

Naktis kaip naktis palapinė iš vidaus apšerkšnijus, tai galėtu reikšti kad buvo šalta. Bet jau pripratę (-10°C). Iš vakaro prasigiedrijo o po to vėl užtraukė. Galėjo būti ir šalčiau. Trys bendražygiai nusileido šiltai nakvynei į Terskolą. Visi kiti liko žiemot toliau. Šiandien pirma naktis, po trijų parų kai tauta pradėjo kilti į Elbrusą. Rytas išaušo tikrai puikus. Daug tautos kilo link Elbruso. Techniškai sudėtingiausia dalis prasideda virš Pastuchovo uolų, ledas. Anot nusileidusių sudėtingiausia buvo leistis šia dalimi. Vienas kopikas paslydo ir nučiuožė, sugebėjo užsikirsti tik gerokai praskridęs. Apsidaužė galingai.O šiandien laisva diena. Užsiėmimai individualūs. Pagaliau jaučiasi aklimatizacija.Rytoj visi į darbą. Paskutinė diena kaip galim lipti. Mes tai ir darysim. Svarbiausia oras.Viskas dievo malonei.

2006 05 06 Šarūnas

Šiandien buvo paskutinė lipimo diena. Diena prieš tai (penktadienis) buvo geriausia, bet dėl aklimatizacijos nelipom.Atsikėlėm apie 3 val. nakties. Budintieji – Darius ir Rolas atsikėlė dar anksčiau. Pavalgėm košių kuriomis pavaišino Maskviečiai. Rolas, Aleksas, Marina, Tania su Maskviečiais susiruošė ir išėjo (iš Prijuto) Truputi po ketvirtos valandos. O mes – Saulius, Darius ir aš Šarūnas kaip gudresni asmenys iš vakaro buvom užsisakę traktorių – pakėlėją su kitais lipančiais (susimetę). Tai mes su traktorium aplenkėm Rolo ir Maskviečių grupę išvažiavę truputi po 5 val. ryto. Pakilimas buvo puikus. Tiesa Linas pasiliko mūsų palapinių stovykloje dėl sveikatos negalavimų. Buvo dar tamsu labai gražiai atrodė kai išėjo visa pėsčiųjų grupė. Visi su lempom ant kaktų su įvairiais šviesos atspalviais, silpname rūke sudarė ant sniego žaismingą šviesų judantį į kalną paveikslą. Mes aplenkėme Rolo grupę, jiems pamojavom, kad jie suprastu, kad jų grupės konkurentai geru greičiu pajudėjo link bendro tikslo. Efektas buvo toks, kad Rolo grupė vis dėl to nutarė mums nenusileisti ir pasiekti Elbruso viršūnę. Mes atvažiavome iki prie Pastuchovo uolų prasidedančio ledo.Prasidėjo kopimas. Nieko nesimato, pūga – rūkas viskas tvyro debesyse. Mes jautėmės gerai ir greitai aplenkėme ir palikome savo bendrakeleivius (kartu važiavusius traktoriuje), kurie išnyko tamsiame rūke. Netrukus pasivijome anksčiau išėjusias grupes ant ledyno ir po truputį aplenkėm ir jas. Darius atsisakė skubėti dėl sveikatos būsenos, tai mes jį irgi palikome tamsoje ant ledinio šlaito virš Pastuchovo uolų.Matomumas buvo baisiai blogas, nieko nesimatė. Aš su Saulium greitai perėmėm priekinę visos kolonos poziciją ir teko mums orientuotis, ieškoti kelio link Elbruso balno. Kryptį rodė į ledą įsmeigti pagaliukai kas kokį 50 m kurie dažnai visai nesimatydavo dėl oro sąlygų. Sniego vietomis buvo tikrai nemažai, todėl mums kaip pirmiesiems buvo labai sunku praminti kelią. Netrukus palikome ir visus mus sekančius, jie išnyko tolumoje, rūke. Lipdami iki balno pastebėjom, kad tolumoje, priekyje ėjo dar keletas lipančiųjų.Tuo metu staiga atsivėrė giedras dangus ir pilnas Elbruso viršūnių vaizdas, o tiesiai po mumis viskas buvo paskandinta debesų kilime. Mūsų nuotaika dar pagerėjo ir net šovė mintis užbėgti į abi viršūnes. Praėjom balną ir pradėjome lipti viršūnės link. Pakilimo kampas labai status, aukščio tikrai dar buvo likę labai daug. Skersai pakilom sniego šlaitu ir atsivėrė kitoje pusėje vaizdas ne tik kaip iš lėktuvo, bet kaip iš aukštuminio lėktuvo.Dar buvo panašu, kad viršūnė prie pat, bet pasirodo, kad iki viršūnės, dar buvo nemažas atstumas su visokiais prakilimais. Bet kai priėjom pačią viršūnę abejonių nebebuvo. Tuo momentu užlipom tik dviese, pasifotografavom ir dar vieną užlipusį nufotografavom su Danijos vėliavėle šalia viršūnės „akmens“.Oras gedo iš karto ir mes pradėjom leistis – sutikom Rolo grupę (4 asmenų) Jiems liposi gan gerai. Nusileidom į balną ir man atsijungė jėgos. Praėjom balną ir pradėjom leistis ledynu (ledo šlaitu) Ten sutikom Darių su Petia, jie planavo leistis. Nuovargis man buvo toks stiprus, kad vos beprisėdus iš karto užmigdavau, tai Saulius vis po kokių 5-10 bandymų išjudindavo mus, kad leistumėmės žemyn, o ne miegotume ten ant ledo kokių 5 km aukštyje. Dėka Sauliaus mes nusileidome šiaip ne taip, nes jei ne jis tai taptume Elbruso seniais šalčiais, ten kur ant ledyno.Besileidžiant Rolo grupė mus pasivijo, laimingi kad pasiekė viršūnę. Man buvo visiškai vienodai, aš svajojau tik apie šiltą miegmaišį 4200 m aukštyje iki kurio dar reikėjo ilgai leistis. Kol leidomės oras buvo pasitaisęs, nemažai žmonių ant kalno, vieni lipo kiti leidos, dar kiti slidinėjo, o aš netaręs nei žodžio, linguodamas leidausi gilių sniegu žemyn.Nusileidę užvalgėm kalnietiškų ledų, atsirado jėgų, visi diskutavo apie dienos įvykius ir įdomius epizodus iš kitų žygių. Pradėjom daryti vakarienę. Rytoj pakuosimės ir žemyn į pirtį.

2006 05 06 Linas

Nu va ir likau neužlipęs į Elbruso viršūnę, sėdžiu palatkėje nelaimingas. Savijauta keista neturiu kuom kvėpuoti, nes plaučiai nebeveikia, kosčiu nesustodamas kraujais. Dar ryte galvojau lipti, bet išlindęs iš palapinės užėjus eiliniam nesibaigiančio kosulio priepuoliui greitai apsisprendžiau, kam būti kitiems našta, o be to vaizdų ir taip prisižiūrėjau. Aleksas irgi turbūt iš solidarumo grįžo, tipo kojas apšalė. Laukiu rytojaus kada leisimės žalumos kur nereikės taip kosėti.Visa mūsų komanda liuksova, pavargusi knarkia, aš didžiuojuosi visais. Jaučiasi, kad tai komanda, kiekvienas savotiškas ir turi savo vietą. O svarbiausia nėra savanaudžių ir tai jėga !!!

2006 05 06 Rolas

Išėjimas link Elbruso. Pirmoji grupė išėjo link Pastuchovo uolų. Antroji išvyko ratraktu. Pėsčiųjų grupė pakilo antroji. Oras prastas, matomumo nėra. Vyksta diskusija ką darom toliau. Šaras su Saulium išėjo, mes to nematėm. Kaip ir saugumo sumetimais, buvo nutarta judėti link Elbruso. Ačiū jiems, kitu atveju greičiausiai mes būtumėm grįžę atgal. Toliau viskas ėjo savo eiga. Aleksejus ėjo pirmas, iš paskos mūsų trijulė – Tanka, Manka ir Rolas. Taip mes pakilom ir nusileidom.

2006 05 07 Rolas

Naktis. Planas įvykdytas, laukiu pirties. Naktis ilga, kankina nemiga. Iš palapinės lysti tingiu. Pagaliau susikaupiau ir išlindau. Visai mano nuostabai sniego buvo daugiau nei turėtu. Tikra žiema, per naktį prisnigo apie 30 cm. Vos atkasėm savo daiktus paliktus iš vakaro.Mintis buvo viena, kaip susipakuoti ir nusileisti į apačią. Matomumas dešimt metrų į priekį. Leistis reikia – laukia pirtis, transportas į Mineralinius vandenis, traukinys. O tai reiškia gyvenimiškus patogumus. Ir aplamai noriu žolės (žalumos) Balta spalva atsibodo, noriu žalios. Nusileidom. Sniegą minti buvo sunku. Gelbėjo Aleksas su savo „sniegostupais“.Kaip ir nusileidom. Azau kavinė. Atsipalaidavimas, mėgaujamės civilizuotu maistu ir sultimis. Arbata ir alus nieko nedomina.Pėsčiomis į Terskolą. Pirtis už 1000 rublių. Merginos atsisako. Vyriška pirtis. Populiariausias buvo dušas. O duše Darius. Prie dušo prieiti buvo sunkus ten buvo Darius. Kas kišo virš Dariaus galvos dantų šepetuką, skutimosi peiliuką, kad gauti nors lašą vandens ant savo higienos priemonės. Visi buvo laimingi ir ramūs. Sulaukėm ir mes savo eilės prie dušo.Pirtis karšta, šiltas vanduo duše ir mes švarūs.Transportas atvažiavo. Atsisveikinom su Linu ir Aleksu. Ką jie veiks ir ko jie liko ir patys nežino. Bet jų bilietai į išsvajotą traukinį vėliau. Mes išvarėm.

2006 05 07-09 Tanka

Ilgas kelias namo. Išvažiavom 05 07, 22:00 iš Mineralnyje Vody traukinys važiuoja 56 val. Rolas jį pavadino „kruiziniu“ 05 08 Traukinys sustojo Rostove ir stovėjo iki 13:00. Padarėm ekskursiją Rostove. Noriu papasakoti apie tą didingą dieną, kai pagaliau užlipom į Kalną. Prieš lipimą jausmas buvo, kaip prieš egzą, nesuprasi tai pašikti, tai pavalgyti noriu, greičiau jau. Labai bijojau, kad nebus oro ir visi mūsų lipimai pirmyn – atgal, mano saulės nudegintas veidas, o taip pat Lino, Petios, Aleksejaus ir kiti baisūs dalykai surišti su aklimatizacija bus veltui. 

Vado santrauka

Kaukazas. Elbrusas 5642m. Žygis įvyko 2006 04 29 - 05 07  

Kalnuose ankstyvas pavasaris ,labiau panašu į tikrą žiemą su visais budingais jai siurprizais. Vos tik atvykus sužinojom ,kad praėjusia naktį viršūnėje buvo -40 C. Sniego daug. Kaip po to paaiškėjo vienas geriausiu pirkiniu buvo lavininis kastuvas. Atsikasinėti teko beveik po kiekvienos nakties. Sniegas krito vidutiniškai puse praleisto laiko kalnuose. 3500 -4200m aukštyje (tokiame aukštyje praleidom daugiausia laiko) temperatūra nukrisdavo nuo -8C iki -20C. Dieną laikėsi minusinė temperatūra. Tik šviečiant saulei jautėsi šilumos poveikis. Žygį pradėjom iš Tiunguro . Aklimatizacija pravedinėjom individualiai . Tikslas buvo vienas užlipti į Elbrusą. Kitų tikslų šioj kelionėj mes nekėlėm. Minčių kelionės pradžioj buvo visokių - išėjimų ryšiuose į radialinius pasivaikščiojimus po ledyną. Bet tam neturėjom jėgų, sunkiai sekėsi aklimatizuotis su aukščiu. Balandžio 30 d. - gegužės 1d.Pajudėjom iš Azau nesinaudodami keltuvais. Kilome su kuprinėmis ir su pavydu žiūrėjo pro šalį pralekiančius slidininkus į apačią. Pakilome iki Staryj Krugazor . Didesni tinginiai pasinaudojo keltuvu iki „stancija Mir“, trys bendražygiai pakilo savo jėgomis. Mes atsidūrėm 3500m aukštyje, šalia stoties įrengėm stovykla. Kurioj praleidom dvi naktis. Pirmoji naktis buvo šalčiausia per visą žygį. Po nakties daugumai sveikata suprastėjo, buvo jaučiamas stiprus galvos skausmas, kitiems pykinimo simptomai. Gal būt pakilus į tokį aukštį reikėjo pirmai nakčiai leistis nakvoti į Azau 2400m aukštį . Bet mes likom ir po nakvynės kitą dieną padarėm išėjimą iki „Prijut Odinacati“ ir atgal . Užnešėm dalį krovinio. Du mūsų bendražygiai iš Maskvos pirmąją dieną praleido slidinėdami ir paskaitę , kad aklimatizacijos kaip ir užteks stovyklą įrengė 4200m aukštyje. Po nakvynės vienas iš jų nusileido į Azau ir nakvojo apačioj. Labai jau prastai jautėsi. Sekančią naktį oras suprastėjo, visą naktį snigo. Nuėjus toliau nuo palapinės naktį buvo galima ilgai ieškoti kol vėl aptiktum ją. Iš pat ryto stovyklą išardėm ir pajudėjom link „Prijut Odinacati“. Didžioji stovyklos dalis buvo įrengta nakvojusio Aleksejaus pastangomis. Kitą dalį stovyklos įrengėm patys. Primenu kastuvas būtinas, reikia lyginti pagrindą palapinėms ir statyti sienelę nuo vėjo. Visą dieną oras buvo prastas. Ateinanti naktis taip pat, snigo. Po kiekvienos nakties reikėjo atsikasti palapines. Kitą rytą veikla buvo individuali , tie kurie sveikatos turėjo daugiau iš pat ryto kilo link Pastuchovo uolų. Matomumas prastas, bet orientuotis galima nes ėjimą lydi išlindusios uolos iš abiejų pusių. Beveik iki pat tikslo. Po pietų grįžo Piotras iš apačios, sveikata kaip ir pagerėjo. Antroj dalyje dienos , nusileidus pirmajai grupei išėjo likusieji bendražygiai. Visą naktį snigo. Po nakties procedūra įprasta, atsikasinėjimas. Gegužės 4 diena oras buvo prastas iki pietų. Iš ryto sveikiausieji vėl kilo iki Pastuchovo uolų užsidėję kates . buvo noras užlipti aukščiau jų. Virš uolu prasideda ilgas ruožas ledo. Vėl nusileidimas. Trys mūsų kompanijos nariai po pietų pajudėjo į apačią -Azau. Ir nakvojo ten. Likusieji nakvojo stovykloj. Į vakarą oras stipriai pagerėjo. Išsisklaidė debesys, atsivėrė puikus vaizdas į aplinkinius kalnus. Bet sutemus vėl pradėjo snigti. Visas naktis išskyrus pirmą oro temperatūra nukrisdavo iki -8C . Gegužės 5 diena psichologiškai save ruošiam kopimui į viršūnę. Rytas ir visa diena buvo saulėta, nemažai grupių išsirinko būtent šia dieną kopimui link viršūnės. Gerai buvo matyt jų pastangos iš mūsų stovyklos. Virš Pastuchovo uolų buvo ganėtinai ilgas stiklinio ledo šlaitas. Ant kurio gan ilgam sustodavo grupės į būrelius , ypatingai leidžiantis apačion. Tai buvo pats pavojingiausias etapas kylant ir leidžiantis. Laiką mūsų grupė praleido individualiai . kas nusileido į Azau, kas pakilo dar kartą link Pastuchovo uolų. Vakarop visi susirinkom į stovyklą ir pradėjom ruoštis rytdienos šturmui. Iš principo tai arbatos virimas . Kuria supylėm į termosus. Miegot nuėjom anksti. Gegužės 6 diena 02.30 ryto budintieji verda košę. Lengvi pusryčiai ir 04.10 pirmoji šešių žmonių grupė pajuda link viršūnės. Dar trys bendražygiai 05.00 pajuda su raktraku iki Pastuchovo uolų. Pastarieji nutarė pataupyti jėgas. Iš lėto , bet užtikrintai pirmoji grupė užkopė ant Pastuchovo uolų. 05.30 mes stovim šalia vėjo blaškomos palapinės. Kažkas sugebėjo čia nakvoti. Antrosios grupės du mūsų nariai mus aplenkė pusvalandžiu. Nieko nelaukia pajudėjo link viršūnės. Oras prastas, matomumas apie 50m. Buvo nutarta judėti toliau, kadangi du mūsų bendražygiai pajudėjo į viršų. Kaip ir saugumo sumetimais. Vieną iš važiavusiųjų mes prisivijom. Dar vienas bendražygiu nutarė leistis žemyn nes pradėjo šalti kojos. Pajudėjom į viršų, oras pastebimai gerėjo. Visas kelias iki balno nužymėtas lazdelėmis įsmeigtomis į sniegą. Esant geram matomumui orientuotis nesunku. Ėjimas iki balno ilgas ir monotoniškas. Pakilus ir nusileidus į balną patikėjom , kad tikslą pasieksim. Du bendražygiai neišlaikė tempo ir atsiliko. Nusileidę į balną užkandom ir atsigėrėm arbatos. Kažkiek atstatėm prarastas jėgas. Pailsėję pradėjome kilti link vakarinės viršūnės. Pakilimas užtruko apie porą valandų. Kylant sutikom jau leidžiančius nuo viršūnės du mūsų bendražygius. Kalniukas po kalniuko ir vėl kalniukas po kalniuko , ir mes viršūnėje. Jausmas geras, bet tik namuose suvokiau tikrąją jo kainą. Kai sužinojau , kad gegužės 9 dieną ant Elbruso prapuolė 22 alpinistai dėl staiga pasikeitusio oro. Viršūnėje mes buvom 11.30. Oras prastėjo ir mes leidomės žemyn. Išėjom ant balno viršaus , susiradom pirmąją lazdelę ir orientuojantis pagal jas leidomės žemyn. 14.30 nusileidom iki Pastuchovo uolų. Čia visi ir susirinkom, žemiau uolų. Šeši iš dešimties užlipo į Elbruso vakarinę viršūnę (5642m). Kadangi pats žygis nebuvo ilgas aklimatizuotis su aukščiu sekėsi sunkiai. Staigus pakilimas gan didelį aukštį . Dažnas rytas kai girdėjosi aimanos dėl nepakeliamo galvos skausmo arba pykinimo. Tą dieną kai kilome sveikata pas dauguma dėl aukščio tikrai buvo gera .Vienas grupės bendražygis susirgo ir nebandė šturmuot, o liko stovykloj. Visi kiti bandė šturmuoti viršūnę , kiekvienas pagal savo galimybes ir sveikatą. Bendražygiai : Rolandas Žygas, Šarūnas Lapėnas (Danija), Saulius Barauskas, Darius Smalskys, Tatjana Kutyriova, Marina Kutyriova, Linas Šlepetis, Aleksas Stanevičius, Aleksey Gantmakh (Rusija), Piotar Flerovskij (Rusija).

Rolandas Žygas

Čeburilų gauja:

Rolandas Žygas
Tatjana Kutyriova
Marina Kutyriova
Saulius Barauskas
Darius Smalskys
Aleksas Stanevičius
Linas Šlepetis
Šarūnas Lapėnas (Danija)

Aleksey Gantmakher (Rusija)

Piotr Flerovskij (Rusija)






Elbruso apylinkių žemėlapis čia

Detalus Elbruso ir jo apylinkių žemėlapis 1:50 000



Komentarų (1)
1. 2010-01-04 11:40
 
Keliavau tais pačiais maršrutais 1990 metais, bet mus vedė tik iki "Prijut 11 -ti". Nakvojom tame vagonėlyje. Baisiai įdomu buvo paskaityti jūsų aprašytus įspūdžius. 
Atsimenu, kaip ėjome per pūgą, man buvo turistiniai batai per dideli, pašalau kulnus. O naktį maudė kojas kažkoks reumatinis maudulys, sakė instruktorius.
 
Vitalija

Parašykite komentarą
Jūsų vardas:
Komentaras:



Apsaugos nuo spamo kodas:* Code

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.4.3

Atnaujinta ( Penktadienis, 13 kovo 2015 )
 
< Atgal   Kitas >