Kopfbereich

Direkt zum Inhalt Direkt zur Navigation

Inhalt

2003 09 Norvegija Spausdinti Siųsti el.paštu
Sekmadienis, 20 balandžio 2008
Dalyviai:
Šarūnas Lapėnas
Marius Bernotas

Žygio trukmė – 2 savaitės. (datų neprisimenu)

Tikslas: apvaziuoti ir aplaipioti Jotunheimena ir jo ledynus. Jotunheimene randasi visi auksciausi Norvegijos kalnai. Pagal senovinius padavimus, ten gyvena dievai, skandinaviski vikingu dievai.



Aš su Marium susitikom Osle, autobusų stotyje. Atplaukiau keltu is Frederikshavn, o Marius atvažiavo autobusu iš Stockholmo, į kur atplaukė su keltu iš Rygos.
Sėdom į mano mašiną ir nuvaziavom mšsų tikslo - Jotunheimen`o link. Pernakvojom prie kazkokio ezeriuko nuvaziavus netoli 100 km uz Oslo. Kita diena sustojom Lillehammer miestelyje, kur kazkada vyko ziemos olimpiada, gan grazus miestelis. Paskui vaziavom i Jotunheimeno nacionalinio parko teritorija, link Gjende ezero. Davaziavom su visokiais sustojimais ir apziurejimais Gjende ezera jau vakarejant. Palikom masina prie pat ezero besirandancioje stovejimo aiksteleje ir jau beveik temstant susukrove daigtus isejome i kalnus. Koki pusvalandi palipe susiradom tinkama palapinei vieta toliau nuo “zmoniu”.
Kita ryta isejom ezero desiniaja pusia per virsu link Memurubu turistines bazes. Sis marsrutas yra labai populiarus del savo graziu, ispudingu vaizdu. Nedaeje iki Memurubu pasukom desiniau, auksciau i kalnus. Truputi palipeje link toje puseje auksciausio kalno Sturtningssue (jeigu neklystu) apsistojom prie mazo kalnu ezeriuko nakvynei.
Kita ryta isejom link virsunes. Kopem visa diena, antroje dienos puseje jau buvome netoli virsunes (virviu lipimui tikrai nereikejo). Kai liko iki virsunes apie 500m. uzejo debesys, pakilo vejas ir pradejo snigti. Kai liko apie 300m. iki virsunes matomumo nebeliko visai, nieko nesimate, net savu pedsaku uz 30m. atgal. Stiprus vejas verciantis is koju, slapias sniegas, nutarem leistis zemyn.
Kaip tik temstant nusileidom iki Memurubu bazes. Pabandem issiaiskinti, ar imanoma kazkur pernakvoti, nes buvome nuvarge, jau buvo tamsu, blogas oras ir visi slapi. Zmoniu nebuvo. Suradom vienoje patalpoje sviesa, pasibeldem. Islindo norvegas ir pasake, kad turizmo sezonas uzsibaiges ir kambariu nebenuomoje, bet uz tat pasiule pernakvoti nemokamai akmeniniame namelyje keliasdesimt metru zemiau. Mes sutikom. Radom malku, tai ir peciuka uzsikurem.
Kita ryta isejom ezero pakrante atgal link masinos, bet sugaisom koki gera pusvalandi, kol radom takelio pradzia, kuri buvo uz kokiu 30-50 m. nuo musu.
Kazkur po pietu ir ilgo, gan grazaus ir varginancio ejimo pagaliau pasiekem masina, susikrovem ir isvaziavom toliau aplink Jotunheimena pries laikrodzio rodykle. Nuo Lom pasukom i kaire, link Norvegijos dvieju auksciausiu virsuniu.
Davaziavus kalnu keliuku jau netoli lipimo pradzios radom apleista medkirciu nameli. Masina palikom pora simtu metru auksciau salia keliuko, o patys tyliai ilindom i nameli nakvynei. Namelis nieko - su stalu, lovom, peciu ir neramiom dvasiom.
Miegoti nebuvo labai gerai del anapusiniu trukdymu, bet del oro salygu vis tiek pasirinkom nameli.
Kita ryta kalnu keliuku davaziavom iki laukines stovejimo aiksteles, nuo kur buvo nebloga lipimo pradzia i Glittertind . Glittertind tai auksciausias Norvegijos kalnas del savo storo ledo sluoksnio ant virsunes (lyg ir 14 m. storio). Jeigu nebutu ledo, tai si virsune yra antra pagal auksti – 2464m.
Tai uzlipom ir nusileidom per diena. Buvo netrumpas ir ne toks jau lengvas fiziskai kopimas (virviu tikrai nereikia)
Orientavomes smulkaus zemelapio, kompaso pagalba, na ir aisku, kad sekem pedsakus - takeli ir ant uolu sukrautus turus ir nupiestas „T“ raides raudonai kas kokiu 50 m. Nepataikant i marsruta gali pasidaryti labai sudetingas kopimas. Ant virsunes reikejo kaciu (nors buvo galima uzlipti ir be kaciu), lazdos butu irgi gerai praverte, bet mes naudojomes ledkirciais.
Nusileide vel pernakvojome neramiame namelyje. Mariui ten miegoti nedave, o as pasirinkes vienintelia teisinga miegojimui vieta miegojau palyginus normaliai, tik ryskiai kazkas labai lindo i mano sapnus, grubiai tariant - pabendrauti.
Ryte, dar pustamsiai, davaziavom auksciau uz poros km. nemaza stovejimo aikstelia ir turistine baze Spiterstulen, is kurios visi lipa i Norvegijos ir Skandinavijos auksciausia kalna – Galdhø-piggen – 2469m.
Lipimas nesudetingas, tik labai ilgas. Kaciu nereikejo, nes buvo minkstas sniegas. Reikia neblogos fizines formos , kad speti uzlipti i kalno virsune ir speti nusileisti ta pacia diena, ypac staciam ir ilgam nusileidimui.
Mes lipom tiesiai, pagrindiniu „takeliu“, pradejom apie 8 val. ir pasiekem virsune apie pietus, pasifotografavom ir nutarem nusileisti kitu keliu atgal, per didziuli ledyna (lygu ledo lauka). Ten vienoje vietoje, nusileidziant link ledyno, reikejo kaciu. Ledyna pataria eiti rysiu ir tik su gidu, arba anksciau praeitais pedsakais, nes ten buna plysiu , jei neklystu , tai iki 300m. ar net 600m. gylio. Vienu zodziu, ikritus sunku butu kazka padaryti.
Nusileidom link masinos jau sutemstant, sedom i masina ir isvaziavom toliau link zymiuju Jotunheimeno ledynu.
Dabar visu detaliu ir pavadinimu neprisimenu, bet vaziuodavom iki ledyno, ten diena laipiodavom, nakvodavom palapineje, kita diena vaziuodavom prie kito ledyno, vel diena laipiodavom, nakvodavom ir taip toliau. Pagrindiniai ledynu laipiojimai buvo Jostedalsbreen´e. Matem daug graziu, labai idomiu vietu, ledynu, kriokliu, keliu per kalnus, norvegisku mariu – Fjordu, tuneliu, senoviniu mediniu baznuciu ir t.t. . Pravaziavom auksciausia kelia Norvegijoje, berods ilgiausia tuneli (atrodo 18 km. ilgio) ir panasei. Labai grazu, labai idomu, labai ispudinga. Kai rasiu smulku zemelapi tai galima bus papildyti si aprasyma ledynu pavadinimais.
Su orais antroje zygio puseje nepasiseke, pastoviai pradejo lyti, auksciau kalnuose lietus virsta i sniega. Mus kokia savaite pastoviai vijosi debesis. Mes vaziavom ratu, o debesis skrido paskui mus ir kur tik spedavom kalnuose pravaziuoti, tai budavo paskutine pravaziavimo diena. Paskui per radija isgirsdavom, kad del prisnigto sniego ka tik pravaziuotas kalnuose kelias budavo uzdaromas ziemai. Ziema ten keliai nepravaziuojami, jie buna uzdaromi. Taip, kad spalio menesi ten jau viskas uzdaryta, na ir orai labai slapi, salti ir vejuoti. Zemiau lyja nuo ryto iki vakaro ir nuo vakaro iki ryto ir tap savaitemis. Auksciau kalnuose tas pats, tik kad sninga ir stiprus vejai.
Maista dasipirkdavom maisto parduotuvese pervaziuojant masina nuo vienos vietos i kita. Maisto kainos didziules. Mokamais kempingais nesinaudojom niekur. Tik paskutine diena, pakeliui i Osla uzsukom i kempinga, uzmokejom atrodo po 25 norvegiskas kronas uz gera dusa. Osle pavaiksciojus pusdieni ir issikyrem, as i Danija, Marius i Svedija ir namo...

Šarūnas Lapėnas



Komentarų (3)
1. 2008-04-27 19:59
 
puiku. senienos lenda. kurios voliojajasi kazkur uzmarstyje. prikkelkim jas. man ir reikia prikelti.
 
rolas
2. 2008-05-05 23:52
 
teisingai Rolai, laukia visos senienos, tai istrauk ir karelija ir kolos pusiasali, ir karpatus kiek kartu ir netgi lietuvos zygiu idomiu... nepatingek,  
Marius dar turi daug kadru, pas mane dar kazkas yra(Lietuvoje), dar musu senas kaukazas ir t.t....
 
saras
3. 2009-11-30 15:33
 
neblogas straipsnelis :grin :grin :grin ;) 8) :p
 
jadze

Parašykite komentarą
Jūsų vardas:
Komentaras:



Apsaugos nuo spamo kodas:* Code

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.4.3

Atnaujinta ( Pirmadienis, 21 balandžio 2008 )
 
< Atgal   Kitas >