Kopfbereich

Direkt zum Inhalt Direkt zur Navigation

Inhalt

2007 12 22-25 Kalėdos Aukštuosiose Tatruose Spausdinti Siųsti el.paštu
Ketvirtadienis, 27 gruodžio 2007


Taip jau gavosi, kad ir šiemet aš su savo čainiku kompanija į Aukštuosius Tatrus susiruošiau ankščiau už kitus xGenoimiečius. Nesunkiai pasiekėme Tatranka Lomnica, automobilį palikome autobusų stotyje. Chatą pri Zelionom plese (1551 m.)pasiekėme gana lengvai per tris val. Ten be mūsų buvo dar tik du slidininkai. Taigi gavom skania vakarienę ir po lovą.

Ryte nusprendžiau, kad mėginsime užlipti į Jahnaci šit (2230 m.).

Visi manė kad einam šiaip pasivaikščioti, palaipioti ledu, įveikus pusiaukelę yla iš maišo išlindo, pamalus liežuviu visgi buvo nuspręsta, kad tai gražus tikslas ir mes patraukėme link kuluaro vedančio lik perėjos Kolovy perehod (2118 m.). Čia mus mūsų pramintomis pėdomis pasiveja keletas slovakų, dar jie už perėjos padeda pakabinti turėklą. Visi užlipame i netikrą viršūnėlę, kol surandu praėjimą į viršūnę slovakai nusprendžia leistis. Mano komanda irgi sukrunta paskui juos, nes besėdėdami įsibaimino aukščio, nepadėjo nei mano teisėtas pyktis grasinimai susidoroti, o gaila juk viršūne visai šalia koks 100 m. į viršų. Baimės buvo tiek kad net teko nuo perėjos kabinti vieną virvę. Nusileidus mus sutiko Juras su savo komanda iš Kalnų sporto centro, vėliau atvyko ir Tadas su savo kompanija. Taigi vakariene juokas dušas lova.

Antrą dieną jau tikrai ėjome laipioti ledu, vakar dieną buvau nužiūrėjęs gražų ledu padengtą kuluarą. Iki pietų prasitūsinome ant to ledo visi pabandėme. Didelio malonumo neapturėjome, nes mano katės sunkiai kabinosi į ledą ir vis taikėsi nuslysti nuo bato, be to blogam šokėjui ir **** maišo. Kai sušalėm, nusprendėm truputi patraversavus nusileisti tiesiąja link chatos. Igoris nepasirašė tokiai mano avantiūrai, pasiteisinęs kad traukia kojų pirštus ir aplamai nežino ką jis čia veikia, be to gyvenimas brangesnis už šitą kalną. Taigi jis patraukė saugiu keliu i chatą, o mes pasikabinę tris virves džiaugėmės gyvenimu, nei šalčio nei nuovargio nejautėme.

Chatoje kalėdinė nuotaika, Juras vaizduoja nykštuką, visi šaukia seneli šalti ir štai netikėtai įeina Vaidas iš KSC kuris turėtu būti Vilniuje, niekas nieko nesupranta tame tarpe ir Vaidas, taigi džiugesys klegesys net tikrasis senis šaltis kuriam laikui pamirštamas.

Trečia dieną nusprendžiau, kad mes gal ir sugebėsim užlipti iki Baranie sedlo (2389 m.) iš apačios pažiūrėjus baugu bet aš tikiu kad mes sugebėsim. Sunkiausia dalis buvo pirmas kuluaras, toliau tik aukščio baimė, Igoris ją įveikė Nataša su ašarom belipdama ją išverkė. Ant balno visi laimingi fotografuojamės. Kad jaukiau ir greičiau būtu leistis kabinu. Virvę, ja leidžiasi visi išskyrus mane, aš kulniuoju užpakali atstatęs, nes taip greičiau. Virvę tvirtinu į sniegą per ledkirtį, taip nusileidžiame dvi virves, toliau nebepavojinga vieta ant ledkirčių čiuožiam žemyn iki sekančio kuluaro. Aš nusprendžiu, kad taip lengvai leistis negražu. Siūlau leistis kitu kuluaru pakeliui pasitreniruojant ant uolų, visus suvilioju lengvu ir graziu nusileidimo pažadu. Pakabiname vieną virvę, sėkmingai nusileidus pagreitinimui dar vieną stačioje vietoje. Taip besileidžiant sutemos ir kaip priklauso sunkiausiu momentu užsirauname ant skardžio. Pirmas jausmas kad teks grįžti dugno nematyt, aplink nieko nėra prie ko galima būtu tvirtinti virvę, kraštas nesaugiai atrodo. Bet ramiai apsižiūrėjus palei dešinį kraštą pamatau apačioje sniegą, be to mėnuliui išlindus sublizga stacionarūs virvių tvirtinimo taškai, viskas aišku ne giliau kaip 50 m. arba bus galima persikabint. Saša kaip iš likusios kompanijos mažiausiai bijantis nudiulferiuoja žemyn, pasiekęs sniegą konstatuoja kad čia viskas gerai, leidžiu kitus, sekanti drebančiom kinkom Lena, vėliau Nataša, su ja sunkiau įsivarė baimės žada mirti čia vietoje, o ne leistis, pasiūliau nutraukti gyvastį tuoj pat, pamaniau padėsiu priėjęs, bet tai pamačius nesuprantu kodėl ji pati besikeikdama gražiausiai nudiulferiavo žemyn. Igoris jau irgi persilaužęs, be to ir man užteko dvigubos virvės. Toliau be nuotykiu pasiekėm chata ir gavom skania vakarienę.

Ryte pajudame link mašinos, toliau jau Vilnius, darbas.

Linas




Komentarų (3)
1. 2007-12-29 12:07
 
vivat Linai - trumpai, graziai ir kulturingai pailsejot. 
Smagumelis, kad ir saules ir sniego gavot... Nes pats matai kokis cia pas mumis tevyneje bordakas.  
;]]
 
pb
2. 2008-01-08 13:49
 
Linai parasyk ir uz mus apie Slovakija, vistiek ten pat buvom :), tau puikiai sekasi.
 
tania
3. 2008-01-08 17:04
 
aš nesu tikras kad jus ten buvot :) kažkaip pakeliui nebuvom susikite...
 
Linas

Parašykite komentarą
Jūsų vardas:
Komentaras:



Apsaugos nuo spamo kodas:* Code

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.4.3

Atnaujinta ( Sekmadienis, 20 balandžio 2008 )
 
< Atgal   Kitas >