Kopfbereich

Direkt zum Inhalt Direkt zur Navigation

Inhalt

Kelionių saugumo ir kontrolės organizavimas Spausdinti Siųsti el.paštu
Pirmadienis, 05 lapkričio 2007

Dauguma turistinių kelionių vyksta tokiuose šalies rajonuose, kur sudėtingi klimatiniai faktoriai bei gamtinės kliūtys maršrute kelia žmogui įvairius pavojus. Kasmetinė turistinių kelionių apžvalga rodo, kad ne visos grupės sėkmingai įveikia maršrute pasitaikančius sunkumus, todėl vis dar būna traumatizmo ir nelaimingų atsitikimų atvejų.

Nelaimingas atsitikimas maršrute įvyksta tuomet, kai turistai ne tik nesugeba gresiančio pavojaus išvengti, bet neteisingais savo veiksmais pavojingą situaciją dar pablogina.

Pavojus turistinėse kelionėse priimta skirstyti į dvi grupes: 1) pavojai dėl maršruto gamtinių sąlygų (reljefo, upės ar kelio ypatybių, klimatinių faktorių); 2) pavojai, kuriuos sukelia neteisingi grupės veiksmai. Atrodytų, kad kuo sudėtingesnis maršrutas, tuo daugiau jame slypi pavojų ir didesnė nelaimingo atsitikimo tikimybė. Tačiau iš turistinės praktikos žinome, kad pavojai maršrute sėkmingai aplenkiami, kai grupės patirtis bei pasiruošimas kelionei atitinka maršruto sudėtingumą. Nepriekaištingai ir detaliai iš anksto išnagrinėjus maršrutą, taktinį kelionės planą, sudarius judėjimo grafiką, nelaimingo atsitikimo galimybė žymiai sumažėja. Grupė, gerai žinodama sąlygas ir aplinkybes, kuriomis teks nugalėti sudėtingas gamtines kliūtis, visų pirma tinkamai apsirūpins inventoriumi.

Nelaimingų atsitikimų analizė rodo, kad dėl aplaidumo, ruošiant turistinį inventorių, grupės ne kartą atsidūrė grėsmingoje situacijoje. Patį rimčiausią dėmesį reikia skirti gelbėjimo ir apsaugos inventoriui komplektuoti. Virvės, kabliai, karabinai, ledkirčiai, gelbėjimo liemenės ir kitas inventorius turi būti kruopščiausiai patikrintas.

Ir puikiai paruoštas maršrutas bei sukomplektuotas inventorius visiškai negarantuoja saugios kelionės. Dažnai nelaimingų atsitikimų įvyksta, nepakankamai įsisavinus keliavimo techniką: nemokant slidinėti su kuprine, gerai valdyti apkrautą dviratį arba baidarę sraunioje kalnų upėje, blogai organizavus apsaugą kalnuose. Dėl taktikos klaidų maršrutuose yra įvykusių pačių didžiausių nelaimių: žuvo ištisos grupės sniego griūtyse, sušalo blogu oru išėję į bemiškę zoną, su plaustu pateko į krioklį, iš anksto neišžvalgę upės arba nesusiorientavę.

Ne mažiau svarbi turistinė patirtis, įgyta metai iš metų keliaujant vis sudėtingesniais maršrutais. Prityręs turistas lengviau įveikia žygio sunkumus, išvengia neteisingų veiksmų, gerai jaučia pavojus ir yra pasiruošęs lemiamu momentu veikti tiksliai, kad apsaugotų save ir draugus. Didėjant patirčiai, mažėja žalinga panikos galimybė, trukdanti pavojingą situaciją blaiviai įvertinti. Būtina atkreipti turistų dėmesį, kad, kaupiant turistinę patirtį ir ugdant technikos įgūdžius, efektyviausių rezultatų pasiekiama treniruotėse, panašiose į avarines. Pavyzdžiui, darant sąmoningus baidarės overkilius ir plaukiojant su drabužiais, išmokstama laisvai elgtis vandenyje; avarinė nakvynė be palapinės sniego duobėse, olose turistus paruošia pačioms netikėčiausioms žiemos kelionės situacijoms. Ypač rimtas dėmesys turi būti skiriamas apmokyti turistus suteikti pirmąją medicinos pagalbą ir vykdyti gelbėjimo darbus. Tvirtos žinios ir praktiniai įgūdžiai, įgyti treniruotėse, garantuoja, jog, kelionės metu susidarius avarinei būklei, grupė imsis visų priemonių, kad nelaimės būtų išvengta.

Keliautojų sveikatos būklė ir fizinis pasiruošimas — svarbūs saugių kelionių faktoriai. Sudėtingose kelionėse draudžiama dalyvauti asmenims, sergantiems epilepsija, širdies ydomis, padidintu kraujospūdžiu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opomis bei kitomis ligomis, kurių sąrašą patvirtino sąjunginis kūno kultūros ir sporto komitetas. Labai pavojinga iškeliauti į daugiadienį žygį, praėjus mažiau kaip mėnesiui po aštrių susirgimų, pavyzdžiui, gripo.

Pražūtingas gali būti blogas turistų fizinis pasiruošimas. Anksti pervargęs nors vienas dalyvis stabdo grupės judėjimą, stato pavojun likusius draugus. Pervargęs gali greičiau peršalti, susirgti, avarinėje situacijoje jis nebepajėgia sutelkti dėmesio ir jėgų, kad išvengtų nelaimės. Ketvirtadalis nelaimingų atsitikimų maršrutuose įvyksta, turistams pervargus.

Esant griežtai medicininei kontrolei, sistemingai atliekant fizinio pasiruošimo treniruotes, gerai apgalvojus sudėtingos kelionės organizavimą, išvengiama kritinių fizinio pervargimo atvejų.

Daug nelaimių įvyksta, ignoruojant kelionių organizavimo taisykles, dėl avantiūrizmo, lengvabūdiško bei nutrūktgalviško atskirų turistų elgesio maršrute. Beveik 20 procentų visų nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl savavališko maršruto pakeitimo, kai grupės susikala plaustą ir leidžiasi visiškai nepažįstama upe pasroviui arba nusprendžia įveikti maršrute nenumatytą sudėtingą perėją, o dar blogiau—įkopti į viršūnę.

Ypač sunkių pasekmių susilaukiama, kai dėl aplaidumo ir jėgų pervertinimo sudėtinguose maršruto ruožuose neorganizuojama apsauga. 25 procentai nelaimingų atsitikimų turizme įvyko todėl, kad nebuvo apsaugos, kur ji buvo būtina! Šis drausmės pažeidimas ypač būdingas kalnų turistams.

Daug rūpesčių visuomenei kelia neorganizuoti („laukiniai") turistai, kurie į keliones išvyksta be maršrutinių dokumentų, ignoruodami kelionių organizavimo bei keliavimo TSRS teritorijoje taisykles, sąmoningai apeidami maršrutines — kvalifikacines ko-misijas bei kontrolės — gelbėjimo tarnybas. Negavusios būtinos konsultacijos, dažniausiai be minimalios patirties, tokios grupės leidžiasi nežinomais maršrutais, pasmerkdamas save pavojams ir gerai žinodamos, kad niekas negalės joms laiku suteikti pagalbos. Nenuostabu, kad neorganizuotų turistų daliai tenka penkis kartus daugiau nelaimingų atsitikimų, negu keliaujančių su tvarkingais maršrutiniais dokumentais.

Turistinių grupių registracija bei kontrolė — tai būtina keliautojų sveikatos, jų gyvybės užtikrinimo sąlyga, todėl mūsų šalyje sukurta vieninga kelionių organizavimo ir kontrolės sistema.

Kiekviena pasiruošusi keliauti grupė turi gauti maršrutinės — kvalifikacinės komisijos (MKK) leidimą, instrukciją ir konsultacijas, kaip apmokyti suteikti pagalbą ir vykdyti gelbėjimo darbus. Tvirtos žinios ir praktiniai įgūdžiai, įgyti treniruotėse ir įtvirtinti turistinės technikos varžybose, garantuoja, jog, susidarius avarinei būklei kelionės metu, grupė ryžtingai imsis visų priemonių, kad nelaimės būtų išvengta.

Grupes kelionėse kontroliuoja turistinės kontrolės — gelbėjimo tarnybos (KGT). Kiekviena grupė ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki išvykstant į kelionę specialios formos laišku (gautu MKK) privalo informuoti to rajono KGT apie numatytą maršrute judėjimo grafiką, kontrolės terminus bei grupės sudėtį. Nuvykus į kelionės pradžios punktą, grupė privalo gauti KGT leidimą išeiti į maršrutą. Kelionės metu grupė numatytais kontrolės terminais informuoja KGT apie padėtį maršrute.

Kadangi turistinės grupės su kontrolės — gelbėjimo tarnyba glaudžiai bendradarbiauja, visiems turistams pravartu plačiau žinoti apie pastarųjų veiklą.

Turistines kontrolės — gelbėjimo tarnybas (KGT) steigia respublikinės, kraštų, sričių turizmo tarybos. KGT veiklos nuostatai patvirtinti Turizmo ir ekskursijų Centro Tarybos ir suderinti su TSRS vidaus reikalų, geologijos, civilinės aviacijos, švietimo, ryšių ministerijomis, TSRS Ministrų Tarybos valstybiniu miškų ūkio komitetu, Vyriausiąja hidrometeorologine tarnyba, sąjunginiu Raudonojo Kryžiaus draugijos vykdomuoju komitetu, kūno kultūros ir sporto komitetu, sąjungine sportinių organizacijų ir draugijų taryba bei skęstančiųjų gelbėjimo tarnyba. Visų šių žinybų vietiniai organai glaudžiai bendradarbiauja su KGT ir betarpiškai suteikia pagalbą turistinėms grupėms kelionėse, informuoja grupių vadovus apie pavojingas vietas maršrutuose. KGT veikia labiausiai turistų lankomuose šalies rajonuose (Svarbiausių tarnybų sąrašas. Priedas Nr. 1).

Kontrolės — gelbėjimo tarnybą sudaro kontrolės — gelbėjimo postai (KGP), kontrolės gelbėjimo būriai (KGB) ir visuomeninė turistinių — ekskursinių renginių saugumo komisija. Kontrolės — gelbėjimo tarnybos vykdo profilaktinę veiklą, kontroliuoja, kaip laikomasi kelionių organizavimo taisyklių, organizuoja konsultacijas apie maršrutus, atlieka paieškos ir gelbėjimo darbus, ruošia medžiagą patraukti baudžiamojoj atsakomybėn pažeidusius nustatytas taisykles asmenis. KGT turi teisę neišleisti grupės j maršrutą arba pakeisti jį, jeigu hidrometeorologinės sąlygos (sniego danga, griūtys, seljės ir pan.) yra avarinės arba rajonas uždarytas dėl epideminių ligų. KGT neišleidžia grupės į maršrutą ir nutraukia kelionę, jeigu keliautojai neturi maršrutinės-kvalifikacinės komisijos leidimo arba maršrute grubiai pažeidžia tvarką bei turistinės saugumo technikos taisykles.

Pagrindinis, vykdomasis KGT vienetas yra kontrolės-gelbėjimo būrys, kuris dislokuojamas turistų lankomame rajone. KGB teikia turistinėms grupėms informaciją apie maršruto ypatumus, pavojingas vietas, oro sąlygas, aiškina, kaip elgtis, iškilus pavojams. Prieš registruojant turistinę grupę, keliaujančią būrio veiklos rajone, KGB gali patikrinti, kaip ji pasiruošusi teoriškai ir techniškai, kaip apsirūpinusi grupiniu ir asmeniniu inventoriumi bei medikamentais. KGB kontroliuoja, ar grupė laikosi kontrolinių terminų, ir, reikalui esant, organizuoja paieškos ir gelbėjimo darbus.

Paieškos ir gelbėjimo darbai vykdomi, grupei nustatytu laiku neatvykus į kontrolinį punktą ir gavus žinią apie avarinę būklę maršrute, taip pat kai reikia transportuoti nukentėjusįjį.

Paieškos ir gelbėjimo darbai vykdomi kartu su aukščiau minėtųjų TSRS žinybų vietiniais organais Išlaidas, susijusias su paieškos — gelbėjimo darbais dėl grupės kaltės, padengia turistus j kelionę išleidusios organizacijos.

KGT turi teisę į paieškos ir gelbėjimo darbus įjungti turistines grupes, keliaujančias tame rajone. Kiek viena grupė, kuri išgirdo ar pastebėjo nelaimės signalą, privalo, atsižvelgdama į savo jėgas ir sąlygas pasiekti nelaimės ištiktuosius ir pati organizuot gelbėjimo bei transportavimo darbus arba pranešt KGT.

Nelaimės signalas duodamas lygiais tarpais šešis kartus per minutę (žibintuvėlio blykstelėjimu, riktelėjimu, šūviu). Po minutės pertraukos signalas kartojamas. Nelaimės signalas taip pat yra ir raudonos raketos, nepaisant jų skaičiaus ir kokiais intervalais leidžiamos.

Išgirdus ar pamačius nelaimės signalą, visų pirma reikia įsidėmėti laiką ir užfiksuoti vietą, iš kurios jis duodamas. Tik po to duoti atsakymą. Atsakymas duodamas panašiu būdu tris kartus per minutę lygiais intervalais, po to turi sekti minutės pertrauka. Atsakymą kartojame keletą kartų.



Komentarų (2)
1. 2008-02-22 12:24
 
Taip. Visa ta tvarka buvo CCCP laikais. O dabar ar yr kokios analogiškos institucijos ir tvarkos? Dabar man rods palaida bala, kas nori tas ir eina. Nei kategorijos nei kokie maršruto dokumentai nebesvarbu pasidarė. Suprantama seniau ta tvarka buvo skirta visai dideliai šaliai, o dabar tai ką Lietuviška tvarka Rusijos negalioja.
 
Bezobrazas
2. 2008-02-22 15:48
 
Taip visas knyga "Turisto žinynas", kuris išleistas 1978 metais taip, kad skaitant ji reikia įvertinti laiko skirtumą
 
Linas

Parašykite komentarą
Jūsų vardas:
Komentaras:



Apsaugos nuo spamo kodas:* Code

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.4.3

Atnaujinta ( Pirmadienis, 05 lapkričio 2007 )
 
< Atgal   Kitas >