Kopfbereich

Direkt zum Inhalt Direkt zur Navigation

Inhalt

Pirmoji medicinos pagalba žygyje Spausdinti Siųsti el.paštu
Ketvirtadienis, 01 lapkričio 2007

Gerai organizavus žygį, laikantis higienos reikalavimų bei tinkamai fiziškai pasiruošus, iki minimumo sumažėja nelaimingų atsitikimų arba susirgimų. Tačiau sudėtinguose žygiuose, esant įvairioms meteorologinėms sąlygoms, vis tiek nelaimingų atsitikimų gali įvykti. Tokiais atvejais dažnai tolesnė turisto sveikata ar net gyvybė priklauso nuo laiku suteiktos pirmosios medicinos pagalbos. Kiekvienas turistas turi mokėti suteikti pirmąją medicinos pagalbą.

Jei nelaimė įvyksta netoli gyvenvietės, nukentėjusįjį reikia nugabenti į gydymo įstaigą. Esant kūno traumoms, labai svarbu, kaip ligonis nurengiamas. Žiemą galima nurengti tik nunešus nukentėjusįjį į patalpą. Jei sunkiai sužeistas, nurengiama, drabužius ar batus perpjaunant. Ypač atsargiai reikia nurenginėti tada, kai įtariama, kad sužalota krūtinės ląsta, stuburas ar dubens kaulai.


Kraujavimo sustabdymas. Esant žaizdoms, labai pavojingas yra kraujavimas. Kai sužeistos arterijos, iš žaizdų pulsuojančia srovele švirkš-čia šviesiai raudonas kraujas, o sužeidus venas — kraujas teka lėtai, nepertraukiama srove, spalva jo tamsesnė. Jei kraujuoja smulkios kraujagyslės (kapiliarinis kraujavimas), kraujas sunkiasi lyg iš kempinės.

Stiprus arterinis kraujavimas sustabdomas, pirštais užspaudus kraujuojančią arteriją aukščiau sužeidimo vietos (arčiau širdies). Parenkama tokia vieta, kur arterija negiliai ir ją galima prispausti prie kaulo. Jei sužeista plaštaka, dilbis ar žastas, kraujavimas stabdomas, prispaudžiant žasto arteriją prie žastikaulio. Arterijų kraujavimą kojoje stabdome, prispausdami arteriją kirkšnies srity prie šlaunies kaulo.

Rankomis žaizdos neliesti, nes ji gali užsikrėsti. Kraujuojant iš veido ar galvos, reikia užspausti smilkinio ar miego arteriją.

Stipriai kraujuojant, dedama timpa. Tai speciali guminė žarnelė ar juosta, kurios gale yra grandinėlė susegimui. Vietoj timpos gali būti pavartotas diržas, virvė, rankšluostis, nosinė.

Timpa įtempiama ir įtempta apsukama apie sužeistą galūnę aukščiau sužeidimo vietos; susegama grandinėle. Jei vietoj timpos vartojama virvė ar rankšluostis, tai apie galūnę daroma kilpa, statoma ten lazda ir sukama aplink, kad stipriau užveržtų. Nereikia užveržti per stipriai, nes galima užspausti nervus ir paralyžuoti galūnę. Kad nesugnybtų odos, toje vietoje, kur yra timpa, dedama nosinė, rankšluostis ir pan. Nustoti veržti tada, kai galūnėje išnyksta pulsas. Po to, patepus žaizdos kraštus jodu, uždedamas tvarstis. Timpą laikyti ne ilgiau kaip 1,5—2 vai. Jei laikoma ilgiau, tai kas valandą reikia ją atleisti ir, prasidėjus kraujavimui, vėl užveržti.



1 pav. Arterijų prie kaulo prispaudimo taškai: a — smilkinio arterija; b — miego arterija; c — žasto arterija; d — pažasties arterija; e—pilvo aorta; f — šlaunies arteriją

Jei arterija kraujuoja nesmarkiai, naudoti spaudžiamąjį tvarstį. Žaizdos kraštai aptepami jodu, uždedamas marlinis tvarstelis, ant viršaus dedama vata ir standžiai aptvarstoma. Pro tvarstį persisunkus kraujui, reikia aptvarstyti storiau.

Kraujui tekant iš venų, timpa nededama. Venų kraujavimui sustabdyti užtenka spaudžiamojo tvarsčio.

Kapiliarinis kraujavimas nepavojingas ir paprastai greitai sustoja, uždėjus tvarstį.

Kraujuojama iš nosies, sutrenkus galvą arba nosį, nuo labai karšto oro, galvai perkaitus. Norint sustabdyti kraują iš nosies, reikia žmogų pasodinti, atlošti galvą (draudžiama jam judėti arba galvą nuleisti), atsegti baltinius ir dėti ant nosies šaltus kompresus. Guldyti kraujuojančiojo negalima, nes tuomet J galvą suplūs daugiau kraujo. Rekomenduojama 3—5 min. pirštais užspausti šnerves, tuo būdu užspaudžiant ir kraujagysles.

Sumušimai — kai sumušta vieta patinsta, atsiranda mėlynė. Pirmoji pagalba — mažinti kraujo išsiliejimą ir skausmą. Uždedama spaudžiantis tvarstis, šalti kompresai, ledo, sniego. Praėjus parai, kad kraujas greičiau išsivaikščiotų, dedami šildantys kompresai, daromas lengvas masažas, šiltos vonios.

Pavojingi galvos, pilvo sutrenkimai. Tokiais atvejais reikia kreiptis į gydytoją.

Nutrynimai. Kojos nutrinamos, kai jos smarkiai prakaituoja, retai keičiamos kojinės ir žygio metu avint nepranešiotą avalynę. Norint išvengti nutrynimų bei nuospaudų, reikia laikytis aukščiau išvardintų higienos reikalavimų. Apsisaugoti nuo prakaitavimo galima, barstant kojas boro rūgšties milteliais (barstoma 2—3 kartus per dieną), taip pat tepant specialiu skysčiu.

Nutrynimai gali atsirasti ir ant rankų bei kitų kūno vietų dėl raukšlių, grubiai suadytų pirštinių, blogai sukrautos kuprinės ir panašiai.

Nutrintą vietą patepti vazelinu ar streptocido emulsija ir minkštai užtvarstyti. Atsiradus pūslelėms, tvarstant padaromas žiedo formos velenėlis, kuris dedamas taip, kad pūslelė būtų jo viduje. Tai sumažina skausmą, nutrintą vietą apsaugo nuo kraujavimo. Neleistina patiems pūslę pradurti ir išleisti skystį, nes galima užkrėsti kraują.

Sausgyslių patempimas. Žygiuose dažnai patempiamos sausgyslės, ypač riešo ir čiurnos sąnarių. Patempus kankina aštrus skausmas, patempta vieta greitai patinsta, judinant skausmas didėja.

Pirmoji pagalba: spaudžiamasis tvarstis ir šalti kompresai (ledas); patempta galūnė laikoma pakelta.



2 pav. Arterinio kraujavimo atveju timpa dedama aukščiau žaizdos (2), veninio — žemiau (3)

Kaulų lūžimai. Lūžimo požymiai — pažeistos kūno dalies formos pakitimas, nenormalus pažeistos vietos palankumas. Lūžimai skirstomi į atvirus, kai kaulų lūžgaliai matomi žaizdoje, ir uždarus, kai odos danga nepažeista. Teikiant pirmąją medicinos pagalbą, visų pirma reikia labai atsargiai nuvilkti drabužius, kurie dengia sužeistą vietą. Lūžus kojų kaulams, nukentėjusysis nenuvelkamas, pagalba teikiama apsirengusiam ir apsiavusiam.

Pirmoji pagalba: uždedami įtvarai, jei galima, lūžgaliai sustatomi. Nesant specialių įtvarų, galima naudoti įvairius daiktus — lenteles, ledkirtį, slides, pagalius ir  t.t. Po įtvaru padėti vatos, marlės arba medžiagos, kad jis glaudžiai prigultų prie kūno. Kai lūžimas atviras, prieš uždedant įtvarą, reikia tampriai pritvarstyti. Tvarstyti pradedama nuo pirštų, įtvaras turi būti tokio ilgio, kad apimtų ne mažiau kaip du sąnarius — vieną viršum lūžimo vietos, kitą žemiau, kad per tuos sąnarius nebūtų lankstoma galūnė ir raumenys lūžgalių nenutrauktų į šoną.



3 pav. 1. Fiksavimas. 2. Žasto srities bintavimas. 3. Blauzdos srities bintavimas. 4. „Aštuoniukė"

Lūžus rankos kaulams, ranką reikia sulenkti per alkūnę ir, uždėjus įtvarą, pakabinti kaspinu ar tvarsčiu ant kaklo. Jei nėra medžiagos, iš kurios galima padaryti įtvarą, ranka tampriai pritvarstoma prie kūno.

Šonkaulių ir krūtinkaulio lūžimai atpažįstami iš skausmo, ypač kosint ir giliai kvėpuojant. Teikiant pirmąją pagalbą, reikia krūtinę plačiu tvarsčiu tampriai aptvarstyti. Tvarstoma nuo krūtinės apačios iki pažastų.



4 pav. 1. Silvesterio būdas, 2. Kramerio įtvaras. 3 ir 4. Įtvarai

Lūžus šonkauliams, gali būti kartu pakenktas ir plaučių audinys. Tuomet sunkiai kvėpuojama, atsiranda kosulys, skrepliavimas krauju. Kai šonkaulių lūžimas atviras, žaizdelę uždengti steriliu tvarsčiu ir krūtinę tampriai aptvarstyti. Ligonis transportuojamas sėdintis.

Raktikaulio ir mentės lūžimai pastebimi iš pakitusios jų formos bei skausmingumo, juos judinant. Pirmoji pagalba: po pažastimi padėti didelį gabalą vatos (galima susuktas pirštines, kojines), po to per petį pritvarstyti prie krūtinės, sulenkus sąnarį 90° kampu. Ranka tvarsčiu fiksuojama prie kaklo.

Lūžus stuburkauliui ar dubens kaulams, atsiranda stiprus skausmas, kūnas iškrypsta. Esant nugaros smegenų pakenkimui, sutrinka jutimas ir judesiai.

Transportuojant sužeistąjį guldyti ant nugaros, ant kieto pagrindo — lentų, surištų slidžių ir pan.

Kaukolės kaulai ir smegenys pažeidžiami nuo smūgio, krintant ir  t.t. Kraujuojama iš nosies, ausų, burnos; paakiuose išsilieja kraujas, netenkama sąmonės. Sužeistasis vemia, sulėtėja jo pulsas. Ligoniui reikia absoliučios ramybės, kūno padėtis turi būti horizontali. Sutvarsčius žaizdą, ant galvos dėti šaltus kompresus. Kuo greičiau nukentėjusįjį pristatyti į gydymo įstaigą.

Išnirimai. Išnyrama krintant arba susitrenkus. Atsiranda stiprus skausmas, sumuštoje vietoje sutrinka judesiai, sąnarys patinsta. Pirmoji pagalba: uždedamas tvarstis suvaržyti judesius. Nukentėjusįjį pristatyti į gydymo įstaigą.

Nudegimai ir laikinas apakimas. Nudegimai atsiranda, paveikus odą aukštai temperatūrai, saulės spinduliams ir chemikalams. Jie būna trijų laipsnių. Pirmo laipsnio — pažeista oda parausta, antro laipsnio — nudegimo vietoje atsiranda pūslės ir trečio laipsnio — apmiršta oda ir net giliai esantys audiniai. Kalnuose greičiau, negu žemumose, nudegama nuo saulės spindulių. Nudegimai aukštumose būna žymiai intensyvesni. Taip yra todėl, kad aukščiau atmosferos sluoksnis plonesnis ir pro jį geriau praeina ultravioletiniai spinduliai. Be to, dar priklauso nuo to, kaip saulės spinduliai atsispindi nuo ledynų ir sniego. Saulės spinduliai, gali taip nudeginti, kad atsiranda net pūslių. Daugiau nudegus, žmogus suserga. Nudegus didesnį odos paviršių, gali pakilti temperatūra, atsirasti pykinimas ir vėmimas, galvos skausmai, nusilpti širdies veikla. Tokiu atveju būtina medicininė pagalba.

Norint išvengti nudegimų nuo saulės kalnuose, žygio metu visą laiką būti apsirengus, su kepure. Geriausia yra plačiabrylė ir neaklina (kad nekaistų galva) kepurė. Lūpas tepti bespalviu higieniniu tepalu. Veidui apsaugoti tinka kremas „Luč".

Teikiant pirmąją pagalbą, nudegimo vietą reikia apnuoginti. Esant pirmo laipsnio nudegimui, nudegintoji vieta dezinfekuojama spiritu, odekolonu, po to tepama riebalais (vazelinu, sviestu), uždedamas sausas tvarstis.

Pradurti pūslių, kaip kai kas daro, negalima.

Esant pirmo ir antro laipsnio nudegimams, nudegintą vietą tuoj pat lieti šaltu vandeniu (15 min.). Esant trečio laipsnio nudegimui, uždėti sterilų tvarstei}, nukentėjusįjį tuoj pat pristatyti į gydymo įstaigą. Jei nudegimo plotas didelis, profilaktiniais sumetimais duodama išgerti stiprios arbatos ir skausmą mažinančių vaistų — 1—2 tabletes amidopirino arba analgino.

Laikinai apankama, būnant kalnuose be tamsių akinių. Neapsaugotos akių gleivinės parausta, atsiranda aštrus, rėžiantis skausmas akyse, ima tekėti ašaros. Po tokio laikino apakimo galima susirgti lėtiniu akių uždegimu. Ligoniui užrišti akis tamsiu tvarsčiu, dėti šaltus kompresus, plauti boro rūgšties skiediniu (arbatinį šaukštelį rūgšties pilti į stiklinę virinto vandens) arba dėti prie akių vatą, gausiai sumirkytą silpnu sodos skiediniu (V4 arbatinio šaukštelio sodos stiklinei vandens). Keisti vatą kas 3—5 min.

Nušalimai. Ilgai veikiant žiemos temperatūrai, ypač esant drėgnam orui ir vėjui, galima nušalti. Nušalti galima ir esant temperatūrai virš 0 (kai šlapi batai, apsvaigus nuo alkoholio ir  t.t.). Skiriami keturi nušalimo laipsniai.

Esant pirmo laipsnio nušalimui, oda pabąla, pasidaro nejautri, greitai ima niežėti ir patinsta. Pageidautina, kad nukentėjusysis, prieš suteikiant jam pirmąją pagalbą, būtų nugabentas į šiltą patalpą. Nušalusią vietą trinti spiritu ar odekolonu sumirkyta vata. Jo neturint, nušalusią vietą galima trinti ir rankomis. Neleistina trinti sniegu ir dar šaltyje, nes sniego kristalai sužaloja odą, gali atsirasti pūlinių. Nušalusią kūno dalį rekomenduojama įmerkti į šiltą vandenį, keliant temperatūrą iki 37—38°, ir tuo pačiu metu trinti odą tol, kol jos spalva pasidarys normali.

Kartais po visų tų procedūrų nušalusioje vietoje pasirodo pūslelių, nušalusioji vieta ilgai lieka nejautri; gali pakilti temperatūra, kankinti nemiga. Tai jau antro laipsnio nušalimas. Jei nušalusioji vieta pajuoduoja, suanglėja (tai paaiškėja po kelių dienų), yra trečio ar ketvirto laipsnio nušalimas. Jis dažniausiai baigiasi amputacija. Esant tokiems nušalimams, apledėjusių ir greta esančių kūno dalių jokiu būdu negalima trinti. Sušalusįjį laikant lauke, nušalusias vietas apvynioti vata, pūkiniais drabužiais, kailiais, po to įnešti į šiltą patalpą ir jo organizmą šildyti (karšta arbata, alkoholiu, karštomis pūslėmis). Šildymas turi trukti ne mažiau kaip 5—6 vai. Nukentėjusįjį gabenti į gydymo įstaigą.

Ilgose kelionėse žiemą, išsekus, pavargus, galimas ir bendras organizmo nušalimas. Jo požymiai — mieguistumas, silpnumas. Jei laiku nebus suteikta pagalba, nukentėjusysis sušals ir žus. Sušalusįjį reikia įnešti į šiltą patalpą ir kūną trinti šilta, minkšta medžiaga. Jei iki šiltos patalpos toli, sukurti didelį laužą. Tokiu atveju drabužiai ne nuvelkami, o perpjaunami, kad nukentėjusysis būtų mažiau varginamas.

Kūną taip pat galima trinti degtine, spiritu, odekolonu. Pasirodžius gyvybės žymėms, labai atsargiai pradėti judinti sąnarius. Kuomet nukentėjusysis atsigauna, jam duodama gerti karštos arbatos, kavos, širdį stiprinančių vaistų.

Gyvačių įgėlimai. Pažeistoji vieta, įgėlus gyvatei, tinsta. Įgeltos galūnės negalima kelti į viršų — tai tik palengvintų nuodams pasklisti kraujyje. Ranką ir koją reikia nuleisti žemyn ir virš žaizdos uždėti timpą. Leisti kurį laiką žaizdai kraujuoti, kad išsiskirtų į kraują pakliuvę nuodai. Įgeltoje vietoje galima statyti taurę ar stiklinę ir ištraukti kraują. Po to uždedamas kalio permanganate sumirkytas tvarstis. Nukentėjusįjį kuo greičiau pristatyti pas gydytoją.

Svetimkūniai akyje. Dažniausiai pakliūna dulkės, muselės, uodai. Jei svetimkūniai pakliuvo po viršutiniu voku, kairės rankos nykščiu ir smiliumi suimti viršutinį voką, paprašyti, kad nukentėjusysis žiūrėtų žemyn, dešinės rankos smiliumi paspausti ties viršutinio voko pagrindu ir kairės rankos pirštais jį išversti.

Svetimkūnis pašalinamas drėgnu marlės gabalėliu. Jei jis pakliuvo po apatiniu voku, tuomet kairės rankos nykščiu patraukti apatinį voką žemyn ir svetimkūnį pašalinti šaltame virintame vandenyje suvilgytu marlės gabalėliu arba drėgnu ant degtuko užvyniotu vatos gumulėliu.

Svetimkūniai ausyje. Į ausį gali patekti vabalėliai. „Ligonis" turi atsigulti ant šono ir į tą ausį, kurioje yra svetimkūnis, įpilti šilto vandens. Keletą kartų šią procedūrą pakartoti. Po 2—3 min. apsiversti ant kito šono ir 15—20 min. pagulėti.

Įsisiurbusios erkės negalima rauti staigiai, nes tada jos dalis lieka kūne. Paimti gabalėlį vatos, ištepti jį vazelinu ir, pridėjus prie tos vietos, kur yra įsisiurbusi erkė, 10—15 min. palaikyti. Po to erkė lengvai išraunama. Jei nėra vazelino, vatą galima patepti bet kokiais riebalais. Po to įsisiurbimo vietą ir savo pirštus patepti jodu.

Žygio metu galimi ir kai kurie susirgimai.

Galvos skausmai. Jie gali būti įvairių susirgimų simptomu. Sergančiam duoti 1—2 tabletes amidopirino arba analgino. Jei skausmas nepraeina, kreiptis į gydymo įstaigą.

Gerklės skausmai. Pirmoji pagalba: duoti 1—2 tabletes sulfadimezino ir gerklę skalauti druskos arba sodos tirpalu. Mentolo lašai, lašinami į nosį, padeda, esant slogai. Angina dažnai pakenkia širdžiai, todėl tuo metu vengti stipraus fizinio apkrovimo. Įtarus, jog turistas serga angina, pristatyti į gydymo įstaigą.

Kosulys. Pirmoji pagalba: 1—2 tabletės kodterpino; gerti karštą pieną su medum.

Dantų skausmai. Ant skaudančio danties uždėti vatos, sumirkytos „dantų lašais". Jei jų nėra, galima duoti 1—2 tabletes amidopirino arba analgino.

Apsinuodijimas maistu. Požymiai: pykinimas, vėmimas, skausmai pilve, viduriavimas. Susirgusiam išgerti 5—6 stiklines šilto virinto vandens, dirbtinai sukelti vėmimą. Duoti besalolo, 2—3 dienas laikytis dietos: neriebi košė, buljonas, kisielius. Draudžiama valgyti pieną ir jo produktus, riebų maistą. Sunkesniais atvejais gabenti į gydymo įstaigą.

Apalpimas. Požymiai: vos pastebimas kvėpavimas, silpnas pulsas. Ligonis išblyškęs, veidas išmuštas prakaito, klaidžiojantis žvilgsnis. Apalpstama, staigiai sumažėjus kraujo kiekiui smegenyse, smarkiai kraujuojant, po stiprių pergyvenimų, smūgio į jautrias vietas, didelio pervargimo, alkio, troškulio ir t. t.

Ligonį guldyti taip, kad galva būtų 30—40 cm žemiau kojų. Atsegti drabužius, duoti uostyti amoniako, veidą ir krūtinę šlakstyti šaltu vandeniu. Jei gali gerti, duoti kavos, kardiamino lašų, daryti dirbtinį kvėpavimą (jei silpnai kvėpuoja).

Šokas. Po sunkios traumos kartais įvyksta šokas. Požymiai: ligonis išblyškęs, prislėgta nuotaika, vos užčiuopiamas pulsas. Skausmui numalšinti duoti 1—2 tabletes amidopirino arba analgino. Jei kraujuojama, nedelsiant jį sustabdyti. Prie kojų dėti butelius su karštu vandeniu (apvynioti rankšluosčiu, kad nenudegintų). Ligonį kuo greičiau pristatyti į gydymo įstaigą.

Saulės smūgis Ir organizmo perkaitimas. Ilgai veikiant organizmą saulės spinduliams, gali ištikti saulės smūgis. Požymiai: į galvos smegenis priteka daug kraujo, ima skaudėti galvą, pykina, verčia vemti, ligonis netenka sąmonės. Per-kaistama ne tik dėl aukštos temperatūros, bet ir nepalankiomis sąlygomis sunkiai fiziškai dirbant. Ištikus saulės smūgiui ar perkaitus, nukentėjusįjį pernešti į pavėsį, nuimti varžančius drabužius, paguldyti taip, kad galva būtų aukščiau viso kūno, veidą ir krūtinę šlakstyti šaltu vandeniu. Jei kvėpavimas silpnas, daryti dirbtinį kvėpavimą, duoti uostyti amoniako.

Pirmoji pagalba nukentėjusiems nuo žaibo. Nukentėjęs dažniausiai būna be sąmonės. Guldyti jį ant nugaros, veidą šlakstyti šaltu vandeniu, daryti dirbtinį kvėpavimą.

Pagalba skenduoliui. Tik ištraukus iš vandens, guldyti krūtine ant kelio (galva turi būti žemiau, negu krūtinė) ir keletą kartų, suėmus už nugaros, stipriai paspausti, kad iš kvėpavimo takų išbėgtų vanduo. Po to pirštu iš burnos ar nosies išvalius purvą, molį ir pan., daryti dirbtinį kvėpavimą. Skenduolis pražiodomas ir tarp krūminių dantų įkišamas koks nors kietas daiktas. Reikia ištraukti liežuvį, apvynioti jį tvarsčiu, nosine ir laikyti, kad jis neužkristų, pradėjus kvėpuoti. Skenduolį šildyti, duoti valerijono lašų. Kartais po 2—3 vai. dirbtinio kvėpavimo žmogus atsigauna. Esant nors truputėliui vilties, dirbtinį kvėpavimą tęsti.

Yra keletas dirbtinio kvėpavimo būdų. Paplitęs yra Silvesterio būdas. Skenduolis guldomas aukštielninkas. Po nugara padedama susukta antklodė ar drabužis. Teikiąs pagalbą atsiklaupia už skenduolio nugaros, ima už jo rankų žemiau alkūnių, pakelia jas į viršų ar atmeta už galvos ir 2—3 sek. palaiko. Paskui rankas stipriai prispaudžia prie krūtinės. Tokius judesius daryti ramiai, ritmiškai, ne daugiau kaip 16—18 kartų per minutę. Geriausia dirbtinį kvėpavimą daryti dviese. Tuomet, kai rankos atmetamos už galvos, marle apsuktas liežuvis iš burnos patraukiamas, o spaudžiant rankas prie krūtinės ląstos — atleidžiamas. Liežuvio patraukimai dirgina kvėpavimo centrą.

Jei lūžęs rankos kaulas arba sužalotas kuris nors sąnarys, šis būdas netinka. Tada naudojamas Šeferio būdas.

Skenduolis paguldomas kniūbsčias. Veidas pasukamas į šoną. Dirbtinį kvėpavimą darantis klaupiasi ant kelių, apžergia skenduolį veidu į jo galvą. Išskėstomis plaštakomis imama už apatinio šonkaulio ir stipriai spaudžiama (iškvėpimas), po to atleidžiama, neatitraukiant rankų nuo krūtinės ląstos (įkvėpimas). Taip kartojama 16—18 kartų per minutę. Dažnesnis ritmas tik pakenkia. Liežuvis patraukiamas taip pat, kaip ir Silvesterio būdu.

Ypač sunkiais atvejais galima masažuoti širdį: dedama ranka ant širdies ploto ir delnu daromi nestiprūs smūgiai į krūtinės ląstą 60—70 kartų per minutę.

Efektyviausi yra „iš burnos į burną" ir „iš burnos į nosį" dirbtinio kvėpavimo būdai. Skenduolis guldomas ant nugaros, galva jo smarkiai atlošiama. Tada labiausiai atsiveria kvėpavimo takai. Taikant dirbtinio kvėpavimo būdą „iš burnos į nosį", ligonio burna ranka uždengiama. Dirbtinį kvėpavimą atliekantis giliai įkvepia ir, apžiojęs nukentėjusiojo nosį, išpučia jam orą. Išsiplėtus nukentėjusiojo krūtinės ląstai, burna nuo nosies atitraukiama. Darant dirbtinį kvėpavimą „iš burnos į burną", užspaudžiama nosis, apatinis žandikaulis pastumiamas į priekį ir, skenduoliui prasižiojus, išpučiamas oras į burną. Per minutę daroma 16—18 išpūtimų. Higienos sumetimais skenduolio burną ar nosį uždengti marle.

Aukštumų liga. Aukštumų liga paprastai atsiranda, užkopus į 4000—5000 m aukštį, kai sumažėja atmosferos slėgis ir deguonies kiekis ore, o organizmas nespėja tokiomis sąlygomis aklimatizuotis.

Susirgus aukštumų liga ir esant deguonies stokai ore, sergantysis pradžioje būna susijaudinimo būsenoje. Po to tas susijaudinimas virsta apatija, širdis stipriai plaka, kankina dusulys, verčia vemti, ima skaudėti galvą, spaudžia smilkinius. Sergantysis nenori ir negali valgyti (ypač riebesnio maisto). Jei pastebime, jog kuriam iš draugų pasireiškia aukštumų ligos simptomai, reikia sustoti, susirgusįjį atpalaiduoti nuo dalies ar viso jo nešamo svorio, sumažinti ėjimo tempus. Dažnai šios priemonės užkerta kelią ligai vystytis.

Jei liga smarkėja, reikia ilgesniam laikui sustoti ir sergančiajam duoti širdį raminančių vaistų,- arbatos. Jei ir toliau sveikata nepagerėja, siųsti jį su keliais draugais žemyn. Nusileidus iki 1000—1500 m, ligos reiškiniai paprastai išnyksta.

Geriausios priemonės aukštumų ligai išvengti — aklimatizavimasis, normalus žygio tempas, atitinkantis reljefą ir žygio dalyvių fizinį pasiruošimą, gera mityba ir poilsis.



Vaistus laikyti metalinėse dėžutėse, Įdėjus į neperšlampamus maišelius.



Komentarų (14)
1. 2008-02-17 20:59
 
tikrai idomu 8)
 
Ro
2. 2008-02-21 11:34
 
:) :) :) mums labai patiko pirmosios pagalbos 
nuorodos............. 
noretume kad ju butu zymiai daugiau :eek :eek :eek :eek :p :p
 
judita ir deimante
3. 2008-06-01 21:05
 
puikus psl. :)
 
mhm
4. 2008-06-11 20:21
 
puiku, aciu uz pagalba... :) :p
 
Ernyka
5. 2008-06-18 13:59
 
liuks tikrai naudinga ir idomu :zzz
 
BPS
6. 2009-04-30 09:38
   
lina
7. 2009-04-30 09:39
 
gal ir neblogai pavaret :grin :p
 
cool
8. 2009-04-30 09:40
 
tikra puikia labai faine, kas geriau gal but :roll
 
nnnn
9. 2009-05-08 21:16
 
"Kūną taip pat galima trinti degtine, spiritu, odekolonu." 
 
Nežinau, tačiau pvz. man pirmosios medicinos kurso metu rukloje aiškino, kad būtent to daryti jokiu būdu negalima. Šiek tiek skiriasi info ir ties šoko būsena... Ir sugalvok dabar žmogus, ką tiksliai daryti....  
 
:upset
 
Skeptikas
10. 2009-05-08 21:17
 
P.s.: šiaip resursas tikrai naudingos info pilnas, labai dėkui autoriams/-iui, nepagalvokite, kad čia koks bandymas labai p......davot buvo
 
Skeptikas
11. 2009-05-25 14:36
 
as manau jog tokie puslapiai yra labai gerai, taciau tai tik teorija, kazin ar pavyktu tai padaryti realiai... As su drauge lankiau pirmosios pagalbos kursus, kur moke kaip elgtis kai reikia suteikti pirmaja pagalba.. Galiu pasakyti tai idomu ir labai naudinga... tiems kas is Siauliu galiu pasakyt kad kursai vyksta prie sved banko su bezionemis (kur yra labaratorija)... ;)
 
svarta
12. 2009-06-01 15:27
 
Tiek venos, tiek arterijos kraujavimo nepatartina stabdyti zgutais. jus patys pagalvokite. per kiek laiko sukresa kraujas? kai silta, tai panasiai 3+ min, kai salta apie 7 min. taigi. jus, kad sustabdytumete kraujavima is arterijos, tarkime, zastines, turesite verzti kazkur veik ties peciu, na ziurint kur perpjauta, taigi pazeisite smarkiai audinius, nervus, kraujagysles. veninis kraujas nebegales grizti atgal. gerai, jei tinkamai ir smarkiai suverziat, o jei ne? tai arterinis kraujas dar keliauja i galune, o venini lengva uzversti ir jis nebegrizta, kaip manote, kas tada buna? taigi isvada, bet koki dideli kraujavima stabdome tamponavimu. kuo standziau ir kuo daugiau ir tada paverzti ant virsaus galim, kad ta tampona laikytu. sonkauliu luziu jau geriau nebevynioti. tiesiog kai luzo sonkaulis nejudeti kuo ramiau buti ir nesilankstyti. jei cia 11 12 dar gal 10 (bet tai jau ir pavojus) kai aukstensnieji sonkauliai, tai jau vynioti reikia vengiant perdurimo plaucio.sirdies masazas nepamirskite, kad daromas pacientui is jo kaires puses ir iputimai du apie pora litru oro ir 30 paspaudimu siek tiek greiciau nei per sekunde ir tada vel du iputimai...sekmes
 
vytas
13. 2010-06-05 10:09
 
nu vaistai surasyti pasene ,nei streptocido ir tt.seniai nebera,is kur sia medziaga istrauket :zzz
 
as
14. 2010-11-10 01:13
 
seip informacija labai pasenusi, bet keliauninkui geriau tiek zinot, negu nieko nezinot :) del vaistineles galejai pasistengt ir pakeist siuolaikiniais vaistais tuos kurie jau yra nebenaudojami ;)
 
jis

Parašykite komentarą
Jūsų vardas:
Komentaras:



Apsaugos nuo spamo kodas:* Code

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.4.3

Atnaujinta ( Pirmadienis, 05 lapkričio 2007 )
 
< Atgal   Kitas >