Kopfbereich

Direkt zum Inhalt Direkt zur Navigation

Inhalt

2007 12 25 - 01 08 alpinistinė stovykla Tatruose Spausdinti Siųsti el.paštu
Antradienis, 09 spalio 2007

Sveiki,
Info is TATRU...

Visi sveiki, gyvi. Niekas nieko nenusisuko, neprisisuko, kol kas niekam neatsisuko.
Tanka, Rolas, Andrius, Auga ir kita kompanija siandien sekmingai pajudejo namu link.
Saulius D., Sarunas, Natalija ir as siandien nusileidom i apacia.
Su S.D. pralipom numatyta sudetinga marsruta - WEBEROVKA pagal UIAA sistema VI sudetingumas.
Salygos buvo visiskai nepalankios, pastoviai pyle sniega... Na apie tai veliau...
Siandien kartu su visais nusileidom i miesteli, nes zada oro suprastejima ir pastovu sniego vertima. Tokiomis salygomis techniniai ikopimai tampa pavojingi. Nusprendem griebti slides ir likusias dienas isnaudoti svieziai iskritusi sniega.

Iki
Saulius

Aukštieji Tatrai 2007.12.25 – 2008.01.02




Kalėdų naktis ir mes kelyje. Patogumas vienas – tuščias kelias. Kaip ir lietuvių tauta, taip ir lenkai švenčia didžiausią metų šventę. Dviem mikroautobusais aštuoniolika žygeivių važiuoja link kalnų. Nors ir tuščias, bet pakankamai ilgas kelias.  Dešimtą ryto mes vietoje.

Palikę mašinas saugioje vietoje, susikrovę ar tiesiog sukišę daiktus į kuprines bandom pajudėt iš Biela voda stotelės link namuko prie Zelenom plese. Maršrutas nužymėtas ir poilsio vietelėse yra gan tiksliai nurodomas laikas likusio kelio link namuko. Lyginant su pernai metais jis davėsi daug lengviau! Apsigyvenom kaip visada – virš generatoriaus. Kuris vakare būdavo įjungiamas, kad palaikytu elektros energiją. Susipažinimui jis pradžioje kažkiek šokiruoja. Bet po to pripranti ir visai nejauti diskomforto. Atvykimo diena lietuvių čia buvo virš trisdešimt. O Linas kaip tik šią dieną paliko šį slėnį ir išvažiavo namo.



Pirmoji aktyvaus poilsio diena. Rytas puikus. Ir mėnulis, ir saulė gerai įžiūrimi. Tai jau gera pradžia. Pirmai dienai pasirinkom nei techniškai, nei pėdinimo požiūriu nesudėtinga viršūnę. Buvo noras pamatyti kaip mes judam. Aišku buvo, kad kolektyvas didelis. Sudėtinga buvo pradžiai pasidalinti į dvi grupes. Tai viršūnę pasirinkom Jahnaci (2229m). Nėra ji labai nutolusi nuo chatos ir prisitraukimas ne status. Takas aiškus, nereikalaujantis virvių. Tai ir sulipom mes į tą viršūnę. Neatsargumo vieno iš dalyvių dėka buvo nuleista kuprinė į apačią. Tai įvyko labai staigiai. Kuprinė buvo neužsekta – besiridendama ji dar ir viduje buvusius daiktus išmėtė. Visi nupėdino pramintu taku atgal link chatos. O mes trise nuvarėm kuprinės pėdomis. Tikėdamiesi kur nors ją rasti užstrigusią už akmens. Bet kaip po to paaiškėjo – sėkmingai ji iki pat apačios nučiuožė ar nuriedėjo. Čia kaip jau jai patiko. Leidomės pradžioj kuprinės pėdomis kabindami virves. Kai paaiškėjo, kad ji jau žemėje pradėjom ieškoti lengvesnių kelių. Bet be virvių neapsėjome. Saugokit savo daiktus! Ypač kai sėdite labai aukštai. Tikimybė prarasti daiktus didelė.

Vakare lotėrijos principu pasidalinom į dvi grupes. Rudi ir balti! Tokius popieriukus radom. Nuo kito ryto jau pradėjom judėti dviem grupėmis.

Vėl geras rytas. Rudi ir balti išeina į skirtingus maršrutus. Mes šiai dienai nusitaikėm į Čierny viršūnę (2429m). Pakilę stačiu snieginiu kuluaru nuo namuko nušutinom toliau Velka Zmrzla slėniu. Nors reikėjo pakilus sukti į dešinę ir grandinių pagalba ir virvių apeiti statų ir pavojinga kalno šlaitą. Taip išeiti į Mala Zmrzla slenį ir pasirinktu snieginiu kuluaru kilti link viršūnės. Bet mes nuėjome gilyn slėniu link Baranie rohy viršūnės. Dešiniau pamačiau statų snieginį kuluarą kaip ir vedanti link mūsų viršūnės. Jis nevedė stačiai į viršūnę. Jis daugiau atliko traverso funkciją išvedančia ant balno tarp Baranie rohy ir Čierny viršūnių. Pakilimas link balno buvo įdomus ir status. Sniego buvo daug, tai mums padėjo saugiau jaustis ant stataus šlaito. Teko kabinti vieną turėklą, kad apeiti pavojingą statų kuluarą. Pakilus ant balno ir pažiūrėjus į viršūnę – nesimatė lengvų praėjimų. Maršrutas reikalavo daug laiko ir tikro alpinistinio pasiruošimo. Iki pat viršaus reikėjo kabinti virves. Dar bandžiau apžvalgyti praėjimus iš vakarinio šlaito. Nuo balno blogai matėsi esama padėtis. Pasislinkus per vieną virvę nieko gero nemačiau. Maršrutas reikalavo daug laiko ir Įgūdžių uolinio laipiojimo, ir pasitikėjimo katėmis stovint ant plono snieginio – ledinio šlaito. Pasirinkom kitoje balno  pusėje esančią viršūnę. Ji priklauso Baranie rohy kalno masyvui. Palipus snieginiais kuluarais ir pasinaudojus viena virve mes užsiropštėm ant Šios viršūnės. Į Čierny viršūnę mums nepavyko. O čia kaip ir viršūnė ir be pavadinimo. Mes jai davėm Bėlij pavadinimą. Aukštis tas pats kaip ir planuotos.

Savom pėdom žemyn. Pradėjo temti. Rasius pradėjo skustis visiško nematomumo problemomis. Leistis visada sunkiau ir reikalauja didesnio atidumo. Tik nusileidęs iki balno suprato tikrą blogo matomumo priežastį. Tai nuo saulės akinių! Nuo balno savom pėdom ir atbuli šutinom žemyn. Priėję pavojingą kuluarą kur kabinom turėklus nusprendėm diulferiuoti žemyn. Nusileidom į slėnį. Ir taip iki namuko. Rudieji mus pasitiko su alumi. Gera diena ir graži! Rudieji sulipo į Kozi viršūnę (2111m).

Saulė ir menulis vienu metu. Tai ženklas apie geros dienos pradžią. Pas rudus ir baltus atvirkštinis variantas. Tik rudieji nusitaikė į Čierny viršūnę. Ir jiems pavyko į ją užlipti. O mūsų planai – Kozi viršūnė. Prisitraukimas neilgas ir nesudėtingas. Viršūnės šturmas nesudarė ypatingų keblumų. Ganėtinai greitai mes ant jos užlipom. Reikėjo kurti planus ką toliau veikti. Nusileidimas iki antrojo kuluaro nebuvo sudėtingas. Judėjom pakankamai greitai. Sulipom į žemesnę viršūnėlę Kozi viršūnės masyve. Ir virvėmis žemyn. Ilgas vakaras. Stebėjom kaip rudieji juda namuko linkme.

Ledo laipiojimo diena. Diena graži. Ledą pasirinkom ant šiaurinio šlaito. Skirtingai nuo praėjusių dienų saulės visai negavom. Bent jau vėjo nebuvo. Laipiojimas ledu reikalauja daug stovinėjimo be darbo. Iškabinom dvi virves. Bet kaip paaiškėjo – laipioti vienu metu abiem maršrutais buvo nesaugu. Lipantis ledo kriokliais dažnai leisdavo didelius ledo gabalus atskilusius nuo smūgio ledo įrankiu. Kol lipo viršutiniu ledu lipimas apatiniu ledu buvo sunkiai įmanomas. Bet koks ledo gabalo atskilimas buvo palydimas šūksniu – ledas. Vakarop dar ir slovakai prisijungė prie mūsų ledo laipiojimo. Nelabai pasė jie mūsų viršutinio ledo. Bent jau vieną lietuvišką žodį jie tikrai išmoko – ledas. Neapsėjome ir be atskilusio ledo iššauktų traumų. Ledas aštrus. Neatsargus žvilgsnis į viršų kur kybo tavo bendražygis ir žiūrėk pilnai įmanomas kraujas ant tavo veido. Iki sutemų laipiojom ledu. Rudieji irgi laipiojo ant ledo, tik kitoje vietoje. Leidžiantis link namuko matėsi kabantys du žiburėliai ant Kežmarsky sienos. Labai iš lėto jie judėjo. Tai buvo Sauliai. Užsirovė! Kitoje pusėje ant Kozi viršūnės buvo įžiūrimi kiti du taškiukai. Tai buvo Šaras ir Nataša.

Pagaliau oras pasitaisė. Atsirado debesų. Oras prastėjo. Mūsų tikslas buvo nukreiptas į Jastrabia veža viršūnę (2137m). Viršūnės įkopimą pasirinkom nesudėtingu maršrutu. Prisitraukimas neilgas. Pakilom į Červena slėnį. Pasukom į kairę link balno tarp viršūnių Jastrabia veža ir Kolovy. Bekylant teko pabendrauti ir su kalnų ožiais. Pasitaikė visai nebaikštūs ir leido pasigrožėti savo buvimu kalnuose. Pakilimas ant balno nesudėtingas. Kopimas į viršūnę nuo balno pareikalavo iškabinti dvi virves. Malonu buvo sėdėti ant mažos aikštelės, kurioje telpa tik maža alpinistu grupelė prisikabinusi prie bazės. Nusileidom tuo pačiu maršrutu kaip ir pakilome.

Naujųjų Metų išvakarės. Šventinis stalas. Buvo ir senelis Šaltis. Ir dovanos buvo.

Rytas. Sunku išsiruošti kur nors ir ką nors veikti. Paskutinė diena kalnuose. Lauke sninga. Bet nebuvo tragiška, kad nieko neveiktum. Gal tai ir nedavė labiausiai ramybės. Išsiruošėm! Andrius nurodė gerą ledą ir visai netoli. Kylant link jo ėjo lengvos sniego lavinos. Kurios buvo daugiau panašios į lengvą sniego dušą. Iškabinom virves. Pradėjom laipioti. Stovėti ir laukti tikrai buvo šalta. Virvė gan staigiai tapo panaši į metalinį trosą. Ledas šlapias ir dar sniegas ją greitai pavertė tokia. Palaipioti ne teko daug. Buvo šalta. Tik paleidom vienus. Atėjo dar Tatjana ir Jolita. Leidom ir jom pasidžiaugti ledu. Nors tikrai buvo šalta. Kaip ir visus smalsuolius patenkinę pradėjo nukabinti virves. Ir to proceso metu dar ir Saulius sugebėjo prišliaužti. Na jai jau atėjo, galimybę ir jam suteikėm. Sušalę nukabinom virves ir link namuko šildytis.

Sausio antra ir mes judam žemyn. Mašinos. Ir ilgas kelias. Lenkijoje nerealūs kamščiai. Norintys pasivaikščioti tai pilnai galėjo atlikti kol mašina judėjo ar tiesiog stovėjo kamštyje. Greitis buvo superinis.

Taip aš sutikau Naujus Metus neužsivilkęs palto. Kai lijo Anglijoj lietus ir buvo baisiai šalta.

Rolas



Komentarų (5)
1. 2007-10-09 19:07
 
Kada bus daugiau info? 
Nuvykimas, marsrutas, inventorius?
 
Rasius
2. 2007-10-10 07:11
 
issamesne informacija apie organizuojama kelione rasit www.montismagia.lt
 
tania
3. 2008-01-15 19:07
 
Liuks Rolai aprasymas :)
 
Linas
4. 2008-02-24 21:51
 
paziurejau, rolai, as tuos jusu sniegus, pusnynus, virsukalnes nuo kuriu galima nukristi i gilias daubas, is kuriu nei pats islipsi, nei kitas istrauks, metrines kuprines ant peciu, ir t.t. ir t.t. , ir taip eilini karta supratau, kaip as megstu vasara!!
 
giedre
5. 2008-04-25 19:28
 
patikek dar nezinai! tai veza!
 
rolas

Parašykite komentarą
Jūsų vardas:
Komentaras:



Apsaugos nuo spamo kodas:* Code

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.4.3

Atnaujinta ( Penktadienis, 06 vasario 2009 )
 
< Atgal   Kitas >