Kopfbereich

Direkt zum Inhalt Direkt zur Navigation

Inhalt

2017 02 04 - 24 Patagonija. Argentina, Čilė
Penktadienis, 07 spalio 2016
Patagonija (isp. Patagonia) – regionas Pietų Amerikos pietuose, piečiau 42° lygiagretės. Išsidėsčiusi Argentinos ir Čilės teritorijose, į pietus nuo Kolorado ir Negro upių ir šiauriau Magelano sąsiaurio.
Čilę sudaro Los Lagos (Ežerų), Aiseno ir Magaljaneso (Magelano) regionai; Argentinoje – Neukeno, Rio Negro, Čiubuto, Santa Kruso ir Ugnies Žemės provincijos. Užima apie 787 000 km². 1,74 mln. gyventojų (2001).

Dalyviai: Rolas, Gaila, Artūras, Rūta, Jurgita, Ričardas, Daiva, Inga, Jurgita, Rasa, Kęstutis



Klimatas keičiasi nuo subtropinio šiaurėje, iki subantarktinio pietuose. Būdingas žemyninis klimato tipas. Vyrauja šalti Antarkties vėjai. Metinis kritulių kiekis svyruoja nuo 150–300 mm centriniuose ir šiauriniuose rajonuose, iki 2460 mm Čilės salyne. Sausio mėn. temperatūra šiaurės rytuose viršija 25 °C, pietuose vietomis vos siekia 10 °C. Liepos mėn. didžiojoje dalyje temperatūra vyrauja apie 0 °C, tačiau nereti speigai (centriniuose rajonuose).

Argentinos foto čia:
Čilės foto čia:
Magelano sąsiauris čia:
BA foto čia:
Daivos nuotraukos čia:
Ričardo Argentina čia:
Ričardo Čilė čia:
Magelano sąsiauris čia:
BA čia:
 

Komentarų (10)

Atnaujinta ( Trečiadienis, 08 kovo 2017 )
 
2017 01 05 - 13 Tenerife. Grožio ieškotojai
Pirmadienis, 16 sausio 2017

Grožio ieškotojai

Išgirdus žodį Tenerifė man pasidarydavo kiek bloga – tai ne man, o ir tie kurortai “viskas įskaičiuota”, kuriuose aš net nebuvusi, keldavo ne itin malonius jausmus. Nors kartais, kada po intensyvaus darbų periodo imu galvoti apie poilsį, tokį normalų, kai reikia išilsėti, būna dienų, kai ateina mintis – o gal reikėtų nors kartą išbandyti tą “viskas įskaičiuota”... Bet mintis ateina ir praeina, o aš prie jos realizavimo niekaip konkrečiau ir nebuvau priartėjusi. Tai va, bet kai apie Tenerifę ėmė kalbėti Rolas, vartodamas žodžius, kurie tikrai neasocijuojasi su “viskas įskaičiuota”, o labiau artimi sielai – kalnai, ugnikalnis, tarpeklis, miegmaišiai ir tie raktiniai, kurie mano sielą užpildo absoliučiu džiaugsmu – vandenynas, vasara. Tada pagalvojau, kaip kvaila turėti stereotipų, o dar namie ištiesus žemėlapį ant žemės jau pajutau tą gerą jausmą, kuriuo kvepia kelionės. Tokios, kurios man patinka. Taip tikrą lietuvišką žiemą, pirmą kartą gyvenime taip kontrastingai man, pakeitėme į gerą savaitę kelionės po vulkaninę Ispanijai priklausančią Tenerifės salą. Tai didžiausia iš septynių Kanarų salų Atlanto vandenyne, prie Afrikos krantų.
 
Dievo pirštas


Dalyviai: Rolas, Rokas, Šarūnė
Rolo foto čia:
Šarūnės foto čia:
 

Dar nėra nė vieno komentaro

Atnaujinta ( Pirmadienis, 13 kovo 2017 )
Skaityti daugiau...
 
2016 11 19 - 12 01 Omanas
Šeštadienis, 08 spalio 2016
Omano Sultonatas (Omanas) – valstybė pietvakarinėje Azijos dalyje, Artimuosiuose Rytuose. Ribojasi su Jungtiniais Arabų Emiratais šiaurės vakaruose, Saudo Arabija vakaruose, Jemenu pietvakariuose, taip pat su Arabijos jūra pietuose ir rytuose bei Persijos įlanka šiaurės rytuose.

 Snake Canyon

Rolo nuotraukos čia:

Dalyviai: Rolas, Jonas, Andrius, Jovita, Jurgita, Vladimir

 


Po 13-os kartų vizito į Jordaniją jau neįleidžia, tad nutariau aplankyti Omaną – kitą arabišką, 3,5 mln. gyventojų turintį kraštą, kuriame yra naftos.

Pasiėmę išnuomotą mašiną mauname į nežinią link pirmojo tarpeklio Snake. Keistas pojūtis, kai  važiuojant matai tik ryškų kelią – aplink visiška tamsa, o keliai labai gerai apšviesti. Kažkur toje tamsoje turi prasidėti mūsų tarpeklis. Skrydis buvo naktinis ir norisi tik ilsėtis. Atsibeldžiame, nugriūname, o ryte pamatome, kad esame kalnuose ant žvyro – dykynėje. Pirmas įspūdis neypatingas. Pažadina saulė, musės ir šalia pravažiuojančios mašinos. Nuotaika tokia, kad norime aktyvaus veiksmo, tad iš karto išsiveržiame į Snake tarpeklį. Tiesą sakant, pradedame jį, bet nepataikome. Einame kairiuoju intaku, o tai nuo pat pradžios – šalutinio tarpeklio kryptis. Vis tiek nusileidžiame ir praeiname antrąją tarpeklio dalį. Labai keista, kad radome vandens, nes jausmas, kad čia niekados nelyja. Gražu ir primena, kad esame arabų pusiasalyje – vanduo atsiranda iš niekur – žvyre pasirodo, žvyre ir dingsta. Sienos aukštos, techniškai nesudėtinga, bet pasigrožėti tikrai yra kuo. Išskirtinio grožio tarpeklis.

Komentarų (16)

Atnaujinta ( Pirmadienis, 19 gruodžio 2016 )
Skaityti daugiau...
 
2016 10 02 - 21 Bolivija
Sekmadienis, 22 lapkričio 2015
Kalnų trekas su kopimų į Huayna Potosi viršūnę (6088 m) arba mažoji Alpamajo (5370 m) Bolivijos Anduose.

Dalyviai: Linas, Daiva, Daina, Lolita, Sandra, Karolis, Nijole, Giedrius, Arvydas, Ina, Tomas



Giedriaus nuotraukos

Lino aprašyti vargai kitame puslapyje
Inos įspūdžiai igi antrame puslapyje, labai rekomenduoju



 

Komentarų (21)

Atnaujinta ( Penktadienis, 16 gruodžio 2016 )
Skaityti daugiau...
 
2016 09 01-13 Kalnų žygis Gruzijoje
Ketvirtadienis, 01 rugsėjo 2016




Dalyviai: Dalia,Gintarė,Ričardas,Vilija,Rimgaudas,Aldona,Agnė,Šarūnas,Tomas,Remigija,Auksė,Faustas. Mes dar dainuosim!
Ričardo NUOTRAUKOS ČIA
Šarūno FILMUKAS ČIA

Komentarų (4)

Atnaujinta ( Antradienis, 13 gruodžio 2016 )
 
2016 07 23 - 08 05 Kopimas į Elbruso (5642) kalną
Antradienis, 24 lapkričio 2015
Kopėme su pakankamai ilga aklimatizacija, iš palengvo, aukštyn žėmyn, auštyn žemyn, Šiauriniu Elbruso kalno šlaitu. Kopėme, kopėme ir pagaliau užkopėme. Penkiese užkopė net į  abi viršūnes likusieji į vieną.

Komentarų (20)

Atnaujinta ( Penktadienis, 03 kovo 2017 )
Skaityti daugiau...
 
2016 08 27 - 09 09 Italija ir Šveicarija
Pirmadienis, 23 lapkričio 2015
Kanjoningas šiaurinėje Italijoje



Dalyviai: Rolas, Vytautas, Rimvydas, Šarūnė, Inga, Tatjana, Darius, Andrius, Erikas

 Čia mes

  



Rolo nuotraukos čia:
Šarūnės foto čia:

Kaip statistiniai vienetai Alpėse malonumo ieškojo

Nežinau, kaip reikia papasakoti, kas yra kanjoningas. Nežinau, kaip reikia papasakoti tai, ką mes patyrėme per dvi savaites Šiaurės Italijos kalnų upėse.
Po penkių valandų mirkimo lediniame vandenyje, po leidimosi virvėmis visiškoje tamsoje vis gilyn ir gilyn, po vienuolikos valandų leidimosi tarpekliu, kai tave tirtančią ir tiesiogine to žodžio prasme, kalenančią dantimis apkabina ir suspaudžia, kad gal beveik neišklibintum akmens, ant kurio sėdi, po 25 metrų bobslėjaus – kai sudedi rankas ant krūtinės ir tiesiog leidiesi į nežinią, trinkteli nugarą ir su srove išsviesta į viršų nebekontroliuojamoje padėtyje krenti 8 metrus žemyn ir tada vos įkvėpdama orą iš visų jėgų iriesi link uolos, o nuo ten matai prieš srovę plaukiantį išblyškusį vado veidą ir kažkokį samyšį su šauksmais, kuriuos užgožia šniokščiantis krioklys, o po savaitės namie išsiaiškini, kad pasirodo, tuomet man lūžo šonkaulis, po persivertimo per uolą kybant ore persisegant kitą virvę atsigręžus po savimi matyti 60m. tolį, po mindžiukavimo ant šlapios uolos ryžtis bėgti kelis žingsnius vandens skalaujama uola ir tada šokti į kažkur, kur tinkamas gylis, po bandymo kuo greičiau atsisegti karabiną ir išsilaisvinti nuo virvės, kai ant galvos krenta ir kūną blaško krioklio jėga, po įkvėpimo iš visų jėgų šaukti – laaaaisvaaa ir negirdėti savo balso, po visų tų akimirkų aš kas kart pagalvodavau, kad nežinau, kokias žodžiais reikia papasakoti, ką mes čia darome. Kartais galvodavau, kad sunku man vienai, bet kai Erikas klausdavo – Rolai, tu man pasakyk, kurioje vietoje čia yra malonumas, man pasidarydavo lengviau. Kai jausdavausi beveik bejėgė, kai srovė iš visų jėgų mušdavo iš kojų ir išlipus ant žemės dar ilgai jausdavau siūbavimą, o po ilgosios dienos ilgai užmigti negalėjau, nes tik užsimerkus man rodydavos, kad slystu nuo akmens ir krentu žemyn ir iš visų jėgų stengdamasi neužmigti, tarsi tai būtų mano vienintelė išgyvenimo galimybė ir dar kitais momentais aš pagalvodavau – čia ne man, čia ne visai moterims, o Tania kartais sakydavo – mums reikia vaikus gimdyti... Po tų akimirkų, kai plaukiau lediniu vandeniu ir žiūrėjau į dangų aš sau žadėjau, jei jau čia praeisiu, tikrai tikrai džiaugsiuosi gyvenimu, tuo paprastu ir tokiu brangiu.

Komentarų (12)

Atnaujinta ( Pirmadienis, 05 gruodžio 2016 )
Skaityti daugiau...